Pinigų stygius varo į neviltį

Daiktais mes paprastai stengiames uzgosti tai, ko mums IS TIKRUJU truksta - meiles, demesio, savirealizacijos dziaugsmo, etc. Tuomet pinigu visada truks - kuo daugiau uzdirbsi, tuo daugiau noresi.

nu jau nervoja, tas pasakymas, kad pinigu uztenka, cia tik poreikia per dideli
neuztenka ir baisiai neuztenka
eiti i parduotuve, net butinu dalyku jau nebegaliu, begalo mane tai nervuoja, sedi namie ir niekur negali iseiti nes nera pinigu. tai cia ne laisves suvarzymas.

ir nesakykite jus man kad yra tu pinigu. ....... o ne alga, jau nei ji nepralinksmina  

ir siaubingai tai veikia psichika. paziurekite, i tuos zmones kurie gauna  vidutini atlyginima (jei jis vidutinis) paziurekit kiek jie pesasi sakes

uzverda net kraujas

Amerikietis investavimo bankininkystės
specialistas ilsėjosi mažame Meksikos
pakrantės miestelyje ant jūros kranto, kai mažu laiveliu priplaukė meksikietis žvejas.
Laivelyje buvo sužvejoti keletas didžiulių tunų. Amerikietis pagyrė meksikietį, kad šis sugavo tokias puikias žuvis, ir klausia:
— Kiek laiko užtrunka jas pagauti?
— Visai neilgai, — atsako šis.
Tuomet amerikietis klausia, kodėl jis nežvejojo ilgiau ir nepagavo dar daugiau žuvies.
Meksikietis atsako, kad sugautos žuvies
visai pakaks jo šeimos poreikiams patenkinti.
— O ką tuomet veiki likusį laiką?
— Ilgai miegu, šiek tiek pažvejoju, žaidžiu su vaikais, su žmona Marija ilsiuosi per siestą, kas vakarą vaikštau po kaimą, geriu vyną, groju gitara su savo draugais.
Turiu daug užsiėmimų ir gyvenu pilnavertį gyvenimą.
Amerikietis nusijuokė:
— Aš baigiau MBA Harvarde ir galiu
tau padėti. Tu galėtum ilgiau žvejoti, tuomet įstengtum nusipirkti didesnį laivą. Tuomet iš gauto pelno galėtum nusipirkti kelis laivus, galų gale turėtum visą flotilę. Vietoje to, kad sugautą žuvį parduotum tarpininkui, parduotum ją tiesiai perdirbėjams, galų gale atidarytum savo perdirbimo ir konservavimo gamyklą. Valdytum produktą, perdirbimą ir pardavimus. Tau reikėtų palikti šį mažą pakrantės žvejų kaimelį ir persikelti į sostinę Meksiką, tuomet į Los Andželą ir galų gale į Niujorką, kur valdytum išsiplėtusią savo įmonę.
— O kiek laiko visa tai užtruktų? —
klausia meksikietis.
— 15—20 metų.
— O kas tada?
Amerikietis nusijuokė ir sako:
— Tuomet tavęs lauktų geriausia dalis:
kai ateitų tinkamas laikas, tu paskelbtum viešąjį akcijų platinimą, parduotum įmonės akcijas ir taptum milijonieriumi.
— Milijonieriumi? O tada ką?
— Tuomet tu išeitum į poilsį. Persikeltum į mažą pakrantės žvejų miestelį, kur galėtum ilgai miegoti, žvejoti savo malonumui, žaisti su savo vaikais, ilsėtis per siestą su savo žmona, vaikščioti po kaimelį vakarais, gerti vyną ir groti gitara su savo draugais.

Vat ka as apie visa tai galvoju, juk gyvenimas yra uždaras ratas 

Ne piniguose laime, bet ju kiekyje. visgi pinigai leidzia ta laime susikurti