Buvau "užkibusi" už J. Murphy. Stebėjausi skaitydama, kad taip "veža". Ir tikėjau tuo, ką skaičiau. Tuo metu tai buvo labai reikalinga ir gera knyga (kalbu apir "Jūsų pasąmonės galia", jei taip ji tiksliai vadinasi). Kitų autorių knygų neskaičiau. O būtų įdomu...
Tokiu knygu dar neskaiciau, nes uzsikrovus kita literatura, gal papasakosit, ka ten gero raso, ar tikrai veikia ju metodai.
QUOTE(Laisvė @ 2005 04 19, 14:40)
Buvau "užkibusi" už J. Murphy. Stebėjausi skaitydama, kad taip "veža". Ir tikėjau tuo, ką skaičiau. Tuo metu tai buvo labai reikalinga ir gera knyga (kalbu apir "Jūsų pasąmonės galia", jei taip ji tiksliai vadinasi). Kitų autorių knygų neskaičiau. O būtų įdomu...
Aha, skaičiau, patiko.
Dėl vadovavimosi tom mintim - tikrai taip. Po to, kai įsivaizdavau, kokio vaikino noriu, tiksliai apsibrėžiau, su juo susipažinau savaitės bėgyje. Paskui taip du kartus keičiau darbą, ir abiejuose darbuose buvo tie esminiai momentai, apie kuriuos apgalvojau, kurių norėjau. Ir tuos abu darbus susiradau be jokių pažįstamų, protekcijų ir tt. Tik kad žmogus visko neapgalvosi
, tarkim darbe yra visi tie momentai, kur norėjau (na bent jau didžioji jų dalis), bet yra ir kitų, neapgalvotų, kurie tarkim, nelabai patinka 
.
Aš irgi skaičiau ,,Jūsų pasąmonės galia".Rezultatai stulbinantys, nors kartais tai gali galvot, kad sutapimas.Prieš egzaminą galvodavau:ištrauksiu tą ir tą klausimą-ir ištraukdavau arba man jį paduodavo. tai nereiškia, kad kitų nesiruošdavau. kai pradėjau gale studijų mokytis-vien dešimtukais.niekam nepasakojau, nes galvos, kad nenormali. Na, užmesdavau su jumoru. Taip ir darbą pakeičiau-pagalvojau, kad norėčiau ten dirbti. po savaitės sutikau darbdavį gatvėje, o už kelių dienų jis man pasiūlė pereiti pas jį 
.
Čia žymiausi pastebėjimai, bet manau, kad yra kažkas daugiau, nei sutapimai. O tą knygą man reikia pastoviai skaityti, ir ne kart ą
. Čia žymiausi pastebėjimai, bet manau, kad yra kažkas daugiau, nei sutapimai. O tą knygą man reikia pastoviai skaityti, ir ne kart
ą
Ka reikia galvoti? Sakyciau, kaip galvoti. Galvoti reikia pozityviai. Zmogus linkes pats save uzprogramuoti neigiamai situacijai.
QUOTE(roof @ 2005 04 20, 13:53)
Gal galite kas apibendrinti labai trumpai, ka raso toje knygoje ir kaip naudotis tomis pasamones galiomis? Ta prasme, ka reikia galvoti ar daryti, kad visi tie norimi dalykai realizuotusi?
Reikia konkrečiai įsivaizduot, ko nori, ir tikėt, kad taip ir bus. Atrodo labai paprasta
Kaip autorius rašo (na aš čia tik maždaug atkartoju, kaip atsimenu, ne cituoju
) - mūsų pasąmonė yra derlinga dirva, kokią sėklą ten įmesi, tokia ir dygs, pasąmonė neatmetinėja nei blogų, nei gerų minčių, ima jas "už gryną pinigą" ir vysto jas toliau. Todėl reikia sau pasisakius, kad bus taip ir taip nė kiek neabejot tuo ir noras išsipildo.Gal utopiškai skamba, bet va kol bent truputį galvoji, kad tai utopija, tai ir nesipildo...
Iš tikro, teigiamas savęs užprogramavimas veikia. Jo pagalba radau gerai apmokamą darbą (tiesa, pamiršau panorėti, kad tas darbas man teiktų malonumą ), sutikau idealų vyrą, išsigydau visokius negalavimus be vaistų. Tačiau kartais jaučiuosi beviltiškai, kai imu su kuo nors, kas neskaitė tokios literatūros, diskutuoti 
Viena vertus, tegu jie galvoja, ka nori, kita vertus, liudna ziuret, kaip artimieji gadina savo sveikata neigiamom mintim.... 
), sutikau idealų vyrą, išsigydau visokius negalavimus be vaistų. Tačiau kartais jaučiuosi beviltiškai, kai imu su kuo nors, kas neskaitė tokios literatūros, diskutuoti Viena vertus, tegu jie galvoja, ka nori, kita vertus, liudna ziuret, kaip artimieji gadina savo sveikata neigiamom mintim....
Nuo neigiamų emocijų reikia išmokti atsiriboti, t.y. vengti visokių žliumbiančių žmonių, arba klausant juos mintyse kartoti-ne, ne , ne..ne taip... 
Ši knyga padeda tai išmokti, bet reikia ją pastoviai turėti ir sunkiu metu, kai atrodo, kad viskas beviltiška-paimti į rankas. Kodėl sako-nujaučiau, kad atsitiks nelaimė, o iš tikro-gimė kokia negatyvi mintis, mes ją išrutuliojom iki baisios nelaimės, patikėjom, ir tai įvyko. Kodėl įvyksta tai, ko bijai?O todėl ir įvyksta. Reikia galvoti-bus, taip kaip bus, bet viskas bus ok. 
O kodėl sako, kad bėda po vieną nevaikšto?Taip ir yra, nes žmogų nelaimės palaužia, jis būna prislėgtas, lenda įvairios mintys, kurios išsirutulioja į nelaimę
Ši knyga padeda tai išmokti, bet reikia ją pastoviai turėti ir sunkiu metu, kai atrodo, kad viskas beviltiška-paimti į rankas. Kodėl sako-nujaučiau, kad atsitiks nelaimė, o iš tikro-gimė kokia negatyvi mintis, mes ją išrutuliojom iki baisios nelaimės, patikėjom, ir tai įvyko. Kodėl įvyksta tai, ko bijai?O todėl ir įvyksta. Reikia galvoti-bus, taip kaip bus, bet viskas bus ok. O kodėl sako, kad bėda po vieną nevaikšto?Taip ir yra, nes žmogų nelaimės palaužia, jis būna prislėgtas, lenda įvairios mintys, kurios išsirutulioja į nelaimę
QUOTE(arpos @ 2005 04 20, 17:15)
Nuo neigiamų emocijų reikia išmokti atsiriboti, t.y. vengti visokių žliumbiančių žmonių, arba klausant juos mintyse kartoti-ne, ne , ne..ne taip... Ši knyga padeda tai išmokti, bet reikia ją pastoviai turėti ir sunkiu metu, kai atrodo, kad viskas beviltiška-paimti į rankas. Kodėl sako-nujaučiau, kad atsitiks nelaimė, o iš tikro-gimė kokia negatyvi mintis, mes ją išrutuliojom iki baisios nelaimės, patikėjom, ir tai įvyko. Kodėl įvyksta tai, ko bijai?O todėl ir įvyksta. Reikia galvoti-bus, taip kaip bus, bet viskas bus ok. O kodėl sako, kad bėda po vieną nevaikšto?Taip ir yra, nes žmogų nelaimės palaužia, jis būna prislėgtas, lenda įvairios mintys, kurios išsirutulioja į nelaimę
Ši knyga padeda tai išmokti, bet reikia ją pastoviai turėti ir sunkiu metu, kai atrodo, kad viskas beviltiška-paimti į rankas. Kodėl sako-nujaučiau, kad atsitiks nelaimė, o iš tikro-gimė kokia negatyvi mintis, mes ją išrutuliojom iki baisios nelaimės, patikėjom, ir tai įvyko. Kodėl įvyksta tai, ko bijai?O todėl ir įvyksta. Reikia galvoti-bus, taip kaip bus, bet viskas bus ok. O kodėl sako, kad bėda po vieną nevaikšto?Taip ir yra, nes žmogų nelaimės palaužia, jis būna prislėgtas, lenda įvairios mintys, kurios išsirutulioja į nelaimę Visiskai nesutinku su siomis mintimis, nes tada labai greit ivyktu masinis susinaikinimas, o tikint tokiais dalykais galima susirgti paranoja.
Susikaupti teigiamos mintims reikia pastangu, tai yra reikia susikaupti ir imti samoningai mastyti. Butent zmogaus samoningumas lemia jo sekme ir t.t.
Vadovaujantis emocijomis, kada zmogus negali samoningai mastyti, daromos klaidos atitinkamai pritraukiama situacija - kivircai,liga, vagyste, zodziu nesekmes visur kur, jam tiesiog nesiseka gyventi, prarandamas gyvenimo dziaugsmas ir t.t.
O vengti "verkianciu" zmoniu ne isetis, tai vel gi parodo, kad zmogus kazko bijo, turi problemu savyje.Mes esame zmones tarp zmoniu, tai musu jega. Bendraudami, o ne uzsidarydami suvokiame ir atrandame save, reikia moketi ir paguosti ir gera zodi pasakyt ir supykti ir pakovoti.Tiesiog bukite savimi ir klausykites saves. Pasimetimo minutemis pasistenkite susikaupti ir pabuti samoningais, ir.....
teskite savo gyvenima .Tai mano pastebejimai is asmenines patirties.
Sutinku su Mute, kad vengti verkianciu zmoniu tai ne iseitis. Galima zmogu ir isklausyti, ir padeti jam, bet! neisijausti i jo problemas ir nebandyti spresti tas problemas uz ji. Gyvas pavizdys: kiek matau nemazai mamu-veikeju ir ju vaikuciai neislenda is ligu. Jeigu zmogus nesusimasto ka ir kaip jis daro, tai gamta pati pareguliuoja ir pristabdo ju veikla toku budu.
