Va ka radau ..info..{
Isigaliojus naujam Sheimos kodeksui, nuo 2002 metu liepos 1 d. atsirado galimybes sudaryti vedybines sutartis. Tachiau poru, besiburiuojanchiu prie notaro duru kazhkaip ir nera.
pasirashant vedybu sutarti ish anksto yra ishdestomas turto ir pareigu pasidalyjimas ishtuokos atveju. Priezastys, kodel tokio pobudzio sutarciu sudarymas dar nera populiarus Lietuvoje:
1.Pirmiausiai del to, jog CK isigaliojo ne taip ir seniai, o shis institutas yra visiskai naujas civilineje teiseje. Vargu, ar daug kas pasiskaito CK pries miega, kad suzinotu naujoves.
2.Valstybese, kuriose vedybiniu sutarciu sudarymas turi senas tradicijas, jas pasirasyti yra norma. Siuo atveju reiketu issiaiskinti santuokos nutraukimo, turto padalijimo tvarkos bei principu skirtumus. Lietuvoje galioja patogi alternatyva nutraukti santuoka bendru sutuoktiniu susitarimu, issprendziant turto padalijimo, vaiku auklejimo ir kt klausimus (zinoma su salyga, jog sutuoktiniai sutaria siais klausimais).
3.Kitos priezastys, pavyzdziui, mentalitetas (manau, lietuviai romantiskesni, ne tokie materialistai), neaktualumas, skurdesnes gyvenimo salygos, nedideles pajamos ir t.t
Panagrinekime "vadoveline" situacija.
Pagal CPK turtas igytas iki santuokos iregistravimo yra nedaloma nuosavybe ishtuokos metu. T.y. jeigu, vyras (zhmona) dovanojimi ar pirkimo aktu iki sudarant snatuokai isigyjo kilnojamo/nekinlojamo turto, ishtuokos metu tas turtas priklauso tik tam sutuoktiniui, kieno vardu jis iregistruotas. Tachiau, jei kazhkuris ish sutuoktiniu ineshe savo leshu dali, gerbuvio gerinimui (kosmetinis, kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar kazhkas panashaus), kitas ish sutuoktiniu kaip ir turetu gauti tam tikra dali turto. Taigi, ryshium su tuo, ishtuokos metu, esant vedybinei sutarchiai tokie punktai gali buti numatyti ir nekilti problemu del turto dalijimosi. Tachiau, nesant vedybinei sutarchiai turtinies dalies atlygino klausimas gali buti sprendzhiamas tik teismo keliu, pateikiant atitinkamus dokumentus, del atliktu darbu.
Papildyta @ [mergetime]1093734623[/mergetime] Vedybų sutartis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurį vis dar vadiname "naujuoju" (įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d.), III-iojoje knygoje randame įstatymo numatytą galimybę nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį. Būtent turtiniams sutuoktinių klausimams išspręsti ir yra skirta vedybų sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su Vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių įgyto turto teisinis režimas negalėjo būti pakeistas vedybų sutartimi.
Vedybų sutarčių registro nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1284 nutarimu Nr. 1284.
Mūsų visuomenėje dar nėra įprasta aptarti piniginius, turtinius klausimus prieš susituokiant, nors po sutuoktuvių praėjus kuriam laikui šis klausimas tampa opia ir skaudžia problema, ne tik sutuoktiniams bet ir jų vaikams bei giminėms. Įsimylėję žmonės neretai idealizuoja tarpusavio santykius, nepastebi ar tiesiog nenori pastebėti vienų ar kitų galimų problemų priežasčių (pavyzdžiui nevienodos būsimų sutuoktinių turtinės ar finansinės padėties ar pan.), manydami, kad visuomet bus taip, kaip būna prieš tuokiantis. Meilė, romantika ir vestuvių šventės džiaugsmas dažnai užgožia ir tokius svarbius dalykus kaip vedybų sutartis. Pasitaiko, jog tie, kuriems reikėtų sudaryti tokią sutartį, būna tiek apsvaigę iš meilės, kad bijo net pagalvoti apie skyrybų tikimybę.
Vedybų sutartis kaip naujovė nors ir pamažu, bet tampa tam tikros visuomenės dalies susidomėjimo objektu.
Lietuvoje negalioja klasikinė vedybų sutarčių taisyklė, kuomet tokias sutartis renkasi vyresnio amžiaus, dažniausiai turtingi žmonės, ypač tie, kurie tuokiasi ne pirmą kartą. Lietuvoje tokias sutartis sudarinėja pakankamai jauni žmonės. Amžiaus vidurkis 30 - 40 metų. Labai dažnai tai būna žmonės, besituokiantys pirmąjį kartą. Būna ir tokių kurie gal ir norėtų sudaryti tokią sutartį, bet neturi tam laikui sutarčiai sudaryti pagrindo, nes nė vienas besituokiantis neturi turto, kurio valdymo klausimus reikėtų vedybų sutartimi išspręsti.
Atkreiptinas dėmesys į neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. etinį, sociologinį ir psichologinį, kurie labai svarbūs siekiant išsiaiškinti vedybų sutarties esmę, turinį ir tikslą.
Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Vedybų sutartis egzistuoja dėl santuokos, o ne atvirkščiai.
Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomenėje, sutuoktinių socialinės padėties ir kitos jų charakteristikos analize. Remiantis užsienio valstybių praktika, vedybų sutartys paprastai sudaromos: tarp sutuoktinių, kurių turtinė padėtis yra skirtinga; tarp asmenų, sudarančių jau ne pirmąją santuoką; tarp verslininkų, kurie nori išsaugoti savo investicijas bei nuosavą kapitalą; tarp skirtingo amžiaus asmenų arba asmenų, norinčių išsaugoti paveldėtą turtą ir pan.
Psichologinis aspektas susijęs su tam tikru aplinkybių, numatytų vedybų sutartyse, prognozavimu, pavyzdžiui, labai dažnai vedybų sutartyse numatomas turto padalinimas skyrybų atveju, ir tai gali būti vertinama kaip būtent tokio rezultato galimybė.
Apie vedybų sutarties sudarymo galimybę turėtų kalbėtis ne tik būsimi sutuoktiniai, bet ir jau susituokę asmenys. Nors tokio pobūdžio pokalbiai nėra patys maloniausi, jie, kaip rodo užsienio šalių praktika, turėtų būti neišvengiami Pas notarus, advokatus vis dažniau užsuka būsimųjų jaunavedžių tėvai (žinoma, kiekvieni atskirai), o ir būsimieji sutuoktiniai - pasitarti, kaipgi nesėkmės atveju apdrausti save, savo turtą, pagaliau savo vaikų ateitį.
Sunkumai ir problemos dėl turto išlaikymo, dalybų ir pan. atsiranda tada, kai reikia santuoką nutraukti, tačiau dažnas apie juos negalvoja tik nusprendęs tuoktis. Pažvelgus į vis didėjantį ištuokų skaičių kiekvienam besituokiančiam ar susituokusiam pravartu būtų susimąstyti, kaip galima apsidrausti nuo būsimų turto praradimų, apsaugoti vaikus nuo nepritekliaus ir galų gale išvengti ilgų ir nemalonių turto dalinimosi teisme procedūrų esant santuokos nutraukimui.
Besiruošiantys ar ką tik susituokę žmonės kol kas nedrąsiai žvelgia į vedybų sutarties sudarymo galimybę. Kaip rodo statistika, Vedybų sutarčių registre prie Centrinės hipotekos įstaigos nuo jo veiklos pradžios, t.y. nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio buvo sudarytos 28 vedybų sutartys. Per pirmuosius du 2003 metų mėnesius buvo užregistruoti 27 prašymai įregistruoti vedybų sutartis, iš viso per 2003 metus šių prašymų skaičius išaugo iki 173. Šiais metais (2004 m. sausio 11 d. duomenimis) jau yra pateikta 4 prašymai dėl vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.
Iš pateiktų skaičių akivaizdu, kad vedybų sutarčių sudarymo atvejų daugėja, bet deja, ne taip jau sparčiai. Be to, ne visas vedybų sutartis pavyksta įregistruoti vedybų sutarčių registre dėl tam tikrų kliūčių. Viena iš jų, kai siekiama įregistruoti vedybų sutartis nesusituokus, ar nesilaikant prašymams bei kitiems reikalingiems dokumentams nustatytų reikalavimų, užpildymo instrukcijų.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtino Vedybų sutarčių registrui teikiamų prašymų ir pranešimų formų bei jų pildymo tvarką, kuria turi vadovautis visi, siekiantys įregistruoti savo vedybų sutartis. Taip pat visą reikiamą informaciją apie vedybų sutarčių registravimo tvarką galima rasti Centrinės hipotekos įstaigos interneto puslapyje adresu : www.lhr.lt.
Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Už šios sutarties įregistravimą turi būti sumokėtas 25 Lt mokestis. Beje, galioja ir įregistruojama tik tokia vedybų sutartis, kuri patvirtinta notaro. Už vedybų sutarties patvirtinimą nustatytas mokestis mokamas notarui. Šis mokestis priklauso nuo sutarties sudėtingumo ir gali svyruoti nuo 100 iki 300 Lt.
Vedybų sutarties samprata
Vedybų sutartis - sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.).
Minėta, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek iki santuokos, tiek jau esant santuokoje.
Vedybų sutartimi būsimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialinių nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat įgytą santuokos metu; taip pat gali būti numatomos turtinio pobūdžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija santuokos nutraukimo atveju.
Vedybų sutarties turinys gali būti trumpas, bet gali būti ir labai išsamus, ilgas, liečiantis įvairiausius santuokinio gyvenimo aspektus. Sutuoktiniai gali numatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, pvz.: kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Juk, pavyzdžiui, po dešimties vedybinio gyvenimo metų vargu kas beprisimena, kiek prieš vedybas baldų komplektui įsigyti davė pinigų būsimojo jaunojo ar jaunosios tėvai.
Būsimieji ar esantys sutuoktiniai gali susitarti, kad turtas, kuris kiekvienam iki santuokos priklausė asmeninės nuosavybės teise, po santuokos įregistravimo taps bendrąja jungtine (t.y. priklausančia abiem sutuoktiniams) nuosavybe arba kad turtas, įgytas susituokus, kiekvienam iš sutuoktinių priklausys atitinkamomis aritmetinėmis dalimis (pvz.: žmonai- 3/4, vyrui-1/4 dalis). Koks turto teisinis režimas bus taikomas atskirai turto rūšiai(pavyzdžiui darbo užmokesčiui, dividendams už akcijas, palūkanoms ir pan.), atskiram daiktui ar visam turtui, taip pat yra sutuoktinių susitarimo reikalas.
Vedybų sutartyje galima sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (išlaikymu), tarpusavio sutuoktinių išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat santuokos nutraukimo padarinius, pavyzdžiui, turto padalijimo būdą ir tvarką.
Šioje sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kiek pinigų (konkrečiai ar proporcingai nuo gaunamų pajamų) kiekvienas iš sutuoktinių galės skirti šeimos buičiai, atostogoms, gydymo išlaidoms, vaikų mokslams. Sutartyje gali būti numatytos sąlygos, numatančios tarpusavio išlaikymą, taip pat santuokos nutraukimo padarinius: pavyzdžiui, sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę iš buvusio sutuoktinio reikalauti atlyginti mokslų baigimo ar persikvalifikavimo išlaidas. Juk pastaruoju metu dar pasitaiko atvejų, kai ištekėjusi moteris dėl šeimos gerovės ar vaikų auginimo yra priversta palikti studijas ir mokymo įstaigą bei tapti namų šeimininke. Taigi, vedybų sutartyje sutuoktiniai galės aptarti turto padalijimo būdą ir tvarką: pvz., sodyba prie ežero atiteks vyrui, o sutuoktinė su vaikais galės ja naudotis du vasaros ir du žiemos mėnesius, o vyras neturės teisės jiems trukdyti .
Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimas gali būti siejamas su tam tikros sąlygos atsiradimu ar išnykimu, pvz., gimus vaikui visus buto išlaikymo mokesčius mokės tik vyras, o jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis taps bendrąja jungtine nuosavybe.
Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, vedybų sutarties turinys priklauso nuo besirengiančiųjų tuoktis ar sutuoktinių norų ir valios. Žinoma, šio sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymams, jo imperatyvioms normoms, moralei ir viešajai tvarkai.
Jeigu yra sudaryta vedybų sutartis, esant turtinio pobūdžio ginčui tarp sutuoktinių (pavyzdžiui, negrąžintos skolos ar pan.), teismas vadovausis ne įstatymo nuostatomis, bet vedybų sutarties sąlygomis. Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (separacija (šiam šeimos teisės institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai).
Užsienio valstybių, kuriose vedybų sutarties teisinis reguliavimas žinomas seniai, praktika rodo, kad paprastai vedybų sutartys yra sudaromos prieš santuoką.
Kaip jau buvo minėta, vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl būsimo sutuoktinių turto. Galimybė susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina būsimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims. Šios nuostatos įtraukimas į vedybų sutartį yra svarbus, kadangi sutartimi nenustačius sutuoktinių naujai įgyto turto teisinio režimo, bus taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir visas turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas bendrąją jungtine nuosavybe.
Vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygų sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose). Galbūt dėl šios priežasties įstatymas nenumato termino, per kurį sudarius vedybų sutartį iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), reikia įregistruoti santuoką.
Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai (su atitinkamais pakeitimais) yra taikomos vedybų sutarčiai skirtos CK normos.
Vedybų sutarties forma
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tų sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. CK 3.103 str. 2 dalyje numatyta, kad vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre. Teisinė vedybų sutarčių registracija sietina tiek su pačių sutuoktinių, tiek su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Remiantis CK 1.94 str. nuostata, neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra įregistruoti registre.
CK atskirai išskirti ir kai kuriems specialiems vedybų sutarties sudarymo atvejams taikomi reikalavimai, susiję su nepilnamečio asmens interesų apsauga bei aiškiu asmens valios išreiškimu, t. y. a) nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 3d.);
sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik esant rašyti-niam jo rūpintojo sutikimui (jeigu toks sutikimas neduodamas, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti ve-dybų sutartį gali duoti teismas) (CK 3.102 str. 4d.).
Vedybų sutarties įsigaliojimas
Kaip minėta, vedybų sutartį galima sudaryti tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir bet kada santuokos metu. Nuo to, kada yra sudaryta vedybų sutartis, priklauso šios sutarties įsigaliojimo momentas, sutartyje numatytų teisių ir pareigų atsiradimas. Jeigu vedybų sutartis yra sudaryta iki santuokos įregistravimo, ji įsigalios tik santuoką įregistravus (CK 3.102 str. 2d.). Įstatymas nenumato termino, per kurį būtų privalu įregistruoti santuoką, sudarius vedybų sutartį (laikytina, kad šis terminas negali būti nepagrįstai ilgas), tačiau santuokos neįregistravus, vedybų sutartis negalioja ir jokios teisės bei pareigos jos pagrindu neatsiranda. Jeigu vedybų sutartis sudaroma po santuokos įregistravimo, ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2d.).
Vedybų sutarties galiojimo ypatumai
Vedybų sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Pagal CK 3.104 str. 5d. vedybų sutartyje numatytų sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą gali riboti tam tikras sutartyje nurodytas terminas, t.y. tam tikra kalendorinė data, tam tikras laiko periodas arba netgi sutuoktinių amžius ir pan. (pavyzdžiui, vedybų sutartyje gali būti nurodoma, kad pirmuosius tris metus po santuokos įregistravimo kiekvieno iš sutuoktinių santuokoje įgytas turtas bus jų asmeninė nuosavybė, likusius metus bendroji jungtinė nuosavybė). Be to, sutartyje numatytų sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų atsiradimas ar pasibaigimas gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu arba neįvykdymu (CK 3.105 str. 5d.). Sąlygomis vedybų sutartyje laikytinos tam tikros aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinomas. Vedybų sutartis gali būti sudaryta su atidedamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad gimus pirmajam vaikui, sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis automobilis taps žmonos asmenine nuosavybe) ar naikinamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad vieno iš sutuoktinių negatyvaus elgesio, tokio kaip alkoholizmas, neištikimybė ir pan., atvejais, kitas sutuoktinis gali nevykdyti savo įsipareigojimų, numatytų pagal šią sutartį).
Vedybų sutarties pabaiga
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.107 str.). Tačiau vedybų sutartyje galima numatyti prievoles, kurios išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi galima numatyti, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis automobilis, nutraukus santuoką, tampa vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tačiau pažymėtina, kad vedybų sutarties galiojimo laikas nebūtinai priklauso nuo santuokos nutraukimo, pavyzdžiui, vedybų sutarties galiojimas gali pasibaigti ir pasibaigus joje numatytam terminui. Taip pat pažymėtina, kad vedybų sutartis gali pasibaigti ir mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.49 str. 1d.). Vedybų sutarties pabaiga taip pat turi būti registruojama vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutarties turinys
Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas Vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatymu nustatytą jų turto teisinį režimą ir numatyti jiems priimtiną turto teisinį režimą. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, jų bendrosios jungtinės nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą tiek visam turtui, tiek tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 1d. ir 2d.). Nuosavybės teisėms į turtą, kurios neaptartos vedybų sutartyje, taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Neįmanoma numatyti visų galimų vedybų sutarčių turinio variantų, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju jis priklauso nuo bendrų sutuoktinių interesų bei sutarties sudarymo tikslų.
Remiantis įstatymo formuluotėmis, galima pateikti keletą pavyzdžių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo vedybų sutartyse: santuokos metu įgytas ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas bus vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė arba, atvirkščiai, vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis turtas (pavyzdžiui, paveldėtas, padovanotas ir pan.) sutuoktiniams priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (šiuo atveju turto teisinis režimas nustatomas visam turtui);
- nekilnojamam turtui (pavyzdžiui, gyvenamasis namas) yra taikomas asmeninės nuosavybės, o kilnojamam turtui (pavyzdžiui, automobilis, buitinė technika) bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas (turto teisinis režimas nustatomas tam tikram turtui);
- konkretus turtas yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, pavyzdžiui, vyras turi 2/3 teisių į gyvenamąjį namą, žmona 1/3 (turto teisinis režimas nustatomas konkretiems daiktams).
- dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas yra reglamentuojamas įstatymu ir, nesudarius vedybų sutarties, yra bendrai pagal įstatymo nuos-tatas taikomas sutuoktinių turtiniams santykiams. Vedybų sutartimi sutuoktiniai, atsižvelgdami į savo in-teresus, gali išplėsti ar susiaurinti šio teisinio režimo taikymą savo turtiniams santykiams.
- dėl kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuo-savybė, t. y. turto, kuriuo sutuoktinis gali laisvai disponuoti, jį valdyti bei naudoti, teisinis režimas vedybų sutartimi dažniausiai nėra keičiamas, tačiau galimos situacijos, kai tokio turto teisinį režimą dėl tam tikrų sutuoktinių interesų apsaugos arba bendro tikslo siekimo yra tikslinga pakeisti, pavyzdžiui, sutuoktiniai vedybų sutartimi gali numatyti, jog vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytas automobilis, esantis jo asmeninė nuosavybė, taps jų bendrąja jungtine nuosavybe.
Vedybų sutartyje taip pat galima numatyti, kad pardavus turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, už jį gauti pinigai bus bendroji jungtinė nuosavybė, arba vienam iš sutuoktinių padovanoti arba paveldėti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau už juos įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kiekvieno sutuoktinio turto asmeninės nuosavybės teisinis režimas vedybų sutarties pagrindu gali būti taikomas tiek visam sutuoktinių turtui, įgytam iki santuokos arba gyvenant susituokus (pilnas nuosavybės atskyrimas), tiek konkrečiam turtui.
- Asmeninės nuosavybės teisinis režimas dažniausiai numatomas vedybų sutartyse: a) tarp sutuoktinių, turinčių asmeninį verslą, didelį sukauptą asmeninį kapitalą ir pan.;
tarp sutuoktinių, turinčių vaikų iš ankstesnių santuokų.
Visiška sutuoktinių nepriklausomybė, lengvesnis turto santuokos nutraukimo atveju padalijimas, sutuoktinio apsauga nuo kito sutuoktinio kreditorių reikalavimų ir pan. yra vedybų sutartimi nustatomo asmeninės nuosavybės teisinio režimo privalumais, tačiau pažymėtina, kad, esant tokiam režimui, kiekvienas sutuoktinis privalo kruopščiai vesti savo įgyto turto apskaitą.
- dėl bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės. Šio sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartyje labiausiai atspindi kiekvieno sutuoktinio indėlį į šeimos turtą. Vedybų sutartimi nustatant bendrąją dalinę sutuoktinių nuosavybę, svarbu aiškiai apibrėžti sutuoktiniui tenkančią nuosavybės teisių (ne pačios nuosavybės!) dalį arba nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis tokia dalis nustatoma. Bendrosios dalinės nuosavybės teisinis režimas gali būti taikomas tiek santuokos metu, tiek jos nutraukimo atveju. Pavyzdžiui, vedybų sutartyje gali būti numatoma, kad, jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kitam sutuoktiniui atitenka 2/3 jų santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Įstatymas (CK 3.104 str. 4 dalis) taip pat nurodo, kad vedybų sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, pavyzdžiui, gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, honorarų, pensijų ir pan.) ar kitos įgyjamos nuosavybės tvarkymu, tarpusavio išlaikymu (tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus), dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas (pavyzdžiui, mokant mokesčius už komunalines paslaugas, darant gydymo išlaidas ir kt.), taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti ir kitokias teises ir pareigas, susijusias su jų tarpusavio turtiniais santykiais, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžti teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi gyvenamosiomis patalpomis po santuokos nutraukimo.
Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos
Vedybų sutartyje galima numatyti įvairiausius sutuoktinių turtinių santykių reguliavimo modelius, tačiau privalu atsižvelgti ir į tam tikrus įstatyme nurodytus imperatyvus, kuriais siekiama apsaugoti kiekvieno iš sutuoktinių asmenines teises ir laisves bei kitus įstatymų saugomus interesus.
Negaliojančių vedybų sutarties sąlygų sąrašas pateikiamas CK 3.105 straipsnyje. Pirma, negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą (CK 3.105 str. 4p.). Vedybų sutartimi negalima riboti vieno iš sutuoktinių teisės į mokslą, į profesijos pasirinkimą, teisės į darbą, judėjimo laisvės ir pan. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ar veiksnumas gali būti apribotas tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 2.6 str.). Vedybų sutartimi negalima riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisės kreiptis į teismą (asmens teisė į teisminę gynybą) (CK 3.105 str. 8p., 1.137 str.), pavyzdžiui, vienas sutuoktinis negali sutartimi įpareigoti kito sutuoktinio nesikreipti į teismą dėl jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju. Taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas (CK 3.105 str. 9p.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi negalima riboti sutuoktinio teisės palikti savo turtą testamentu tam tikriems asmenims.
Antra, kaip minėta, vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius sutuoktinių santykius. Negalioja tos vedybų sutarties sąlygos, kurios nustato sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius (CK 3.105 str. 5p.), t. y. vedybų sutartimi negalima įsipareigoti vienas kito mylėti, nevartoti alkoholio, vesti dorą gyvenimo būdą ir pan. Tačiau kai kurie autoriai nurodo, kad praktikoje gali būti susiduriama su atvejais, kai tam tikrų sutuoktinių turtinių santykių nustatymas yra siejamas su jų asmeniniais neturtiniais santykiais, pavyzdžiui, vedybų sutartyje numatoma kompensacija sutuoktiniui už padarytą moralinę žalą, nutraukiant santuoką dėl kito sutuoktinio neištikimybės. Trečia, sutuoktiniai vedybų sutartimi negali nustatyti ar pakeisti savo asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams (CK 3.105 str. 6p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima nurodyti, kad skyrybų atveju vaikas lieka su tėvu ar motina. Šiuos sutuoktinių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso III knygos IV dalis. Tačiau į vedybų sutartį galima įtraukti sąlygas, susijusias su sutuoktinių išlaidomis vaikų auklėjimui bei mokslui. Ketvirta, vedybų sutartis negali riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisės į išlaikymą (CK 3.105 str. 7p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima numatyti, kad nedarbingas sutuoktinis neturi teisės gauti išlaikymo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai (CK 3.27 str. 1d.). Penkta, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios a) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str. 1p.);
keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (CK 3.105 str. 2p.); c) pažeidžia (CK 3.117 str.) įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą (CK 3.105 str. 3p.).
Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Vedybų sutarties negaliojimas
Vedybų sutarties galiojimo metu sutuoktiniai privalo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vedybų sutarties vykdymui yra taikomi bendri sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 str. 1d.). Tačiau vedybų sutarties, kaip ir bet kurios kitos sutarties, sąlygos gali būti keičiamos. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios (CK 3.103 str. 2d.). Įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti (CK 3.106 str. 1d.), t.y. notarine forma. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu (CK 3.103 str. 2d.). Vedybų sutarties pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 str. 2d.). Iškilus ginčui dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo, vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Tuomet vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta teismo sprendimu, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai (CK 3.106 str. 3d.). Svarbu žinoti, kad vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas įsigalioja: a) sutuoktiniams susitarus ir notariškai patvirtinus šį susitarimą, jeigu sutartyje nenumatomas kitoks įsigaliojimo terminas;
įsiteisėjus teismo sprendimui pakeisti ar nutraukti vedybų sutartį.
Vedybų sutartis laikoma negaliojančia, jeigu jos sąlygos prieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams (CK 3.105 str.). Tokiu atveju vedybų sutartis yra niekinė, t. y. ji nesukelia jokių teisinių pasekmių nuo jos sudarymo momento, nepriklausomai nuo to, ar teismas pripažįsta ją negaliojančia, ar ne. Notariškai nepatvirtinta vedybų sutartis negalios ir bus laikoma niekine, kadangi šalys nesilaikė įstatymo nustatytos sutarties sudarymo formos. Taip pat įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti
pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1d.). Reikia skirti niekinę vedybų sutartį, t.y. negaliojančią sutartį, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti ją negaliojančia, nuo nuginčijamos vedybų sutarties, kurią pripažinti negaliojančia būtinas teismo sprendimas. Pavyzdžiui, jeigu vedybų sutartis buvo sudaryta asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, šios sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.), arba vedybų sutartis buvo sudaryta asmeniui suklydus (CK 1.90 str.), teismo tvarka tokia vedybų sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Galimi atvejai, kai sutuoktiniai vedybų sutartį sudaro tik dėl akių, t.y. neketindami sukurti teisinių pasekmių (tariamas arba fiktyvus sandoris), arba kitam sandoriui pridengti (apsimestinis sandoris). Tokie sandoriai laikomi niekiniais ir negalioja (CK 1.86 str. ir 1.87 str.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.108 str. 3 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo, tačiau praktiškai tai gali būti sudėtinga įrodyti. Be to, sutuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai arba iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki (CK 3.26 str., 3.108 str. 2d.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje numatoma, kad visas santuokos metu įgytas turtas ir/ar visos abiejų sutuoktinių gautos pajamos bus vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Kreditorių teisių apsauga vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ar jos pripažinimo
negaliojančia atvejais
Kadangi vedybų sutartis reglamentuoja turtinius sutuoktinių santykius, jos pakeitimas, nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia gali liesti sutuoktinių kreditorių interesus. Todėl įstatymas numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo (CK 3.106 str. 4 dalis).
Su sutuoktinių kreditorių interesų apsauga sietinas ir jau minėto Vedybų sutarčių registro sukūrimas. Pagal Vedybų sutarčių registro nuostatų III skyriaus 16 p. šiame registre yra fiksuojamos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo, pabaigos, sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia datos; sutarties ar jos pakeitimo įsigaliojimo data ar sąlyga; turtui nustatytas teisinis režimas ir kt. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudotis registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (naudojimasis vedybų sutarčių registro duomenimis yra mokamas).
Įvertinti vedybų sutarties instituto privalumus bei trūkumus šiuo metu yra sudėtinga dėl tokių sutarčių sudarymo praktikos nebuvimo. Tačiau akivaizdu, kad šios šeimos teisinių santykių srities reglamentavimas naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atspindintis ir visuomenės požiūrio į sutuoktinių turtinius santykius progresą, yra svarbus žingsnis civilinių teisinių santykių reglamentavime apskritai.
Notarams, advokatams ar kitiems teisininkams, kurie rengia tokio pobūdžio sutartis, tenka didžiulė atsakomybė, kadangi šios sutarties turinys turėtų būti ypač apgalvotas, pasvertas kiekvienas sakinys, teiginys ar sąlyga. Juk sutarties tikslas - palengvinti sutuoktinių gyvenimą, galvojant apie turtinius santykius, o ne įklampinti juos į teismų maratoną.
Olandijoj advokato darbo 1 VALANDA kainuoja virs 300 euru 
