Įdomiai visos piešiat. Išpildot beveik visą lapą. Užsimerkus atrodo, kad po visą lapą lakstau su rašikliu. Atsimerkiu - centre pamakalūzinta daugiausiai...
Kai kažkas vadino bandelėm - neišeina man bandelės
kažkas sakė, kad spalvas galima tarsi prisijaukinti. panašiai. ne tai kad pamėgau tą oranžinę, bet pakviečiau ją draugaut su manimi
Taisyklės. Nelaikau savęs tokia ryškia ir traukiančia akį, kaip sakė linkon. Priešingai. Negaliu pakęst dėmesio. Ypač perdėto savo atžvilgiu.
Tačiau taip, vis tik mano darbas per daug sterilus dvasiškai - tiesus kelias į nieką. Mano ne galimybės, bet vidus, ko gero, užgniaužtas. Trokštu nerti, o tenka plūduriuoti. Tam, kad galėčiau padėti savo tėvams ir t.t. O šiaip, kai nutolstu nuo šurmulio ir dirbtinių šviesų, pozų ir ryšių, jaučiuosi bene geriausiai. Kai lyja. Sninga. Balos. Ne už lango
Ilgiuosi ramybės. Ypač, kai galima skęsti tyloj ir krapštytis ties mėgiamais rankdarbiais bei niūniuoti kažką po nosim (dažniausiai E isso ai - ak....
)
Čia tokios mintys kilo po to, kai paskaičiau linkon ir vaižgantės mintis.
Ačiū už įdomius skaitinius. Buvo netikėta interneto platybėse kažką tokio atrasti.
aš irgi kartais netikiu tavim savim kažkuo anapus čia kur paukščių girgždančios giesmės negimsta anksti ryte aš žinau kad nebebus kaip buvę niekada bet savęs pasmaugt tyla daugiau nebegaliu gal kai pasikars paskutinė ašara tik tada išdrįsiu pasakyt sau aš laisva.
.Vis krito zalia ir melyna bei skirtingi ju atspalviai.Paskutiniam piesinyje daznai linijos dubliuojasi, atrodo kaip viena.Piestukus traukiau desine ranka, o dabar perskaiciau, kad reikia kaire 
.Vis pabreziat, kad i diena galima piesti tik viena fraktala, bet is sitos citatos supratau kitaip 
.
Turbūt tikrai esu jau suvaikėjusi 
