Klientas visada teisus

Sveikos,man labai žiauriai skamba "klientas visada teisus".Juk taip sakoma ir tada,kai jis būna absoliučiai neteisus.Kodėl šis žeminantis pasiteisinimas toks populiarus?
Norėčiau,kad plačiau pakalbėtume,ar tikrai:
1)pritariate,kad parduotuvėje galima tyčiotis iš pardavėjo?
2)mokykloje tėvai ir mokiniai iš mokytojo?
3)darželyje vaikų tėvai iš auklėtojos?
4) .......?(kita paslaugų sfera)
Juk dažniausiai tai išgirstama iš vadovo,gavusio skundą jūsų adresu.o gal jis galėtų būti žmogus ir apginti,o ne visiškai susmukdyti?

tai butent taip ir elgiasi vadovai nes jiems vadovaujamo objekto svarbiausia yra prestizas ir vardas, bet tai man teko dirbti firmoje kur vadovai gan daznai gindavo nuo prikliu ir besikabinejanciu klientu

Esu įsitikinusi, jog "klientas visada teisus" būna tol, kol neįsigyja prekės.

Dirbu parduotuvėje ir žinau ką reiškia "klientas visada teisus" Žinoma, mes savo darbe irgi kartais klystame, būna visokių problemų ir tikrai ramiai reguojame į pirkėjų skundus. Bet, patikėkit, iš 10 pirkėjų kokie 6-7 būna tikrai neteisūs Bet šitie rėkia garsiausiai Oho kokių dalykų savo adresu prisiklausau

Kiekvienas zmogus turi savo teisybe. Bet is savo darbo banke srities galiu pasakyti, kad buna situaciju, kai ta teisybe darosi tokia dviprasmiska, t.y. zmogus turi savo nuomone, kuri nesutampa su banko reikalavimais : klientas pvz nenori mums pasakyti savo asmens kodo, gincijasi, vadina mus formalistais ir biurokratais, nes tipo, tai jo slapta informacija, o banko nuostatuose aiskiai parasyta, kad nenurodzius asmens kodo, mes neturime teises atlikti vienos ar kitos operacijos ARBA iskeikia mus, kad mes banko komisinius mokescius dedam sau i kisene, tada taip ir norisi atrezti, kad sedziu cia beveik uz minimuma, kuri visa isleidziu mokesciams uz buta, darzeli ir nieko nelieka As kaip ir suprantu tuos klientus, nes jiems ir taip mokesciai dideli, o dar bankas komisinius ima, bet juk ne mes, sedincios prie langelio, tuos istatymus sugalvojome, taciau mes tampame ju pykcio issiliejimo objektu Tuomet mintyse galvoju, ech zmogau, neisileisiu as i save tavo pykcio ir nepyksiu ant taves, nuo to tik tau paciam blogiau bus, juk visada paleistas pyktis grizta atgal Ir dar geros dienos palinkiu
O siaip izeidineti, plustis, zeminti tiek pardavejus, mokytojus ar kitus zmones niekas neturetu. Bet taip jau pas mus yra, pikti kazkokie visi, nepatenkinti ir nezinia, ar kada bus kitaip.
Taigi ne visada tas klientas teisus

be abejo klientas dažniausiai būna neteisus
bet yra ir galioja ta nerašyta taisyklė, kad teisus be reikalo...
jei būsiu direktorė, savo pavaldiniams liepsiu elgtis taip, kaip su jais bus elgiamasi: su tavim mandagiai, tai ir tu mandagiai, tau akis drąsko, drąskyk ir tu

Šie tiek matau tą prekybos pasaulį, tai patikėkit tokių fruktų tenka prsižiūrėti, kad siaubas . Būna tokių atvejų, kad pardavėjos bėga iš savo skyrių ir slepiasi nuo "pirkėjų", kad tik neduok dieve nenupirktų ko nors, nes problemos garantuotos. Dabar pirkėjai labai gerai žino savo teises ir gudriai jomis naudojasi. Na pvz. kad ir tas grąžinimas. Nusiperka drabužį, pasipuošia juo, atneša grąžinti. Atseit netiko-nepatiko., spalva ne ta. O kad plėmas uždėtas... Ir klientas teisus, nieko jam nepasakysi. Jis žino savo teises, jį ginančius įstatymus ir organizacijas. O kas apgins pardavėjus?

Cia viskas nuo kulturos lygio prikauso. Juk svarbi abipuse pagarba. Buna, kad klijentas teisus, o buna, kad ir "iesko ko nepamete". Dirbau paslaugu sferoj (ne parduotuvej), tai teko su tuo susidurt. Karta man truko kantrybe ir isdejau, ka apie ji galvojau. Maniau, kad pasiskus sefui, bet ne. O sekanti karta net malonesnis nei visad buvo.
Nu, negaliu leist, kad man nepelnytai mesla ant galvos piltu

O visgi,kodėl visi turi tik teises,o nebelieka pareigų.Taip vieni pikti,kiti -jautrūs,deja...
Aš irgi jautriai išgyvenu tą neteisybę,kai stengies ,kiek gali,o tau ima ir ir įvaro nervą,gyvą nervą,imi slėptis nuo žmonių,kurie tau nemalonūs,o galų gale vistiek jie lieka teisūs todėl ,kad tu jiems paslaugą suteiki...Na kas apgins darbuotoją? Jaučiu niekas.
Gal esu idealistė,bet sakau-taip neturėtų būti.Nieks neturi teisės įžeidinėti žmogaus tik dėl to,kad moka pinigus,niekas.Tai žema,tai neatitaisoma žala žmogui,iš kurio šitaip tyčiojies,kada pagaliau imsime gerbti kitus ir jų darbą????????????

o aš esu tos nuomonės, kad klientas bent jau didžiąja dalimi yra teisus (neįskaitant tų atvejų, kai klientų tarpe pasitaiko psichinių ligonių). Pati dirbu aptarnavimo sferoje, esu lankiusi begalę kursų ta tema. Po jų ir pati pradėjau atsakingiau su klientais dirbti, ir reiklesnė pasidariau kaip klientė.
Dažniausiai pykstame ant "blogų" klientų tada, kai per daug asmeniškai priimame jo priekaištus. Ko klientui reikia - šypsenos ir malonaus aptarnavimo. Jei klientas būna piktas, didelė tikimybė, kad jis ką tik susipyko su viršininku, šeimos nariu, jam kažką skauda ar šiaip neturi nuotaikos Mums visa tai turi būti Dzin. Reikia išgirsti klientą, suprasti jo poreikius, nesusierzinti, nes gal jis pyksta ne ant jūsų O gal ir iš tiesų mes (ne pardavėjai, o pvz. parduotuvės tiekėjai ar dar kas nors - juk klientui tai nesvarbu, nes mes esame galutiniai prekės pateikėjai jam) Kai sugebėsime išmesti tokius asmeniškumus, ir klientai neatrodys kaip žvėrys Duokite jam suprasti, kad jis išgirstas ir suprastas. Galų gale jie uždirba jums algą - tai didžiausias jų pasiteisinimas. Mokėdamas pinigus jis moka ne tik už prekę ar paslaugą, bet ir už malonų aptarnavimą.
Man labai nepatinka, kai maisto prekių parduotuvėse aptarnauja piktos pardavėjos, surūgusios, nesišypsančios. Tikrai suprantu - tiek darbo grafikas, tiek sunkus darbas daro savo. Tai jau parduotuvės viršininko problema, kad nesudaro normalių grafikų, kad nesuteikia pertraukėlių pailsėti ir t.t. Nors man, kaip klientui, turi būti giliai dzin asmeninės pardavėjo ar vedėjo, kuris nesusitvarko šioj sferoj problemos. Į parduotuvę užsukau trumpam, apsipirkti ir nesusigadinti nuotaikos
Stengiuosi gerbti savo klientus, padėti jiems susigaudyti esamoj situacijoj. Tik turiu didesnį privalumą - su klientais dažniausiai bendrauju telefonu. Tada ir blogas emocijas lengva paslėpti
Parduotuvėse uri būti kažkokia sistema, kad pavargusias pardavėjas bent pusvalandukui galėtų pakeisti kita. Juk po audringų klientų emocijų išklausymo joms skirtų bent 15 minučių, kad atsigauti - parūkyti, pagerti kavos, pakalbėti su drauge ar šeimos nariais apie ką nors. Kad tik atsijungti nuo ką tik buvusių nemalonumų. Gal pakvėpuoti giliai, kad atstatyti kvėpavimą. Bet pas mus iki to dar toli. Pardavėjos dažniausiai dirba už mažą atlygiminą, baisiausiu darbo grafiku. Čia ir arklys nepatemps.
Kai parduotuvėje pamatau nuo nuovargio persiraukusią pardavėją, pykstu - tik ne ant jos, o ant jos viršininkų Stiprybės jums
Sutikite, kad jei gautume tikrai normalius pinigus (tokius, kokių tikrai esame vertos), jei turėtume normalias, o ne gyvuliškas darbo sąlygas, labiau mylėtume savo klientus . Bet jie gi dėl to nekalti

Beje, pamiršau paminėti dar vieną klietų kategoriją - girtus klietus. Su tais tai visiškas pravalas Įrodinėk sau ką nori - jiems vienodai
Pvz.pas mus RIMI dažnai (beveik visada) nerasi pardavėjų mėsos ir saldumynų skyriuose. Tai dažniausiai irgi valdžios problema, nes tos pačios pardavėjos turi dirbti kelis darus, ne tik savo. Jos ir prekes priima, ir susveria jas, ir į lentynas išdėlioja, ko, mano giliu įsitikinimu, neturėtų daryti
Bet kai pardavėja klietų akivaizdoje demonstratyviai plepa su drauge ar bendradarbe - pykstu . Tam galima rasti kitą laiką, o ne tada, kai išsirikiavusi minia perkančiųjų