Šiaip fraktalų neverta vertinti pagal tai, ką bandote įžiūrėti (figūrėles, simbolius) ir interpretuoti
Objektyviausia atsižvelgti į gardelių dydį, fraktalo išsidėstymą lape, spalvas ir jų 'sugyvenimą' ir tada apibūdinti žmogų, jo esamą situaciją.
Nes tas bandymas kažką fraktaluose įžvelgti apibūdina ne fraktalo autorių, o jūs pačias - ir beje, labiausiai
Turbūt esat girdėję apie pvz. psichodiagnostinį Rorschacho dėmių testą psichologijoje, kai psichologas/psichiatras duoda lapus su išlietom rašalo dėmėm ir klausia paciento, ką šis tuose lapuose įžvelgia, taip bandydami išvengti numatytų atsakymų ir norėdamas labiau įsiskverbti į pasąmonės lygį. Ir kiekvienas žmogus tas dėmes mato kitaip - dažniausia pasako pirmą į galvą atėjusią asociaciją, o nuo to ką mato priklauso ir vertinimas.
Fraktalams tai netinka
Kiek perskaičiau literatūros, tai meninės krypties fraktalai (tie kur jau kažkas sąmoningai bandoma įžvelgt ir išryškint - figūrėles ir pan.) yra daugiau saviraiška ir tik žmogus piešiantis fraktalus gali suvokti ką tas piešinys jam reiškia, jis to ir turi siekti - pažinti save. Kitiems aišku irgi neuždrausta įsižiūrėti, kažką jame matyti, bet tik tiek, kad negalima vertinti žmogaus pagal tai ką pats matai.
Ir net šioje temoje labai skiriasi 'matymas' - matot širdutes, apsikabinusius žmones, liūdną veidą, 'liūdesio akį' ir dabar drąsiai galit paklausti savęs, o kodėl jūs tai matot?
. iš tikro atrodau rami, nors būna visko, kartais tampu grubi ir net agresyvi - atrodo kad esu kažkokia dvilypė asmenybė... kartais būna tokių dienų kai norisi ką nors sulaužyti ar sudaužyti, tada imu mezginį ir nusiraminu arba pasineriu į šiltą vonią... dėl grožio net nežinau 
nuosavam vyrui tikrai pati gražiausia 
