Kodavimas nuo alkoholio

Sveikos

perskaiciau visa temele, nes ir pas mus gimineje yra si problema
girene jei tu esi tiek metu dirbusi sioje srityje, manu turetum truputi kitaip kalbeti nes tavo postai labai siurksciai skamba vietoj to, kad padrasintum , palaikytum, patartum siom moterim tu siulai jom nesvaikti ....

pasiuliau kur kreiptis,cia patarimu nepridalinsi,neesu sios temos puoseletoja,kureja,uzklystu tik kartais

Mano mylimas žmogus, taip pat turi šią problemą. Nežinau, kaip jam padėti. Brolis taip pat įlinkęs į alkoholizmą, nors jam tik 23 metai, visas gyvenimas dar prieš akis. Kartais noriu į viską spjauti ir artimą žmogu palikti. Nes jis nesistengia, ką nors pakeisti. Jau 4 metus kovoju su tuo.

kovok nekovojus,niekas nesikeis,jei pats nenores

Visiškai pritariu. Kiek vargšė mama turėjo vyrų, tiek visi buvo įnikę į alkoholizmą, kiek jų gydė, kiek metų kovojo, nė vieno neištempė iš liūno duobės.. valios trūkumas pas vyrų Čia gal labiau ne koduoti reikia, o pas psichiatrą vesti

As taip pat gyvenu su sia beda jau 11 metu, mano vyras alkoholikas. Bandyta praktiskai viskas, ligonines, kodavimai ir kita., bet nepadejo, kaip gere, taip geria. Po kodavimo, gal pora menesiuku atlaikydavo, taciau vel grizdavo prie butelio... Manau, kad neverta cia tempti zmogaus is liuno, kai pats nenori susivokti..., reikia skirtis ir gyventi SAVO gyvenima, o ne vyro alkoholiko problemose...

Tačiau, kaip sunku prarasti žmogų, kurį myli. 4 metus kartu. Kai negeria, tai auksinis žmogus,bet kai išgeria tada aš jam paskutinioj vietoj. Širdis sako nesiskirti, o protas skirtis.

Jei įsivaizduoji visą gyvenimą su šiuo žmogumi, kad ir geriančiu, prižadi sau rasti jėgų viską atlaikyti, tada klausyk širdies. Bet jei kažkas sako jog gali jėgų pritrūkti, tada klayk proto. Praėjo tik 4 metai, nedaug. Jei praėjus dar 4 metams sugalvosi viską mesti, tada patikėk, bus dar skaudžiau Gali jį mėginti atpratinti nuo šio žalingo įpročio, gali pavykti, o gali ir ne..

"bek Lola bek" ...bus tik blogiau ir blogiau. Zinau ka sakau....

ir as vargstu su savo MB dar seniau, kazkaip daugiau atsilaikydavo, o dabar ne dienos be alaus bokalo . Cia ne gerimas, jis to nepripazysta. Juk kas cia tokio alaus bokalas ? Po darbo uzeiti i vietine alude ( tiksliau myzaline) paplepeti su draugeliais, pagurksnot alucio. Vieno bokalo aisku neuztenka, reikia ir antro... trecio.... o dar kas nors pasiulo ant butelio susimest... kodel gi ne ? Sava chebra juk... pinigu nera ? Nereikia.... barmene duos ant skolos, gi savi visi , pazysta, gaus alga atiduos. Smagus gyvenimas. Ir taip kiekviena diena. Tiesiai po darbo i bara, ne namo, kad pavalgytu kaip baltas zmogus. O kam ? Ten linksmiau, rajono paskalas reikia suzinoti. Taip ir kiurkso vakarais. Per laisvadienius irgi tik suka galva kaip cia suradus kokia priezasta islekt is namu, net ir siuksles pats pasisiulo isnesti...... Ir ziurek jau po poros valandu parlinguoja visas gatavas. Galiu saukt, rekt, kad pinigu nera, o jis sakys - pavaisino. Amzina giesmele. Ir tik ziuri kaip krist i lovyte ir pamiegot. Pramigs kelias valandas , ziurek ir vel nusliaus iki baro alaus bokalo nes jam juk chu... Ir taip savaitgalius leidziu viena namie prie kompo ar prie teliko, o mano brangusis kaip visada pasipuoses miega. per gerimus ir i darba neiseina dabar birzoj stovi, tai su draugeliu chalturina, nu tai galima ir nenueit, normaliame darbe niekas tokio nelaikytu, senai ismestas buvo, kartais pats vaziuoja su masina, tada is vakaro maziau geria alaus, o jei nuveza draugas, tai jokiu problemu, zalia sviesa, geriam toliau. Si savaitgalis pragertas irgi juodai. Penktadieni prisiputo eilini kart, sestadieni tipo dar vare padet draugui masina patvarkyt, 3 dienos grizo jau visas gatavas, aisku miegot nuvare, as isejau pas drauge, tai pramiges atvare paskui, mes kol su drauge plepejom, jie kitam kambaryje su jos vyreliu spejo buteli patvarkyt, atsinese is baro, ant barzdos dave, sekmadieni is ryto prigrasintas sedejo, nes po pietu turejom gimines baliu, nu tai vis tiek iskniso kur paslepiau alu nu baliuje aisku irgi uzteko normaliai, jau pirmadieni i darba neina, reikia atsigaut, as i darba, jis uz 20 minuciu paskui manes jau isvaro io bara. 12 val d draugelis parveda namo visa gatava tai jau vakar irgi ultimatuma iskeliau - arba meti gert arba von pro duris. sake eis kuoduotis, ziuresim koks siandien pareis. Nes tikrai jau mano kantrybe negelezine, kodel as cia turiu gadinti savo nervus del kazkokio alchaso ? Aisku gaila ismest, myliu vis gi sita alchasa, nu bandysiu paremt ir kazkur kreiptis. Jau susiradau Kaune Neuromedos kontaktus, matysiu koks vakare gris

teko girdet jog ukmerges raj. gyvena bobute kuri uzkoduoja liesdama galvoje esancius taskus tik niekur nerandu jokios informacijos.to zmogaus nebesutinku.gal kas zinot ka nors apie tai dekingas is anksto.reik zut but drauge uzkoduot...........
Papildyta:
dar teko girdet is pazistamu kad yra bobute kuri duoda isgert kazkokios gyvates uzpiltine, tai poto tik pauoscius alkocholio iskart vemt pradedi

Issiskyrus kentesi tik viena karta, galbut metus, veliau bus lengviau. Geriausiai pakeist gyvenima is esmes, isvaziuot kitur, daugiau nauju draugu, nauju veidu, daugiau sunkumu, nera kada liudet. O gyvendama su juo kentesi visa gyvenima, ne 4 metus, o 40. Ir dar po 20 metu kankinsis jusu vaikai. Mano tevas buvo alkoholikas, turedama tiek metu patirties kai seimoje vyras geria, suprantu, jog tikrai kitos iseities nera. Taip, jis buvo pats geriausias pasaulyje tetis kai negirtas, puikus zmogus, taciau metams begant vis maziau ir maziau laiko teks dziaugtis jo negirtumu. Arba dirba arba girtas.
Zmonos ar drauges prasymai po keleriu metu tampa niekis, bet lygiai taip ir su vaiku maldavimais. Net diagnoze "vezys" nepajegia sustabdyt zmogaus, matai kaip zmogus nyksta akyse, o jis visvien nepaisant artimuju kanciu toliau zudosi ir nesigydo. Bet dabar zinau, jog Dieva pasiiime ji ne per anksti greiciausiai, jeigu tetis butu dar gyvenes, tai manau mama butu iskeliavusi, kiek baisiu negalavimu ja kankino, kurie tevui mirus pasitrauke, jinai pasveiko.