Studijų pabaigoje prisiregistravau i vasaros stovyklą, dirbti savanore ir prižiūrėti neįgalius vaikučius.
Prasidėjo vasaros atostogos ir artėjo išvažiavimo diena..O važiuoti nebenorėjau

Nusprendžiau nebevažiuot..
Po valandos paskambino draugė ir įkalbėjo..juk vasara..juk gerą darbą darysim..smagu bus..atitrūksim nuo kasdienybės..sutikau

Jau stovykloje..jūra..oras nuostabus..Tą dieną turėjom susipažinti su vaikučių grupėmis ir su likusiais savanoriais.Patekau į grupę, kurioje 9 neįgalūs vaikučiai ir du savanoriai...vaikinai..


Ryte turėjom surinkti savo grupę..ir pradėti dieną..žaisti, vaikščioti..galvoti įvairias veiklas..
Atejo rytas..Susirenkam savanoriai, sustojam ir laukiam vaikučių..stoviu aš ir šalia vaikinai, su kuriais būsiu visas dvi savaites..dar nekalbėjom,nes neturiu ką jiems pasakyt..o ir jie man..Susirenka vaikučiai ir mes išeinam.Tada pradedam kalbėti..ir aš išgirstu jo BALSĄ..balsą,kurį įsimylėjau..tą pačią sekundę..tą pačią..Jausmai buvo abipusiai..Įsimylėjom..ir daugiau niekada nesiskyrėm..
Praėjo metai,mes susituokėm..gyvenom laimingi..tik neplanavom mažiuko kol kas..juk jauni..dar mokslai nebaigti..o ir gyvent nelabai kur turime..
Kovo mėnesį išskridau į užsienį, pagal studentų programą..Bet jau nuskridus, jaučiau,kad kažkas ne taip


Parskridau..bet ir čia Lietuvoje patiekalai neatrodė tokie skanūs...ypač mėsa


Po savaitės jos nepasirodė..Teko pirkti testą..
Sekmadienio rytas..testas jau po kelių sekundžių rodo du brūkšnelius..man šokas..nežinau ar verkti..ar juoktis..skambinu vyrui..pasakau naujieną..O jis man rėkia į ragelį,kad bus pats laimingiausias tėvelis..aš dar netikiu..
Nueinu pas gydytoją..echoskopuoja mane..ir rodo pilvuke mažą širdelę..naują gyvybę manyje..dar nei rankyčių..nei kojyčių..bet gyvybė..stipri, norinti gyventi ir tvirtai besilaikanti mamytės pilvelyje..Tada patikėjau..
Terminas numatytas buvo Lapkričio 29d.
Vasara prabėgo greitai..jos pabaigoje pajutau pirmuosius mažiuko judesius..Buvau laiminga

Po visų atostogų, sugrįžau į darbą..į mokslus..Dirbau ir mokiausi daug..bėgau kas dieną..Mažiukas mane sustabdė, patekau į ligoninę 28 nėštumo savaitę su priešlaikiniu gimdymu..Mano lėkimas pasibaigė..nedirbau, nesimokiau..tiesiog sustojau..ir tik tada supratau,kad gyvybė mano pilvelyje svarbesnė už viską..Sustojau..ir norėjau sulaukt bent lapkričio pradžios..
Daug ilsėjausi,bendravau su "pilvinuku" ir prašiau dar palaukt..Pagaliau LAPKRITIS!!!Jau laukiau kokių ženklų..nėra..lapkričio pabaiga..nėra..Gruodžio pirma..NĖRAA!
Prikalbejau mažiuliui,kad nelįstų

Gruodžio 10 dieną guldo mane į ligoninę..dar laukiam..KO LAUKIAM???Liepia stebėt judesius ir laukt..Laukiu ir vaikštau..daug daug vaikštau kolidorium..pirmyn..atgal..pirmyn atgal..neskauda..jokios veiklos..Mažiukas nenori su manimi susitikt..
Gruodžio 12 diena..pirma nakties..jaučiu skausmą..tokio dar nejutau

Vaikštau kolidorium..skausmas stiprėja..jau 5 ryto..pamato mane sesele,klausia ar jau..Man atrodo JAU..Skauda..bet šypsausi, nes jau..Jau tuoj susitiksim..
6 ryto..Aš gimdykloje ir tėvelis jau čia..SKAUDA..labai skauda..jau ir skausmo nebenoriu

Pagaliau galiu stumti..atiduodu visas jėgas..stumiu..dar kartėlį..11.30 ir as jau girdžiu savo mažylį..pilvelio gyventoją..jis jau čia su mumis..dar nesuprantu kas darosi..Gal dėl to,kad taip ilgai laukiau jo..taip ilgai..
Gimdymas buvo komplikuotas, po jo iš karto narkozė.Atsigaudama mačiau daug geltonų laivelių..Tikriausiai vienu iš jų atplaukė mano mažylis pas mane..
Sveikas..nepernešiotas..
Mano mažylis...PAGALIAU SUSITIKOM...