Kalnai

Man kalnai - tai rojus, o ypač kai keliauju su nedidele draugų grupele, optimumas žmonės. Kur norim ten einam, kur norim, ten sustojam. Ir kaip smagu planuoti pačią kelionę, renki informaciją, diskutuoji, planuoji.

Siūlau pasidalinti įspūdžiais ir patirtimi atsivežtais iš įvairių kalnų. Pati galiu daug papasakoti apie Italijos dolomitines Alpes, Lenkijos ir Slovakijos Tatrus bei Norvegijos fiordus.

Optimumas buvo keturi žmonės.. soris

Nežinau kiek jūs patirties turite, pabandysiu viską detaliau aprašyti, gal kitoms mamytėms bus irgi įdomu.
Mes maršrutą pasirinkome pasiskaitę kelis vadovus apie tuos kalnus. Aukščiausiai įkopėm į 3400m, per dieną daugiausiai kopėme 1km į viršų, Vietoje, Italijoje, nusipirkome kalnų atlasus. Buvo įmanoma susiplanuoti nuo paprasto pasivaikščiojimo iki kopimo su karabinais. Mes karabinus turėjome, aš turėjau su diržais per rankas tiktai, o trys vyriškiai su kuriais ėjau turėjo rimtesnius, per rankas ir kojas. Nusipirkome sporto prekių parduotuvėje Italijoje, kainavo mano apie 70 Eu, vyrams po 100 Eu. Brangoka, bet ko dėl saugumo nepadarysi, neturėjome iš ko pasiskolinti.Pabandėme kelis kalniukus pakopti ir buvo Ten tokie metaliniai linai ikalti į akmenį, tai perkeisdai karabinus ir lipi. jausmas, kai įveiki uolą. Mes ėjome be palapinių ir be maisto, nes palapinės ir laužai neleidžiami, nakvojome kalnų trobelėse kur paprastai maisto būdavo galima nusipirkti, o kambariai dažniausiai būdavo dideli, miegodavo daug žmonių dviaukštėse lovose. Patalynės neduodavo, bet dekius pagalves davė. Mes turėjome tokius kaip miegmaišius, bet jie pasiūti iš vienasluoksnės medvilnės, galima patiems paisiūti ale užvalkalą ir naudoti jį vietoje miegmaišio.Buvo šilta ir dar dekiu užsikloji.. tiko.. Kalnuose svarbiausia yra avalynė. Visa kelionė gali sugesti per pusvalandį jei kojas pritrina. Turėkite visą amuniciją nuospaudoms gydyti. Mes tai nuo pat pirmų žingsnių kulnus apsiklijavome tuo paprastu baltu medicininiu pleistru. Jis stipriai prilimpa ir netrina. Aišku kojinės turi būti vilnonės, būna specialių tipo keliasluoksnių kad nepritrintų, bet man nepadėjo, geriausiai veikia pleistras. Dar kai kurie maunasi sintetinę kojinę ant vilnonės, kad bate slidinėtų. Nusipirkite tų žele pleistrų, jie padeda apsaugoti jau nutrintas vietas, bet jie patys ilgai nesilaiko, mes juos apklijuodavom tuo pačiu baltu pleistru. Kojos svarbiausia.. Batai su auliukais. Buvo galimybė kopti į ledyną, bet tam reikia ledkirčių, be jų net nebandykite, per mažus sniego plotus aišku praeisite. Man labai padėjo lazda, būna specialių su amortizacija ir be jos. Bet kokia lazda yra gerai. Vandens butelys. Kalnuose pasitaiko kad lija nė iš šio nė iš to. Gerai yra tokie vadinasi pončo, kur apsidengi save ir kuprinę. Rūbų daug neimkite vieną sintetinę maikutę, kuria kas vakarą išsiplausite, o ryte bus sausa, kelnės man patinka kur klešnės nusisega ir pasidaro šortai. Vakarui turėkite tapkes, kojos norės pailsėti ir į daugumą namelių neįleidžia nepersiavus. Kepurė ir akiniai nuo saulčs svarbu. Pasiimkite užkandžių, tik daug neprisivalgykite, pagrindinis valgymas būna vakare. Maistas gali būti džiovinta mėsa, džiovinti vaisiai.. Kremas nuo UV svarbus, kasrytą pasitepkite, nelaukite kol nudegsite. Jei ka prisiminsiu parašysiu, o taip tai klauskite..

Norvegijos fiordai patys gražiausi pačioje šiaurėje. Kelionė labai brangi, netgi gyvenant palapinėje. Bet juos būtina pamatyti.. Nenupasakosi.. Iš salų šiaurėje galima plaukti banginių žiūrėti. Iš Vesteraleno ir Lofoteno salų. Mes tai važiavome autostopu gerais studentavimo laikais, per pusantros savaitės nusigavome.

Vita, dėkui už pasakojimą
Šiandien su draugu buvom kalnų sporto centre, tai ten nusipirkau batus kalnams ir gavome nemažai info apie visą reikiamą kalnų įrangą saugumui. Ten pirksime ir apraišus, nes kaip supratau iš tavęs užsienyje jie nėra pigūs, o čia radome už 110 litų vienam žmogi Kates tai nuomosimės jau vietoje Šveicarijoje. Mums pasiūlė kurią dieną atvaryt į kalnų sporto centrą ir pasimokyt laipiot. Nu mes tai ne į alpinistinį žygį varom, bet ten pamokins ir mazgus rišti ir virves tvirtinti. Vita, o kur tu viso to išmokai? Ar Italijos Alpėse kur laipiojot buvo jau ledynai, sniegas?
Mes planuojam lipti į 4100 m. kalną. Planuojam be nakvynės. Su nakvyne pasilaipiosim kur nors žemesnėse Alpėse. Šiek tiek bijau lipti į tokį aukštį, nes pernai įlipau tik į 3500 m.

Net širdis sudrebėjo skaitant apie jūsų planus.. Manau turėsite daug džiaugsmo ir nuostabias atostogas.. Aš pati į ledyną deja nelipau, nes neturėjau kačių bei ledkirčių.. Bet Italijos Alpėse yra kur vietų kur ledynas išlieka ir vasarą. Marmoliada viršūnė viena žymiausių. Net Popiežius Jonas Paulius II ten buvo, bet užsikėlė keltuvu . 4100 gana aukštai, bet jei buvusi 3500 turbūt žinai, kad iš karto į tokį aukštį geriau nesikelti. po kokių 3 dienų pabuvus 3000 m aukštyje turi būti . Bliamba pavydžiu... Aš šią vasarą planuoju daug prasčiau į Bulgariją.. Vienas didžiulis privalumas - kainos. Ir egzotiška.. Bet neaukštai apie 2900 aukščiausia višūnė. Bet taip gavosi, kad reikėjo rinktis Bulgarija arba sėdėti namie.. Tai AIŠKU Bulgarija Sėkmės jums DIDELIOS Papasakok po kelionės kaip sekėsi.. Lauksiu labai

Visą kelionę organizuoja mano draugas ir aš juo labai pasitikiu Po pernai metu patirties, kai jis vienas ikopė į 4000 m., jis labiau gaudosi jau tuose kalnuose nei aš.
Ten kur mes lipsim ledynų greičiausiai nebus. Kategorija bus PD, tokia pati kaip pernai lipant į Weismies, o ten reikėjo kačių ir virvių dėl saugumo, o šiaip buvo viskas įmanoma. Pernai mes net per ledyną ėjom
Prie aukščio pratinsimės pora dienų pasivaikščioje po 3000 m. kalnus, o paskui per dieną (žinoma šiek tiek užkilsim su keltuvu) šturmuosim 4100 m. Sakau šturmuosim, bet viduje labai jaudinuosi, vis dėlto man tai pirmą kartą bus toks aukštis
Na tas mūsų kopimas jau nebus toks tikras žygis, nes kalnuose palapinėje nenakvosim, o trobelėje, ir ant pečių ne tokį didelį svorį todėl tempsim. Bet aš vis tiek laaaabai labai pasiilgau kalnų Joninių savaitgalį varysim su dviračiais į 3 dienų žygį po Dzūkiją, tai irgi bus nebloga treniruotė plaučiams prieš kalnus.
Iš kalnų grįšiu rugpjūčio pradžioj, tai tikrai papasakosiu, kaip gi mums sekėsi. Šiaip su draugu kai netingim parašom kelionių atsiminimus ir į internetą, su nuotraukom. Nu aš tave informuosiu, jei įdomu.
O su kokia kompanija tu keliauji po kalnus?

Manau, kad tai pats tikriausias žygis, kad ir be palapinių ir be didelių kuprinių. Trobelėje geriau pailsėsite, o per dideles kuprines gali daug ko ir nematyti, nes taip akyse aptemsta.. Gi atooostogos..

Aš keliauju su savo draugu ir dviem bendradarbiais. Linksmoji kompanija latvis, švedas, vokietis ir aš. Nelengva tarp trijų vyrukų

Sėkmės dar kartą ir lauksiu įspūdžių.

Ir man kalnai yra kažkas tokio nepaprasto ...Įsimylėjau juos pirmą sykį pamačiusi Kaukazą.
O Italijos Alpėse keliavau 2 kartus---puikiai prisimenu regėtus vaizdus,įspūdžius.....Laaabai gražu,labai faina .
Nuoširdžiai linkiu sėkmės visoms keliaujančioms...Papasakokit kaip sekėsi,kai grįšit.

Sveikos visos, mylinčius kalnus
Savaitgali pargrįžom iš 2 savaičių kelionės po Europą . Keletą dienų buvo skirta Šveicarijos Alpėms. Šįkart 4027 m. aukščio viršūnę (Allalinhorn) įveikėme kartu su draugu . Visą lipimą organizavome taip, kaip jis buvo aprašytas internete ir kaip mums apie jį papasakojo mano šveicarės draugės kaimynas. Startavom iš Saas Fee slėnio. Kadangi oras buvo permainingas, tai į popietę sulaukę gerų žinių apie rytojaus orą į kalnų trobelę 3000 m. aukštyje pakilome su keltuvu. Trobelėje pernakvojome ir aklimatizavomės ir ryte dar šiek tiek pakilę keltuvu jau kopėm į viršūnę. Jei atvirai, tai nebuvo toks tikras kalnų žygis, nes vienaip ar kitaip keltuvai yra keltuvai ir savom kojom lipom tik apie 500 m. skirtumą. Bet vienaip ar kitaip malonu savo gyvenime užsidėti pliusą, kad įlipau į 4027 m.
Ši viršūnė nebuvo labai sunki. Lipome su katėm, nes visur sniegas, bet ledyno plyšių nebuvo. Taip pat turėjom apraišus ir virves, nors jų visai neprireikė. Bet saugumas juk svarbiau, o ir kiti lipantys ne taip terorizuoja tave dėl saugumo, kai lipi su virvėm. Lipančių buvo daug. Vienoje kompanijoje buvo ir šuo pririštas virvėmis, matėm ir šeimas einančias (tėtis, mama ir sūnus kokių 15 m.).
Summa summarum: su draugu įkopėm į aukščiausią gyvenime viršūnę, tačiau kartais širdis labiau džiaugiasi mažesniu aukščiu, tyla, kai tik tu dviese lipi, kai nėra aplink daug kitų lipančių, kai viršūnė visai nepopuliari ir priklauso tą akimirką tik tau. Nusprendėm, kad 3 kelionių į Šveicarijos Alpes jau gana, norėtume pasukti kur nors kitur Taigi laukiu rekomendacijų apie gražius kalnus...nors jie visur gražūs

Zydraakei:

Ash dar niekuomet su katem nelipau ir dar taip aukshtai. Nemanau, kad pilnai aklimatizuotis pavyko per viena nakti, paprastai tai trunka apie 3 dienas. Ir tie 500 metrai shi ta reishkia kai buni taip aukshtai. Ar ejote daugiau kur? Sutinku, kad Alpese jau per daug turistu. Jei norisi pasijusti vieniems reikia arba ne sezono metu eiti, aaishku daugiau sunkumu, arba i nepopuliarius kalnus. Arba imti trasas kur autobusai neprivaziuoja, ir keltuvu nera. tada tokiu vienadieniu turistu bus maziau.

Mes shia vasara vaziavome i Bulgarija. Vaikshchiojome po Pirin kalnus viso 6 dienas. Kelione padejo suorganizuoti vienas bulgaras kuri radome internete. Jis zinojo tuos kalnus, tai jis musu lauke jau su zemelapiais ir daugybe patarimu. Buvo geras sumanymas ji nusisamdyti, nes marshrutu aprashu radom labai nedaug. Pirin kalnai yra graziausi Bulgarijos kalnai. Ir tikrai super vaizdu prisiziurejome. Ryt nuotraukas atsiimu, kada nuskanuosiu idesiu i savo galerija ir parashysiu chia. Trasu zymejimas buvo geras, to tikrai nesitikejome. Gal zemelapis nelabai detalus. Mes ejom nuo trobeles prie trobeles. Jos beveik visos automobiliu privaziuojamos, gana zemai, apie 1800 m. Tai teko kopti tiek pat zemyn kiek ir priesh tai i virshu. Tai budavo kas diena 1km arba shiek tiek daugiau aukshtyn ir tiek pat zemyn. i opijatj snovo.. Sudetinguma vertinchiau penkiabaleje 3, kartais 2. Kai kur buvo sniegas nenutirpes o po apachia vanduo, rizikavome iluzti. vienoje vietoje trosai buvo nupleshti, o ten ju labai reikejo. Jau maniau nuslysiu apie 500 m. zemyn Buvo statu labai ir kojos slydo, tai ant uzpakalio ir vos neguledama prashliauziau. Oras shiuose kalnuose permainingas, daznai zaibavo ir vos ne kas dien lietus ir viena karta krusha uzejo. Viena nakti zaibavo visai prie pat, gal uz 3km. Garselis buvo ne tas zodis, ausis uzguldavo ir be perstojo. Bet sheip buvo shilta, todel lietus nelabai ir gasdino. Zmoniu sutikdavome tik namukuose, kai kuriuose mes vieninteliai lankytojai buvome. Sudetingiausia diena ejome 11 valandu, bet vidutinishkai butu apie 6 - 7 val per diena. Trobeles gana primityvios, bet balta patalyne duoda! Tas tai buvo siurpraizas. 1 naktis 5 eurai be maitinimo. Viskas sheip ten Bulgarijoje pigu, bet kartais apmauti ketina durnus turistus.. Ju toks darbas Kelias naktis atvaziave chigonai baliavojo, tai muzika ant visu katushkiu ish mashinos pleshe per visa nakti.. Ir ka tu chigona nuraminsi. Suma sumarum Bulgarija be bulgaru yra nuostabi shalis. Su bulgarais, tai kaip Lietuva priesh 15 metu. Gamta labai grazi ir i kalnus eiti saugu ir shiokia tokia infrastruktura veikia. Pailsejome nepaprastai, o dar po visko 2 savaites juodojoj juroje maudemes.. ir dirbom Dar nezinau ar pavyko

_Vita_,
Iš pasakojimo tavo atostogos įdomios bei gražios pasirodė Bet mes su draugu kažkaip nelabai išdrįsom važiuoti į kalnus nepažintoje šalyje Nors tavo pasakojimas dabar visai suviliojo mane O kiek jūs mokėjote tam bulgarui ir ar jis buvo su jumis visas tas dienas, kai jūs vaikščiojote kalnuose?
Dėl mūsiškės aklimatizacijos, tai kiek teiravomės pas pačius šveicarus, tai sakė, kad pernakvojimo užtenka. Jei atvirai, tai man nebuvo labai lengva lipti, kažkaip vis pridūsdavau, tai draugui teko mažinti tempą, o man teko stengtis Daugiau Alpėse nevaikščiojome. Kadangi turiu šveicarę draugę, tai pas ją neplanuotai užsibuvome, o po aukštojo kalno jau ir jėgų neturėjome daugiau laipioti. Tiesa dar draugą ausų uždegimas apsėdo, tai po Šveicarijos patraukėm į Kroatiją pasimėgauti jūra.
Tiesa, kuo didžiausi tau palinkėjimai, kad viskas pavyktų su Kaip suprantu planuojate vaikelį Kaip faina Man tai niekaip nepavyksta savojo nutempti prie altoriaus, nes jau norėčiau vaikelio