Nuolatos raudonuoju

noreciau pastebeti, kad vaistu nuo raudonavimo nera, o LT kaip ir kitur sias problemas ( tai yra to zmogaus vidinis konfliktas, del kurio jis raudonuoja) isspresti padeda psichologai

sutinku ir aš

Tai va butent susiradau info internete,kad tokiu vaistu yra,tik neaisku ar jie veiksmingi ir kainuoja gan brangokai..yra dar visokiios terapijos,video,bei garso irasai kurie padeda to atsikratyti.deja viskas anglu kalba.o psichologas ,manau gali tik padeti perdaug nesureiksminti ir neimti i galva ,kad raudonuoji..

Paskutiniu metu kažkur skaičiau, kad blogus prisiminimus blokuojantys vaistai jau beveik išrasti.... iki ko žmonės prieina, nenorėdami jausti žmogiškų jausmų...
O su tais vaistais nuo raudonavimo, tai man kažkaip atrodo, kad čia absoliutus placebo variantas....Žinai, kad sukrimtai "antiraudonavimo" tabletėlę, todėl mažiau jaudiniesi, nes manai, kad dabar neberaudonuosi, tada nuolatinių minčių apie raudonavimą sumažėja, tada ir.....raudonuoji mažiau....
Šiaip tai nenorėčiau sutikti su tuo, kad psichologo darbas - padėti žmogui neimti į galvą to, kad jis raudonuoja. Manau, kad labai svarbu išsiaiškinti kodėl žmogus raudonuoja, kokios tai specifinės situacijos, kaip tai veikia jo savęs vertinimą ir tada daryti specifinius dalykus, kad "raudonavimo monstrą" pažaboti:)

Sveikos, ir as turiu sia problema...Kaip su ta operacija? Ar Lietuvoje ja atlieka kas nors?

http://www.medicaldo.../endo/endo3.htm

+2008 08 20, 16:25-->
Netycia uzejau i taskyreli, paskaityneti...
Kai perskaiciau si posta juokiausi balsu Nesupykit, cia ne is blogos valios

O tai Lietuvoj ar daro tokia operacija? Ir kiek tas kainoja? As kazkada buvau radus informacija apie tai sugihara.lt bet dabar negaliu.Gal jau nebedaro.Jei kam pasiseks parasykit.

Na stai dar viena raudonzande i hebra
Tas raudonavimas mane pribaiks viena diena,... pastebejau daug kitu pasaliniu poveikiu : kai kalbu pries auditorija, paraudonuoju ir kazkoki uzesi girdziu ausyse.Turbut pakyla spaudimas, prasiplecia kraujagisles del to atsiranda kazkoks keistas uzesys ausyse. Tada nebegirdziu saves ir jauciu kaip pradedu ne risliai destyti savo mintis...o tada norisi prasmegti.
Seniai pastebejau tai ir labai stengiuosi su tuo kovoti;dirbu klientu aptarnavimo sferoje, studijuoju, inicijuoju susitikimus su draugais, zodziu, stengiuosi buti tarp zmoniu ir kuo dazniau susidurti su sia situacija, bet tai nepadeda. Pastebejau, net budama artimu zmoniu rate, kazka pasakodama paraustu.Turbut tai yra todel, kad tuo metu atkreipiu visu demesi ir tai vercia mane rausti.
Labiausiai israustu tada kai gatveje sutinku koki pazistama zmogu(nebutinai vyrisko lyties atsova), tai gali buti labai artimas zmogus arba labai seniai matytas pazistamas...per keleta sekundziu zandai tiesiog 'uzsidega". Kazkur esu skaiciusi, kad jei kazkada paraudonavai ir asmuo, buves salia, tai uzakcentavo, tai gali pagilinti nemalonius pojucius ir kita karta gali paraudonuoti dar labiau ir dar blogiau pasijausti. O mano sirdies draugas kaip tik taip ir yra pasielges ir kai tai nutinka- is karto man prikisa, jam tai nelabai suprantama. Apmaudu del to
Tikiu, kad taip nutinka zmonems, kuriems labai svarbi kitu nuomone, kurie nori atrodyti labai saunus pries kitus ir t.t.

Gal kas zinot dar kokiu nors budu/pratimu kaip su tuo kovoti?Gal kokios literaturos apie tai turit?

Jau nebezinau, ka daryti su sita problema:(

Sekmes visoms kovojancioms!

[quote=agniuke85,2009 08 12, 16:31]
Na stai dar viena raudonzande i hebra
Tas raudonavimas mane pribaiks viena diena,... pastebejau daug kitu pasaliniu poveikiu : kai kalbu pries auditorija, paraudonuoju ir kazkoki uzesi girdziu ausyse.Turbut pakyla spaudimas, prasiplecia kraujagisles del to atsiranda kazkoks keistas uzesys ausyse. Tada nebegirdziu saves ir jauciu kaip pradedu ne risliai destyti savo mintis...o tada norisi prasmegti.
Seniai pastebejau tai ir labai stengiuosi su tuo kovoti;dirbu klientu aptarnavimo sferoje, studijuoju, inicijuoju susitikimus su draugais, zodziu, stengiuosi buti tarp zmoniu ir kuo dazniau susidurti su sia situacija, bet tai nepadeda. Pastebejau, net budama artimu zmoniu rate, kazka pasakodama paraustu.Turbut tai yra todel, kad tuo metu atkreipiu visu demesi ir tai vercia mane rausti.
Labiausiai israustu tada kai gatveje sutinku koki pazistama zmogu(nebutinai vyrisko lyties atsova), tai gali buti labai artimas zmogus arba labai seniai matytas pazistamas...per keleta sekundziu zandai tiesiog 'uzsidega". Kazkur esu skaiciusi, kad jei kazkada paraudonavai ir asmuo, buves salia, tai uzakcentavo, tai gali pagilinti nemalonius pojucius ir kita karta gali paraudonuoti dar labiau ir dar blogiau pasijausti.

Temele visai apmirus, keliam ja aukstyn
Oi kaip viskas pazistama, toks jausmas, kad pati buciau parasius
As kiek save atsimenu, tiek ir turiu sita beda, daznai pasvajoju, kad be sios bedos butu daug paprasciau gyventi, bet is kitos puses stengiuosi isisamoninti, kad tai yra mano dalis, ir turbut visiskai to atsikratyti niekada nepavyks - paprasciau priimti save tokia, kokia esu
Daug lengviau, kai paskaitai kitu zmoniu isgyvenimus, pamastymus.Butu labai smagu, ir manau naudinga, dazniau pasisakyti ir pasidalinti savo mintimis.Tad daugiau entuziazmo

O aš tikrai žymiai mažiau raudonuoju. Absoliučiai niekas iš mano pažįstamų nesako nieko, tad ir tai lengvina situaciją.
Seniau galėdavau prasmegt kiaurai iš to jausmo, kad paraudonavau, nes pajutus dar ir gėda pasidarydavo Prisidėdavo dar gėdos raudonis ir.. spalva būdavo tikriausiai net nebe raudona, o vyšninė
Ech, dabar viskas vienodai... kai pasakė n žmonių, jog tai yra žavu... kažkaip ėmiau nebebijot to spalvos keitimo ir kažkokiu stebuklingu būdu nebejaučiu įtampos, nebejaučiu raudonuoju ar ne, net nebegalvoju apie tai.
Na dar tiesa, neseniai buvo situacija.. susitikau su nuo mokyklos laikų nematytu savo draugu. Po ilgos ilgos pertraukos. Net tuo atveju nepajutau paraudau ar ne. Bet... nuo įsistebeilijusio draugo žvilgsnio nusukt akis turėjau, nes bijojau, kad neatlaikiusi žvilgsnio parausiu. Tai tiek tik problemų liko iš mano bėdos. Linkiu visiems, jaučiantiems diskomfortą, po truputį to jausmo atsikratyt.

Lengva kitiems sakyti, kad tai žavu ir pan... Nė velnio... kai išrausti, ką čia išrausti paraudonuoji kaip dešimt burokų jokio čia žavumo... Tai didelis didelis kompleksas, net žiauriai pabloginą gyvenimą man tai šis įprotis, yda ar velniai žino kas čia per dalykas trukdo bendrauti ir panašiai Tiesiog kai visų akys susmeigiamos į mane, nu tada šakės dvi tonos kraujo suplūs man į veidą o jei dar kiti pradės juoktis ar pasakys, ''kodėl paraudonavai'' ir pan tai išviso kaip atsikratyti šito dalyko?