
Štai ir trečią temelę pradedame. Toliau draugausime, plepėsime, dalinsimės džiaugsmais ir vargais, konslutuosimės viena su kita ir dalinsimės patirtimi kaip geriau lavinti mūsų ypatingus vaikučius, kad jie augtų laimingi ir geri

Kartu su Rita atidareme nauja tema, tai viena kazkuria reiktu naikinti
Gal tegul Moderatore sprendzia kuria, kol kas abi tuscios


QUOTE(bundziulka @ 2008 11 09, 00:26)
Kazkaip musu aukletojos poziuris labai greitai pasikeite kai pasakaiu kad turim raidos sutrikima. Tai vat su tokiu poziuriu tikrai vaikui jokios pazangos tame darzelyje nebus. Jau dabar pamates darzelio duris jis mane tempia ir nenori eiti, rekia. O dar aukletoja grasinosi man tevu susirinkima susaukti nes del mano vaiko visi kiti nukencia, nes jam reikia daug demesio skirti


Bundziulka, labai gaila man visa tai skaityti. Ir liudna. Cia is esmes tai tai aukletojai reiktu sukviesti ivairiu istaigu susitikima ir isaiskinti, kad tokius vaikus reikia integruoti o ne juos ignoruoti. Cia yra pazeminimas rubinej valgyti issiusti su mama. Jos daro viska, ir dar greiciausiai kitus nuteikineja tevus pries jus, kad jus iseitumet. Pamenu sunus buvo maziukas, lanke lopseli Lietuvoj, Kaune tada dar. Ir i ju grupe atvede vaikiuka su dauno sindromu. Tai viena aukletoja taip siaip sau ziurejo i tai, kita visai normaliai, siemininke irgi gana normaliai, nors tikrai su juo nelengva buvo. Bet pasakojo aukletoja, kad buvo mamyciu kurios norejo issireikalauti, kad tas vaikas butu pasalintas is tos grupes. Ne aukletojos, o mamos, kurios niekad negali buti tikros, kad dar karta pastojus joms negims toks vaikelis. Tai baisu. Man gal kiek pasiseke, bet bent jau garsiai niekas man nieko nesake, tos mamos kurios su manim kalbedavos, mane palaikydavo, aukletojos irgi ir net labai man padedavo. Kai jau zviegiancia dukra is paskutiniu jegu dar atitempdavau i darzeli, viena is aukletoju , jau is tolo girdedama, kad ateinam tuoj perimdavo is manes ja, kad as bent atsipusciau. Ir net pacios kur ka nugirsdavo siulydavo pagalba darzelyje , specialistus pakviesti ir pan. Nera garantiju, kad kitam darzelyje taip butu buve. Gali but, kad butu irgi pasiule atsiimt vaika.Todel nors ir toliau nuo namu, bet iki galo vedziau i ta pati darzeli. Pamenu mokykloj , pirmoj klasej kai dukra buvo. Per pirma tevu susirinkima atejo direktorius ir pasake, kad sioj klasej bus toks ir toks vaikas, su tokiom problemom, todel tures dar ir lydinti asmeni. Niekas is tevu nieko nesake. Vieni matyt ( jei ir nesutiko, ) tylejo, kad ju niekas neuzsipultu. O viena mama, kuria as tik kelis kartus zaidimu aikstelej buvau macius, bet nepazinojau jos, pareiske" tai musu klasei pasiseke, mokytoja bus nepervargus, gales rupintis kitais, kai sitai mergaitei pagalbos reikes. Ir aplamai, klase tures dvi mokytojas, kaip nei viena kita klase". As vos neapsiverkiau klausydama. Tada dar kelios mamytes , kurios Smilte pazinojo is muzikos mokyklos ir darzelio, pasisake, kad tai is esmes ramus vaikas, neagresyvus, ir jokio pavojaus niekam nekelentis ir problemu taip pat daug nedarantis. Buvo labai gera toki netiketa palaikyma isgirsti.
Bundziulka, tu geriau pabandyk pereiti per kelis darzelius ir pasikalbeti su vedejom, gal tikrai rasi toki, kur jus mielai priimtu ir gera grupe su gerom aukletojom gautumet. Jei aukletojos jus palaikytu tai ir tevai nei zodzio netartu, o kam nepatiktu, patys galetu i kita grupe pereit. Neliudek

Pries mano sunu tai mokykloje labai buvo nusiteike tevai ir pirmoji mokytoja - norejo, kad perkeltume ji i spec mokykla ar dar kur, kad tik toliau nuo ju vaiku
Bet antroje klaseje mokytoja isejo i dekreta ir atejo mokytojas vyras, tai jis labai graziai draugavo su vaiku, ir dideliu nusiskundimu nebegirdejau iki 5 klases, tik siaip smulkmenos visokios uzkliudavo, bet tai niekis, nes nera tikriausiai nei vieno vaiko, kuris kartas nuo karto nesielgtu netinkamai. O nuo 5 klases prasidejo kosmaras - piestu sojosi visos mokytojos, buvau nuolat kvieciama i mokykla ir klausiausi koks niekam tikes mano vaikas... Dar dabar baisu prisiminti. Kai isprasiau gydytojos namu mokymo, mokytojai aprimo, bet sunaus mokymosi rezultatai nepagerejo, ir dabar jo ziniu lygis klaikus - as negaliu ismokyti jo viso vidurines kurso, nes pati daug ko nebeprisimenu ir nesuprantu, be to, daug praleista per ta laika kol dirbau, nes vakarais po darbo prisesti su juo ruosti pamokas budavo be sansu - mudu abu budavome per daug pavarge, kad galetume produktyviai kartu mokytis ir bendrauti... Baisu sitiek metu stebeti vaika, kuris zlunga vien del netobulos socialines sistemos. Juk reikejo arba man nedirbti ir su juo daug dirbti namie, vaikscioti i mokykla, bendradarbiauti su mokytojais tam, kad duoti maksimaliai ka imanoma sunui, arba reikejo valstybes apmokamu specialistu, kurie skirtu pakankamai daug demesio individualiam lavinimui. Deja, tam kad turetume ka valgyti, turejau be proto daug dirbti ir pervargdavau tiek, kad nebeturedavau jegu uzsiimti su vaikais, valstybe aisku jokiu specialistu neskyre, galejau pries keleta metu pradeti vedziot vaika i Seimos Santykiu Instituto dienos grupe, kuri butu buvusi nors kokia pagalba vaikui (beje, labai efektyvi, kiek matau pagal paskutiniu poros metu rezultatus), deja, budamas mazesnis jis niekur neidavo vienas, butu reikeje kasiden 4 savaite nuvesti ir parvesti. Deja, turejau dirbti, todel negalejau vedzioti. Dabar kai paaugo, jau pats visur vaiksto. Bet gaila, kad daug kas liko nepadaryta, daug laiko neisnaudota... Ir musu "sveikuju" visuomenes nariu poziuris i musu vaikus ir mus, ju mamytes, yra labai neigiamas, su tuo tenka taikytis. Dziaugiuosi, kad siuo metu susitvarkem gyvenimo ritma ir susikloste tokia aplinka, kur priesiskumo praktiskai nebepatiriame. Ir Bundziulkai tikrai reiketu paieskoti, pasidometi kituose darzeliuose, vis tik turetu atsirasti toks, kur tavo vaikuti priimtu siltai ir suprastu ji


Tikrai liūdna kai darželyje taip elgiasi su vaiku.Pas mus tai darželyje labai gera logopedė,kuri sužinojus apie mūsų ligą ėmė ir grupės auklėtoją apmokinti kaip reikia su tokiu vaiku elgtis, ir programą surašė pagal kurią dirba ir auklėtoja,ir mes namuose.Pati auklėtoja taip pat domisi kaip galima jam padėti integruotis tarp paprastų vaikų.Mus VRC pamokino pasidaryti dienotvarkę iš nuotraukų,tai dabar kai einam valgyt pasiimam nuotrauką su lėkšte,kai miegot tai nuotrauką su lova ir t.t.Tai dabar jis žino kas po ko eina ir pasidarė ramesnis.Aš taip pat domėjausi ta ABAterapija,tai man kažkaip viskas įtartinai atrodo, ten yra susikūrusi kažkokia asociacija kuri vienija 16 šeimų turinčių vaikus su autizmu ,tai per tą asociaciją atvažiuoja ta australė Tender ir veda paskaitas.Bet paskaitas veda tik tiem žmonėm kurie priklauso tai asociacijai. Įstojus į tą asociaciją privaloma mokėti ne tik užtai kad dirba terapeutas su vaiku,bet ir nario mokestį,ir užtai kad atvažiuoja ta pati australė (visas jos išlaidas).Bet labiausiai man nepatiko,kad kol neįstoji į tą organizaciją tai neduoda jokių kontaktų apie tuos žmones kurie dirbs su vaiku.O vistiek norėtųsi viską žinoti.
O su puoduku pas mus taip pat problemos ,darželyje tai būna kad kelis kartus ką nors padaro, o namuose tik pasėdi ir viskas bet gal po biškį visko išmoksim.
O su puoduku pas mus taip pat problemos ,darželyje tai būna kad kelis kartus ką nors padaro, o namuose tik pasėdi ir viskas bet gal po biškį visko išmoksim.
QUOTE(kija @ 2008 11 09, 15:04)
Įstojus į tą asociaciją privaloma mokėti ne tik užtai kad dirba terapeutas su vaiku,bet ir nario mokestį,ir užtai kad atvažiuoja ta pati australė (visas jos išlaidas).Bet labiausiai man nepatiko,kad kol neįstoji į tą organizaciją tai neduoda jokių kontaktų apie tuos žmones kurie dirbs su vaiku.O vistiek norėtųsi viską žinoti.
Man kažkokia keistoka ta asociacija pasirodė. Prieš mėnesį buvau labai užsidegusi įstoti į ją. Galvojau, reikia griebti jautį už ragų. Norint įstoti, reikia kreiptis per tinklalapį emailu. Tai ir kreipiausi. Kaip tik rugsėjo gale lygtai turėjo Lietuvoje pasirodyti australė, maniau, įstosiu į asociaciją, sudalyvausiu susitikime. Tačiau visas mėnuo jokio atsako. Tai tas nedėmesys mane kažkaip atbaidė.
O šiaip, labai įdomu, kiek atsieina tas nario mokestis, terapijos seansai ir kt. asociacijos paslaugos.
Ten rašyti reikia pačiai tos asociacijos pirmininkei.O nario mokesčio aš dar neklausiau,nes kai jinai atsiuntė man visus tos organizacijos įstatus tai man nelabai ten viskas patiko.Nes norisi žinoti koki ten žmonės dirba, o čia nieko nežinai kol neįstoji į organizaciją.Gal ten ir viskas tvarkoj,bet norėtųsi iš pradžių pamatyt tuos žmones ir su jais pabendraut, juk šiais laikais visko būna.
QUOTE(Auryte77 @ 2008 11 09, 15:43)
Man kažkokia keistoka ta asociacija pasirodė. Prieš mėnesį buvau labai užsidegusi įstoti į ją. Galvojau, reikia griebti jautį už ragų. Norint įstoti, reikia kreiptis per tinklalapį emailu. Tai ir kreipiausi. Kaip tik rugsėjo gale lygtai turėjo Lietuvoje pasirodyti australė, maniau, įstosiu į asociaciją, sudalyvausiu susitikime. Tačiau visas mėnuo jokio atsako. Tai tas nedėmesys mane kažkaip atbaidė.
O šiaip, labai įdomu, kiek atsieina tas nario mokestis, terapijos seansai ir kt. asociacijos paslaugos.
O šiaip, labai įdomu, kiek atsieina tas nario mokestis, terapijos seansai ir kt. asociacijos paslaugos.
Auryte77, asociacija sudaro greiciausiai seimos turincios autistukus. Nera ko tiketis, kad kokybiska demesi rodys. Beto tikriausiai nauji nariai nera labai pageidaujami - terapeutu ten tragiskai truksta, nors ir pinigai atrodo neblogi. Tai kiekvienas uz save.
Kainuoja minimum viskas 2600 Lt. per menesi (nu buvo tiek pries metus, dabar nezinau). Bet tiek mokant dar vienas is tevu turi nedirbti arba reikia samdyti aukle. O mazdaug mokant apie 4000Lt. galima jau dirbti, pasikliaujant terapeutais, bet vistiek reikia kazkam organizuoti terapeutu pasikeitimus ir vezioti vaika i darzeli po 2 valandas. 2600 Lt. yra minimumas, ka privaloma isleisti. Cia itraukiamas nario mokestis, vadybininku apmokejimas, Tender konsultacijos, terapeutu uzsiemimai. Siaip tas, kad Tender yra Australijoje ir atvaziuoja cia tik 2 kartus per metus yra didelis trukumas. Nes Lietuvoje esantys zmones neturi pakankamai ziniu, o atsakyma tai labai sunku gauti. O klausimu tiek terapeutams tiek tevams kyla begales. Ir nera, kas i juos kokybiskai atsako. Visi atsakymai remiasi i tai, kad Tender taip pasake, tai reikia taip ir daryti. Pvz. maniskis tuo laiku, kai jam buvo israsyta terapija smarkiai pazenge pirmyn ir sudarytos programos jam nebetiko - reikejo sudetingesniu. Bet tiesiog buvo vadovaujamasi - Tender pasake - vadinasi taip ir reikia daryti. O Tender atvaziuoja tik 2 kartus i Lietuva. Vadinasi galimybes kazko paklausti yra tik 2 kartus per metus.
Bundziulka, jeigu tavo vaikui 2.3 metai ir jis moka si bei ta pasakyti, tai neblogai. As manau, kad jeigu mes tokio amziaus butume nueje i VRC ar kur nors, mums butu irgi velniai zino ko pripaise.
QUOTE(kija @ 2008 11 09, 16:51)
Gal ten ir viskas tvarkoj,bet norėtųsi iš pradžių pamatyt tuos žmones ir su jais pabendraut, juk šiais laikais visko būna.
Nezinosi, kas su tavo vaiku dirba iki paskutines minutes. Ir turi dziaugtis, kad is viso atsirado terapeutas, kuris su vaiku dirba. Nes ju ziauriai truksta. Jeigu mamos pasiskundzia ir papraso pakeisti terapeutus - to niekada nedaro. Motyvas - vaikui ateityje teks bendrauti su ivairiais zmonemis, todel jis turi prie visokiu priprasti. Bet siaip tai jeigu dirbi ne maziau kaip po 20 valandu per savaite, tai dirbi ne su vienu, o su keliais terapeutais.
Svarbiausia ir sunkiausiai yra su stimulais. Gerai, jeigu tavo vaikas kazko ypatingai nori arba megsta. Bet pvz. maniskis suvalges kad ir du trupinius saldainio, jo daugiau nebenori. Ir siaip nera kazkokiu dalyku, kuriu jis jau taip troksta, kad galetu dirbti po 8 valandas per diena. O dalykai, kuriu is jo prasoma padaryti yra visai neidomus. Tai kaip ir nebera galimybiu ji priversti mokytis. O vat stimuliatoriu suradimas yra tevu reikalas. Tai buna, kad terapeutas ilgai veltui vaiksto pas tave, o vaikas uzsispyrusiai vistiek nedaro, ko is jo norima.
Beto vaikas gi turi miegoti, eiti i lauka, valgyti ir butinai eiti i darzeli bent po 2 valandas. Kaip suderinti mazucio 8 terapijos valandas, ejima i darzeli, miega, ejima i lauka - velgi tevu reikalas. Vienu zodziu iki kol vaikas isivaziuoja, kol susitvarko jo dienotvarke - labai sudetingas procesas, kurio as taip ir nepajegiau realizuoti. Nes terapeutai beto dar irgi negali tada, kada vaikui patogu. Jie gali tik tada kai turi tuscius laikus, prie kuriu vaikas turi prisiderinti.
Papildyta:
QUOTE(kija @ 2008 11 09, 17:00)
Tiesa pamiršau apie ykainius, jeigu perki mėnesiui 40val tai moki apie1600lt jei daugiau tai ir suma atitinkamai daugėja,bet plius dar priskaičiuoja už kelionę jei ne tam pačiam mieste ,už benziną,ir jei su savo mašina važiuoja tai ir už jos amortizaciją.
Tam, kad butu nors minimalus efektas per savaite reikia minimum 20 valandu. Cia minimum! Nu taip Tender sako. Taigi jeigu isleisi tuos 1600Lt. ir jokio efekto neturesi, jokia cia nauda. Ir greiciausiai cia terapeuto uzmokestis. Bet reikia butinai moketi ir vadybininkams, ir nario mokesti + kaip sakai uz kelione + Tender konsultacijas.
Aaa ir dar pamirsau pasakyti, kad jie paprastai siulo atsisakyti tradiciniu mokymo metodu, darbo su logopedais ir pan. Nes susipjauna metodikos ir visiems pasidaro sunku su vaiku dirbti, o vaikas nesuprant sistemos.
Nu jo labai ten viskas sudėtinga. Neįsivaizduoju kaip 2,6metų vaikas galėtų atlaikyti tokį krūvį.Jam ir taip sunku keisti rėžimą, o čia ir skirtingi žmonės su juo dirba, ir važinėt į darželį pirmyn atgal reikia.Jei kuriam vaikui sunku prisitaikyt tai gali tik blogiau pasidaryt. Maniškis pavyzdžiui tai labai žmones atsirenka jei žmogus nepatiks tai jis rėks ir naudos jokios.Kaip blogai kad lietuvoj nėra sukurta jokios sistemos tokiem vaikam, o jei kažkas atsiranda tai kai pati pradžia užtai ir tvarkos nėra.
Atidarėm dvi temas. Tai perkeliu savo postą čia, Bundziulka, jis skirtas jums
einu, paprašysiu moderatorių kad uždarytų tą temą
QUOTE(*Rita* @ 2008 11 09, 11:05)
menka iš manęs paguoda, kai pačiai paguodos reikia. Bet, na, nesisielokite taip stipriai
Žinot, privalote tikėti, kad jūsų vaikelis ims vytis kitus. Tik turėdama tvirtą tikėjimą galėsite ir jam padėti
Aš perėjau ne vieną to išgyvenimo etapą. Pirmiau knisausi po informacijos šaltinius, buvau kaip kokia karštligės apsėsta, ieškaujau savo vaikui diagnozės. Kai tą diagnozę jau patvirtino trys medikai, nurimau ieškot. Ėmiau merdėt. Nenorėjau bendrauti su panašaus amžiaus vaikus auginančiais žmonėmis. O tokių kaip tyčia daug aplink... Užsidariau nuo jų. Po to pasipasakojau kai kuriems artimiausiems, tapo lengviau. Suprato ne visi, bet ėmiau drąsiau žiūrėt mūsų bėdai į akis. Po to susiradau čia panašaus likimo mamas - jus. Jau kuris laikas nebegalvoju, kad esu mama, kurios mama niekas nevadina. Nors du vaikelius auginu. Jau nebekankinu savęs mintimis apie ateitį ir apie tai, koks bus antrasis sūnelis. Žodžiu, daug ką reikia "nuryti", į kai ką (pavyzdžiui, kai kurios neprotingus aplinkinių poelgius, kaip jūsų atveju - darželio personalo) nekreipti dėmesio. Ir tikėti, tikėti, tikėti. Kitos išeities mes tiesiog neturime...
taip, dėl darželio, dėkoju Dievui, kad pasisekė. Bet vėlgi, tai loterijos bilietas, negali žinot kaip pasiseks...
Dėl miego darželyje man keista, paaiškint to negaliu, bet yra taip: jis nemiega darželyje, bet guli atmergtom akim. Su žaisliuku. Kai visai gulėt nenori, padeda auklėtojai ką nors daryti. Bet svarbiausia, kad netriukšmauja, todėl auklėtoja ant jo nepyksta. Visada klausinėju, nes jeigu jis staiga pradėtų triukšmauti ir kitiems trukdyti, tektų nepalikt miegui

Aš perėjau ne vieną to išgyvenimo etapą. Pirmiau knisausi po informacijos šaltinius, buvau kaip kokia karštligės apsėsta, ieškaujau savo vaikui diagnozės. Kai tą diagnozę jau patvirtino trys medikai, nurimau ieškot. Ėmiau merdėt. Nenorėjau bendrauti su panašaus amžiaus vaikus auginančiais žmonėmis. O tokių kaip tyčia daug aplink... Užsidariau nuo jų. Po to pasipasakojau kai kuriems artimiausiems, tapo lengviau. Suprato ne visi, bet ėmiau drąsiau žiūrėt mūsų bėdai į akis. Po to susiradau čia panašaus likimo mamas - jus. Jau kuris laikas nebegalvoju, kad esu mama, kurios mama niekas nevadina. Nors du vaikelius auginu. Jau nebekankinu savęs mintimis apie ateitį ir apie tai, koks bus antrasis sūnelis. Žodžiu, daug ką reikia "nuryti", į kai ką (pavyzdžiui, kai kurios neprotingus aplinkinių poelgius, kaip jūsų atveju - darželio personalo) nekreipti dėmesio. Ir tikėti, tikėti, tikėti. Kitos išeities mes tiesiog neturime...
taip, dėl darželio, dėkoju Dievui, kad pasisekė. Bet vėlgi, tai loterijos bilietas, negali žinot kaip pasiseks...
Dėl miego darželyje man keista, paaiškint to negaliu, bet yra taip: jis nemiega darželyje, bet guli atmergtom akim. Su žaisliuku. Kai visai gulėt nenori, padeda auklėtojai ką nors daryti. Bet svarbiausia, kad netriukšmauja, todėl auklėtoja ant jo nepyksta. Visada klausinėju, nes jeigu jis staiga pradėtų triukšmauti ir kitiems trukdyti, tektų nepalikt miegui
QUOTE(linabalt @ 2008 11 09, 13:43)
Kartu su Rita atidareme nauja tema, tai viena kazkuria reiktu naikinti
Gal tegul Moderatore sprendzia kuria, kol kas abi tuscios 


einu, paprašysiu moderatorių kad uždarytų tą temą
