Galiu jums pasakyt kaip ta iveikt, ce labai ilgai reikia pasakot siulau kiekvienam nusipirkti dvi knygas 1 Jusu pasamones galia ( Joseph Murfy atrodo) 2 Kaip pamilti save (gaila neatsimenu autoriaus tik galiu pasakuyt kad autorius nuotrauka yra ant virselio toks kaip is misko gryzes) Pirmojoj knygoj suprasit pasamones veikla ,metodus ka daro musu mintys, kad vaikystes traumos lieka ir tt antrojoj kuris yra aprasytas naujas psichoterapijos metodas kuris yra nesenei atsirades bet dar mazai zinomas, siulau visiems tai padaryt kad neleisti dideliu pinigu gyditojams ar kokiam makijazui. Tiekvienas is jusu galit iveikt bedas tereikia paieskot Tik kas blogiause ten atrodo kaskas nerealaus kiti gali pamanyt kad ce kaskokie kvailiai parase, pasinaudokit patarimu kad nepridirbtumet sau skriaudos. Rasit tiesa ir tiesa jus islaisvins.
sweiki,ak as taip pat varkstu su ta beda,kazkuri laika tas raudonavimas buvo dinges,dabar va laukiuosi antro zirniuko,prasidejo viskas is naujo,nesuprantu mama greit busianti 2 vaikiuku ir vyksta tokios nesamones,raudonuoju sutikusi pazystama zmogu,neduok dieve jis manes ko nors paklausia tai visa ,ar kas kokia replika pasako,nu zodziu klaiki savijauta,paraustu taip,kad net raudonos ausys ,o dar vyras jei uzklausia "ko cia paraudonavai?" sakau nzn ko,reikia tiketis susilauksiu ir vel sitas dalykas praeis
mano skruostai taip pat greitai israusta, bet nedarau del to problemos. skaiciau, kad tai sveika odai - islieka ilgiau jauna.
Sveikos, aš irgi turiu šitą bėdą. Ji prasidėjo paauglystėje, kartu su pirmomis mėnesinėmis.. Oi, kiek prisikentėjau dėl šios problemėlės.. Ir esu įsitikinusi, kad labai daug tam įtakos turi aplinka, kurioje tu augi vaikystėje. Pastebėjau, kad mano klasiokės, kurios augo tarp vyresnių brolių, nuolat zyliodavo berniukiškose kompanijose, jos neturėjo šitos bėdelės, buvo linksmos akiplėšos, jei kas tuoj akis išvertę aiškindavosi santykius, juokdavosi ir nė kiek neraudonuodavo. O aš buvau vienturtė tyli, užsidariusi savo paslapčių pasaulyje. Dabar gyvenu antroje santuokoje, bet iš esmės geriausiai jaučiuosi būdama viena namuose. Nemėgstu nei flirtuoti, nei akim žaibuoti, nesu nei žaisminga, nei lengva...
Kartais man atrodo, kad tas raudonavimas yra kažkas panašaus į nervinį tiką, kuris prasideda nevalingai, kaip ir akies voko trūkčiojimas, ar raumenų mėšlungis, šiaip tikų yra labai daug įvairių rūšių.. Dar iš savo patirties galiu teigti, jog raudonavimas yra paveldimas, nes šitą bėdą turėjo ir mano tėtis, o ypač tėčio mama, mano močiutė. Tada susidėjus į krūvą visoms aplinkybėms: paveldimumui, jautrumui, žemai savivertei bei vaikystės aplinkos ypatybėms, gauname rezultatą - kvailą raudonavimą...
Ziuriu per tiek metu nuo paskutinio savo posto as taip ir neismokau neraust
Jetau dabar dirbu mazam kolektyve kartu su savo bosu ir tik kanors pasako israustu kaip kokia niolikine. Siaubas kazkoks as istekejus trisdesimtmete o visas darbas turbut
galvoja kd as I ji isiziurejus
Jetau dabar dirbu mazam kolektyve kartu su savo bosu ir tik kanors pasako israustu kaip kokia niolikine. Siaubas kazkoks as istekejus trisdesimtmete o visas darbas turbut
galvoja kd as I ji isiziurejus
Raudonavimas manau iš dalies yra perfekcionistų charakterio bruožas
Tačiau jeigu norite mažiau rausti reikia save priimti toks koks esi, kartu su raudonavimu - pasitikintys savimi žmonės priima save tokius kokie yra, o kai pasitikima savimi - mažiau raustama Aišku, vis dar rausite, nes tai tikriausiia įgimta, bet neturėtų kelti jums diskomforto.
Tačiau jeigu norite mažiau rausti reikia save priimti toks koks esi, kartu su raudonavimu - pasitikintys savimi žmonės priima save tokius kokie yra, o kai pasitikima savimi - mažiau raustama Aišku, vis dar rausite, nes tai tikriausiia įgimta, bet neturėtų kelti jums diskomforto.