Sveikos,nutariau ir aš parašyti savo istoriją...
Man buvo 17 metų,kai vieną kartą mano dienos prasidejo rudu tepliojimu kuris tesėsi apie mėn..Diagnozė negimdinis nėštumas ,operacija(ligoninė neturėjo laporoskopo),ašaros...Bet tada neatrodė taip viskas baisu ir nebuvo net minties,kad galiu neturėti vaikų.Po poros metų susituokėm pradėjom svajot apie vaikus,aišku aš skaiciuodavau kiek butu mano pirmajam jei viskas butu gerai...
Ir pagaliau veluoja mm tris savaites,na mano ciklas nereguliarus tai per daug nedžiugavau

,bet pasidarius testą pasirodė du raudoni brūkšniukai.

Aš taip apsidžiaugiau,iškart užsiregistravau pas ginekologę.Pasakiau vyrui,jis ir džiugavo...Iki tos dienos kol nenuėjau pas ginekologę,kuri žiurėdama ehoskopu nieko nematė, jokio nėštumo,jokios puslytės,man tada žemė iš po kojų pradėjo slysti.Daktarė kažką kalbėjo aš jau nebesupratau ką,galvoje buvo viena mintis"nejaugi vėl,negali būti".Paskaičiavus dienas liepė nueiti ir nusipirkti testą ir pasidaryti dar mot.konsultacijos wc,pirkau du ir abu buvo teigiami.Manęs tada neišleido namo,paguldė stebėti,nes jau turėjau vieną negimdinį nėštumą.Jaučiausi klaikiai,bet vis vyliausi,kad nėštumas mažas ir jo nesimato dar,kad čia tik blogas sapnas.Bet vakare pradėjo tepliot,o naktį nežmoniškai skaudėt šoną(pasirodo trūko kiaušintakis),tada persmelkė mintis"aš niekada neturėsiu vaikų".Ryte mane išvežė į operacinę,antras negimdinis.Jaučiaus siaubingai,mintis,kad nebusiu mama persekiojo visą laiką.Taip bijojau vėl to pačio,kad su vyru

beveik metus laiko...Paskui viskas lyg ir grįžo į savo vėžias,bet va praejo antri metai,o nėštumo jokio.Prasidėjo tyrimai,vyro sperma,kiaušintakių praeinamumas-viskas ok.Laukė hormonų tyrimas,kuris atliekamas tam tikrą ciklo dieną.Laukiu mm,o jos vėluoja,na ciklas nereguliarus,dar palaukiu,nėra.Perku testą-neigiamas

skambinu dartarei nes savaitgalis,o man jau neramu.Ji liepia pagert vaistų Provera ir antradienįi ateit.Kaip letai slinko laikas...
Pagaliau aš pas daktarę kabinete,tuoj žiūrės ehoskopu,kas čia galėtų būti

O gi aš

jau penkta savaitė.Džiaugsmui ir ašarom nebuvo galo.Nėštumas buvo sunkus,beveik visą laiką pragulėjau.Vyresniam jau 6 metai.
Kadangi aš augau viena tai norėjau,kad mano vaikas vienas neaugtų,tad po poros metų mes intensyviai ėmemės darbo,bet metai prabego ir nieko

Vėl pas daktarę ir va pas mane kiaušidėje cista.Laporaskopija,cista pašalino ir pasakė liūdną žinia vienas kiaušintakis užakęs gali būt sunkiau pastoti.Daktarė liepė pagert 4-5 men.kontraceptikus Janine nutraukt ir bandyt vėl.Kad laukiuos antro sužinojau gruodžio 31d.Naujametinė dovana

Mažuliui rugsėji 2 metai.
Va tokia,mano istorija,gal ir ne į temą.