Sveikutės!
Ačiū,
Daivaa, už atidarytą temą!
Čia ateisim be nuoskaudų ir nenarstysim niekieno kaulų. Ir nieko neminėsim piktu žodžiu.
Čia gyvensim ir leisim gyventi kitiems.
Į rytojų žvelgsim su viltim - ir jis mums išauš giedras.
Stengsimės įveikti savo silpnybes ir kasdien tapsime vis stipresnės.
Dalinsimės mintimis ir pasiekimais. Ir sėkmė mūsų neaplenks.
Ir aš šiuo metu stengiuos atgaut dvasios ramybę - teoriškai išmanau, ką ir kaip reikėtų daryt, tačiau praktika dar streikuoja... Kantrybės stoka.
Kažkaip nuo vaikystės esu papratusi prieš miegą padėkoti Jam (pats Jo įvaizdis metams bėgant keitėsi) už prabėgusią dieną, paprašyt savo artimiesiems sveikatos, o sau kantrybės... Tačiau jos vis pristingu - kiek begaučiau. Iššvaistau, matyt...
Gyvenkim atmerktom akim. Žavėkimės rasotais giedriais rytais. Skaitykim mylimas knygas. Būkim atviros naujoms idėjoms. Negailėkim gerų žodžių artimiesiems, šypsenų aplinkiniams. Ir visa kas sugrįš šimteriopai.