sveikos
skaitau visas jusu istorijas visos juos nuostabios ir paverkiu ir pasijuokiu
ta jausma artejancio gimdimo jauciau deja ir as
!? deja todel,kad vaikelio neturiu
nenoriu,kad kazkas galvotu,kad rasau,kad gauciau uzuojautos,tiesiog istikruju noreciau susipazinti su tomis kurios yra ta patyre
pabendrauti... mano istorija prasideda tuo,kad 2008 vasara atsikrausciau i klaipeda pas savo vaikina,pati siaip gyvenau (susikloscius aplinkybem db vel gyvenu gimtineje) kitame lietuvos gale su vaikinu daznai kalbedavome apie tai,kad norime pagausejimo,todel kruopsciai dirbome,kad norai taptu realybe galbut tas noras mus valde labiau,nei tas,kad mes nesupratom viso rimtuno...visada galvodavau na kas cia tokio pastojai isnesiojai tuos 9 menesius,pagimdei ir viskas tu jau mama taigi prasidejo ruduo,mes vis darem vaikeli,bet jo kaip ner taip ner,vaikinas turejo isvaziuoti i uzsieni dirbti,as po truputi ieskojausi darbo.kagi atejo rugsejo pabaiga vaikinas isvaziavo likau viena svetimame mieste..ir kagi jus galvojete kai praejo savaite po to kai isvaziavo vaikinas sugalvojau pasidaryti nestumo testa...ir...taip ...je kaip faina dvi juosteles istikruju issigandau,bet ir labai apsidziaugiau bet didziaja dziagsmo dali temde,tai,kad likau viena iskart parasiau vaikinui jis irgi suglumo,bet apsidziauge testa dariau savaitgali,tai iskart po jo nuejau i poliklinika pas gine ji pasiziurejo testa sako dar tik pati prazia nestumo,nes lb neryski testo juostele,bet po patikrinimo ant kades paske,kad gimda jau gan nemza ir jau kazkur 4-5 svaites. as net suglumau netikejau,kad tiek jau laiko siaip koki menesi dariau testus ir jie man nieko nerode
beto gyd. patikrino ranka,nzn kokia tuejobut igudusi ranka,kad taip apskaiciuoti laika.taigi,kaip sakiau klaipedoje buvau viena sugalvojau gryzti i gimtine,pagalvojau,kad vistiek bus lengviau tai taip ir padariau..is klaipedos isvaziavau man buvo beveik 10 savaiciu nestumo,grizusi namo iskart uzsirasiau pas gine kai pas ja atejau ji manes netikrino is naujo o pilde viska toliau pagal tos klaipediskes gydytojos uzrasus...klaipedoje man dar gine sake,kad 12 sav man darys echoskopa,o sita pasake,kad tik 19 sav darys as jai sakau,kad man klaipedos gyd pasake kad 12 reik daryt i ka ji man atreze ne echoskopas yra daromas tik nuo 19 sav,na ka gi galvoju nuo 19 tai nuo 19sav.jokiu vitaminu nevartojau kazkaipgalvojau,kau vistiek tiek savaiciu kas gi cia gali but blogo
taigi kantriai laukiau tos 19 sav. beto vaikinas i uzsieni isvaziavo tik menesiui kol nzn kad as laukiuosi,nes kai suzinojo nusprende ilgau dirbti.uzdirbineti ateiciai,kad gimus vaikiukui nieko netruktu grizo jis pas mane tik pries kaledas trumpam,pabuvo sventes ir po nauju vel isvaziavo.labai laukiau 22 sausio,nes tada turejo buti pirmoji echoskopija ( ir labai ilgai laukta) dienos slinko ir pagaliau ta 22 sausio einu i poliklinika laiminga gerai nusiteikusi,atejogyd sako gulkis ziuresim na ziuri kazka liepia rasyt padejejai taip greit kalba ir staiga nutyla..nieko nesuprantu sako ji sako vaziuosi i vilniu,klausiukas yra sako galvytes konturas nelygus o dieve galvoju kas cia dabar yra isejau is poliklinikos tiesiog ejau protas tarytum aptemo verkiu nesuprantu kur einu,zodziu zeme slydo is po koju,vaikinas skambina na kaip viskas pasakok,o as per asaras nieko nepratariu,pradejau atmetineti skambucius,griztu mano mama klausia na kaip as vel i asaras nieko neprakalbu,vaikinas persigando pradejo mama imano skambinti klause kas yra visgi susiemiau paskiau kas yra,ir jis sako ant savaitgalio gryztu per da nerima,net nesidziaugiau nieko...kita diena pas savo gine nuvariau sakau kad susikrimtau ir issigandau el vakar o jin mane ramint,kad nieko cia tokio gal neaiskiai matos ir pan.patikrino ant kedes sako kaklelis yra sutrumpejes paguldysiu tave iligonine vel nesuprantu kas yra velasarom apsipiliau
ka gi ta pacia diena atsiguliau i ligonine. ligoninej saite pragulejau,spejo ir mielasis gryzt...29 sausio uzsiregistravau i vilniau perinatalogijos centra su vaikinu nuvaziavome nors iki paskutiniogalvojau,kad suklydo,kad viskas gerai,bet deja vilniuje pasake tai,kad rekia radyti aborta,kad vaikelis nesveikas
o dieve tarytum laikas sustojo ta akimirka
nesupratau koki dar arorta juk man jau 20 sav nestumo paskui paaiskino,kas duos vaistu kurie skatins gimdima atsiguliau i ligonine aciu dievui,kad visa laika su manimi buvo mano mylimasis,nes nezinau kaip buciau istverusi viska be jo paguodos rupinimosi manimi taigi skatino man 3 dienas kol prasidejo saremiai siaubingi saremiai,ziauriai skaudus...isveze i operacine atliko viska per 20 min ir stai as vaikelio nebeturiu po sirdimi
jau po visko praejo 10 menesiu,bet kiekviena diena isivaizduoju,kad jau tureciau vaikeli
kai buva vln manes klause kiek kartu dare echoskopa sakau viena nors kaip vln psaake turejau daug akksciau daryt ir tikeai ne 19 sav.tai,kad iki siol gyvenu su siuo skausmu,kad turejau jau but mama,bet deja netapau ja
taip noriu dar vaikelio,bet db salygos netinkamos tikiuosi greit viskas pageres ir as galesiu pastoti ir tureti ne viena vaikiuka ir duok dieve sveiku
tikiuosi nieko neizeis mano istotija,tiesiog noretusi rasti panasaus likimo zmoniu
na staitokia mano ir istorija kurios niekamnelinkiu patirti
o kas patyre linkiu nezmoniskos stiprybes
