Jei vonia maža, o ventiliacija prasta, tada dažai
nes gali nuo drėgmės pradėti lupinėtis, o tada paprastai perdažyti neužteks - reiks skusti besilupančias vietas (nes perdažius ant viršaus toliau sėkmingai lupinėsis ir matysis nelygumai), tada pasiruošti pagrindą naujam dažymui.
Be to, dažymui paruošti sienas kainuoja brangiau. Kad dėtum plyteles, užtenka tik išsilyginti sienos plokštumą, o norint dažyti - sieną dar reikia glaistyti ir šveisti. Kitavertus, neretai meistrai neskaičiuoja atskirai vonios ir kitų kambarių sienų paruošimo, nors vienur reikia knistis daug, o kitur daug mažiau; tiesiog pasako, kad kvardratas - XX LT. Tuomet darbas kainuoja tiek pat, prisideda tik medžiagų kaina.
Dėl to, kažin, ar pamatę pirmą nedidelį apsilaupymą pulsite perdažinėti; kurį laiką turbūt pagyvensite, kol jau visai pradės "akis gadinti".
Jei vonia didesnė, ventiliacija gera, yra pakankamai sienų, ant kurių nepapuola tiesiogiai drėgmė (t.y., neatrodys, jog mažas gabaliukas nudažytas, nes jam neužteko plytelių), tada už, dažytos sienos atrodo jaukiau už plyteles
galvoju kaip čia pritaisius tą kriauklę nedarant remonto, kol kas minčių nulis, nebus gi vamzdžiai per visą sieną 
. Dabar tenka gyventi sovietiniam daugiabutyje, kur ir WC, ir vonios kambarys kišeniniai. WC nėra kriauklės, reikia eiti rankų plautis į vonios kambarį. Vonioje (kaip ir WC) nėra kur apsisukti; į vieną kampą įsprausta mažutė dušo kabina, šalia dušo kabinos iš vienos pusės stovi skalbiankė, o iš kitos - mažas praustuvas; lieka ketvirtas kampas, kuris skirtas praėjimui. Viskas sugrūsta, suspausta, nei patogumo, nei grožio. 
), o dauguma žmonių turbūt plytelėms primenybę teikia, tai gal nereik išsidirbinėt 
