QUOTE(mandalina @ 2005 04 06, 23:49)
Sutikite, kad jei gautume tikrai normalius pinigus (tokius, kokių tikrai esame vertos), jei turėtume normalias, o ne gyvuliškas darbo sąlygas, labiau mylėtume savo klientus

. Bet jie gi dėl to nekalti
Jeigu tu būtum pardavėja ar vadybininkė, o gal ir esi, tai man regis, tu ir gautum tuos normalius pinigus ir darbo sąlygas - tiksliau, tuoj, įtariu, gausi, jei dar negauni

Čia toks mano spėjimas

Nes pardavimo sferoj normalių žmonių kraupiai trūksta, o su tokiu požiūriu į klientą jie - apskritai lobis ir vertybė. Geras pardavėjas ar vadybininkas, kuris sugeba nepriimt klientų pretenzijų asmeniškai, yra tikras aukso gabalas, nes tai būtent jis yra svarbiausias bet kokios firmos žmogus. Nes tai būtent pas jį ateina arba neateina pirkėjai ir firma gyvena gerai arba blogai. Būtent tokie žmonės yra bet kurio verslo variklis, vat

Ir jų darbas yra be proto sunkus, sekinantis - net su gerais klientais bendraudamas visą dieną pavargsti, o kur dar psichai?

Gerus vadybininkus ir pardavėjus aš asmeniškai gerbiu labai. Vat
O šiaip klientų būna visokių, kuoktelėjusių irgi. Pardavėjų taip pat

Nemėgstu, kai išsipisinėja, nei kai tie, nei kai anie. Dabar dažnai klientų aptarnaut netenka, o tekdavo - bet jei su kokiu susiduriu, tai aišku, kad jis būna visada teisus. Koks jis bebūtų... Psichiniai isterikai pirkėjai ir mokesčių inspekcija yra pagrindinis pardavimo sferos darbuotojų galvaskaudis, bet tai jau čia ką - nėra darbų be galvaskaudžių, deja...
Prastų pardavėjų nemėgstu labai... Praktiškai Žvirbliukė maždaug mano požiūrį atspindėjo. Geriau jau nepirksiu daikto, negu pirksiu iš mymros
Kuoktelėjusių pirkėjų irgi neteisinu. Visada norisi jam pasakyt - tai dabar šita mergina, ant kurios tu staugi, yra pardavėja. O vat išeis jinai iš darbo, įsikabins savo vyrui į parankę, ir ateis jie abu pas tave baldų užsakinėt

Ir vat lygiai taip pat tave pašokdins. Smagu bus, ką?
Va kaip tik pereitą savaitę išaiškinau vienam durniui padėtį

Rimi veiksmas vyko, prie kasos. Pradėjo kažkoks prietranka staugt ant kasininkės, o aš buvau eilėj sekanti... Nuimk, tipo, kriaušę, per daug, per mažai, o jis gi pats jas rinkosi, negerai pasvėrei, ne po tiek išmušei, kokie durniai čia tokią va vėplą į kasą sodina... Ta mergaitė vos neverkia, pasakyt nieko negali, tvarka jai neleidžia
Bet
aš tai Rimi nedirbu

Man niekas nieko neuždraus, aš turiu žodžio laisvę

Tai ir pasisakiau

O kiti pirkėjai, tiksliau, vyrukai du, dadėjo... Diedas net mikčiot pradėjo

Tai pardavėjai gal labai ir nepadėjo, ji vargšė labai susinervinus buvo. Bet užtai kaip kitoms pardavėjoms nuotaika pakilo
Хрен, положенный на мнение окружающих, обеспечивает спокойную и счастливую жизнь.