Nerimas, itampa ir baimes - 2!

aš irgi nesiginčyju Kiekvienam savo kelias į pasveikimą. Aš tikiu, kad galima pasvikti ir be vaistų - turėjau gyvą pavyzdį savo šeimoje, kai saujas vaistų pakeitė sveikas gyvenimo būdas, paskui meditacijos visokios ir pan. Vadinasi, tai įmanoma.
O vat taip pat pažįstu gydytojus, kurie kaip tik skatina kuo mažiau vartoti chemijos. Pvz. sutriko skydliaukė, išrašomi hormonai. Ir tada organizmas nustoja pats gamintis tuos hormonus, nes jis gauna juos iš kitur tai kam jam vargt? O tada jau pradeda trikti ir kiti organai, nes visi organai, atsakingi už endokrininę sistemą, yra susiję. Pvz., jei moteriai išoperuota mioma, jai sutrikusi ir skydliaukė. Kažkaip taip. Todėl reikia ieškoti sutrikimo priežasčių ir jas šalinti, o ne gerti saujom tabletes
Nežinau, gal aš neteisi, bet kol kas manau taip

galima sakyti, kad chemija neiseitis tik zinant visa istorija kaip buvo, bet jus nezinot mano istorijos ir net negalit isivaizduoti kaip man buvo, nes kiek teko rast internete ir bendraut su uzsienio psichiatrais tokie atvejai kaip buvo man labai reti.Galiu pasakyti tik tiek, kad negalejau isbut viena nei 5 min, tokios stiprios buvo mano baimes, o nerimas buvo auksciausio lygio- manot tai buvo gyvenimas, kad reikejo toliau save zudyt homeopatiniais zirniukais, chemija buvo vienintelis mano issigelbejimas ir as tuo labai dziaugiuosi.
O kiekvieno zmogaus reikalas kuo jis gydosi ir tiki, jei zmogus turi laiko bandyti ir kenteti prasau, as to laiko neturejau, nes man blogejo tiesog dienom :verysad:dziaugiuosi tik tuo, kad vel esu tokia, kokia buvau, chemijos liko tik trupineliai ir profu isvada, kad daugiau gyvenime tai nepasikartos-va kas man duoda itikejima

vile999, jei man būtų taip labai labai blogai, kaip tau buvo, tai aš negalvodama gerčiau tai, ką liepia gydytojai

Ir aš tikiu Kol žmogus su savimi nesusitvarko tol sirgo ,serga ir sirgs, liga eina iš vidaus. Iš pasąmonės. Pati mano mama medikė, šimtais atvejų žino ir mato tokių ligonių, sergančių ir pan. ir griežtai nusistačiusi prieš tą chemiją kol yra kitų išeičių.

nežinom ir jeigu tai buvo paskutinė išeitis ,tai čia nieko blogo. Bet kiekvienas žmogus individualus ir kas vienam tinka kitam visai gali netikti . Nėra labai didelis ta chemiją gėris ,sakyčiau labai mažas, aišku jei reikia tai reikia, kartoju ir kartosiu ,bet kol yra kitų išeičių aš visu pirmiausia už jas. Pati vartojau ta chemiją ir puikiai žinau kas tai yra. Nieko ten to to stebuklo nemačiau ,kol pati nesusitvarkiau su savimi ,savo mastysena. Pažįstu viena žmogų, kuris jau kokia dešimt metų ją geria ,niekas jam nepadeda nei homeopatija, nei žolės, nei chemija nes jis pats su savimi dar nesusitvarkes, jam matomai patinka ta liga ,patinka sirgti ,patinka nuolat dejuoti ,verkti ir sakyti kaip man blogai ,bet tai gali kiekvienas ,o atsistoti iš tos duobės sunku .Tai vat ir ta chemiją jau n metų nepadeda tai ir sakyčiau nestebuklas.
Na nemanau kad tave žudė homeopatiniai žirniukai

[quote=Arletė,2010 05 16, 18:01]

Na nemanau kad tave žudė homeopatiniai žirniukai


na is pradziu buvo tik ivairiausi keisti simptomai, paskui PA, paskui prasidejo paprastos baimes, silpnas nerimas, geriau nervoheel, sedatif, valeradix ir tada prasidejo"TAI"- aisku ne jie tiesiogiai mane zude, o zude tas , kad gydantis tik taip pasiekiau tokia riba ir va tada daktarai pasake zaidei-negydei normaliai, dabar tokios pasekmes

Sveikos merginos

Vile, ziurek, matomai pas tave viduj kur kas daugiau jausmu ir minciu, negu tu parasai ar parodai. Ar gali realiai papasakot kas tada tau atsitiko, kokie simptomai buvo, ant kiek buvo viskas rimta. Man rodos jus nesuprantat vienos kita, nes kalbat apie skirtingas baimes, nerimus ir simptomus. Pvz., kai tau yra lengva depresija, nerimas, tu blogai miegi, sapnuoji kosmarus - tai viena, kai negali gyvent, galvot, tave kalatoja 24 val per diena, tave istinka nuolatiniai PA, kai nejauti streso, bet gyveni jame visa para, kai negali apie nieka daugiau galvot, nes visas tavo gyvenimas virto viena didele baime, kosmaru, kai atsiranda depersonalizacija, kai nematai dienu, savaiciu, menesiu, kai gyvenimas slysta pro pirstus ir tu nevaldai sutacijos - sitoj situacijoj saves itikinimas ir homeopatija jau neveiksmingi. Pati daug iskenciau - taop, nebuvo man kol kas tikru lygu, kaip tau, bet gyvenau baimeje, buvo laiku, kai nebesuprasdavau kas vyksta, kai nebegalejau likt viena nei minutes, kai nuo ryto iki vakaro mane krate nuo nervu, kai negalejau dirbt, kas sekunde skambindavau mamai ir kalbedavaus valandom, nes kai tik padedavau rageli, jauciau tokia nerealia, viskaapimancia baime, kad visa isprakaitavus begiojau is vieno kambario kampo i kita. Tada negalima buvo kalbet apie homeopatija ir darba su savim, nes tai buvo pamisimas, tai buvo daugiau nei depresija ar stresas, nervai ar baimes, baime tada tapo mano gyvenimu. Kokia butent tavo istorija, Vile, papasakok. Bet ne bendrais zodziais: baime, nerimas, ligu simptomai, skausmai. Ko bijojai, kodel, kas skaudejo, ar tau buvo depersonalizacija. Ir dar - tu sakai, kad hemija tave visiskai atstate... Ar baimes nebegrizo? Ka gerei ir kiek laiko?


Ir dar, maciau kad persirgai gelta. Uzvien noreciau paklaust kokie yra simptomai ir nuo ko galima susirgt? Ant kiek turi but tos akys geltonos, ar kartu geltonuoja oda ir nagai ir tai realiai matoma? Ar butinai turi but temperatura? labai geltonas slapimas, ir labai sviesios ismatos? Kaip rasiau neseniai, pastebejau siek tiek pageltonavusias akis, pas gydytoja neejau, tik parasiau savo psihoterapeutei, kaip ji mano ar reiktu nueit. Ji pasake, kad jei nepraeis ar sustipres per savaitgali, pirmadieni nueit pas daktara. Ziuriu dabar i veidrodi ir nezinau - eit ar ne. Nes nesuprantu ar akys geltonokos, ar cia jos raudonokos tokios, labai bijau vel pasirodyt gydytojai neurastenike ir hipohondrike Patark ka nors

Sis savaitgalis, beje, praejo visai nieko. Taip, sukosi galva, taip buvo nerimas, ir depersonalizacijos jausmas, bet daugeli kartu as sakiau sau - As sveika! Turiu dziaugtis gyvenimu! Nuejau dukart i kinoteatra - labai patiko!!! Ziurejom romantines komedijas - Atsarginis planas (Back Up Plan) ir Naktinis pasimatymas. Atsargini plana ziuresiu butinai dar karta, taip patiko!!! Jei nebuvot, siulau nueit - ir juokinga, ir romantiska be galo, ir siuzetas geras, ir aktoriai puikus, ir pamokantis toks, o jau koks grazus pagrindinis herojus!!! Je tau, je tau Antras filmas irgi visai nieko, pozityvus, linksmas, juokiausi iki asaru

Tik va siandien man pasireiske vos ne PA, neuroze tai tikrai. Su drauge nuejom i parka pasivaiksciuot. jau taip atsargiai ejau, kad jokiu erkiu nepririnkt... Einant atgal prie masinos jauciu kaip dilgele per ranka man, ziuriu, kazkoks tipo vabzdys, ar muse, ar dar kas, nespejau suprast, pradejau mojot ranka, bijau visu vabzdiu, sleikstu, o cia dar jis kandzioja mane. Tada pajuntu dar viena ikandima kaip dilgele. Vabzdys nuleke i zolia su tokiu baisiu zuzejimu. Net nepamaciau kas ten buvo toks. Ziuriu, rankoj du tokie nuo ikandimo spogiukai, kaip nuo uodu, kai issikasai jas, aplink viskas raudona, mane iskart visa prakaitu ispyle, galva sukasi, sirdis rodos sutoja, vos nedusint PA pradejo. Iskart manau, o jei man alergija tokiems vabzdiams, o jei jis buvo nuodingas, o jei uzkrestas kuo, o jei... o jei... Ir jau jauciu kad man bloga, nuotaikos nera, visa drebu, isprakaitavus, rodos viskas sokas istinka nuo ikandimo, segenys atsijungia ir t.t. Vos vos kazkaip atsipalaidavau po kiek laiko, o po keliu valandu ne zymes neliko nuo ikandimo. Na ir kas tai? Nu tikru tikriausia neurastenija ir menkiausio streso neatlaikimas. Ir kaip tokiam zmogui gyvent? Gi bet kokia smulkmena veda mane is proto, vercia mastyt kad jau galas man, mirstu.. Taip ilgai neistversiu


Bet, baigsim geraja nata - savaitgalis visai nieko

Lapke, tau tiktų rašyti knygas Labai įdomu skaityti, ką rašai

Aciu, Medute. O kas as tokio grazaus ar graziai pasakoju

Siaip, tai man nuo mazens iki dabar visi nuo giminiu, draugu iki vos pazistamu sako, kad turiu gera vaizduote, turiu piest ir rasyt knygas. As jas ir rasiau nuo kiek save prisimenu Desimties metu parasiau ranka knygute apie piratus, meile, lobius, su siuzetu ir iliustracijom, po to kazkaip net surisau ja, kaspina knigute turejo, veliau rasiau romanus kompu, daviau draugam paskaityt, iki dabar kuriu eilerascius, draugu niekada nesveikinu is interneto paimtais eilerastukais, kuriu kiekvienam asmeniska sveikinima. Ir net siaip sms "Labas rytas" ar "Kaip gyvuoji" dazniausiai rasau su rimu, eilerastuku, ekspromtu eidama i darba, arba vaziuodama autu, nes taip graziau Va toks as kurybingas, nervuotas zmogus

Merginos, koks siandien rytas! Grazus, sviesus, siltas... Geros jums dieneles visoms !

[quote=vile999,2010 05 16, 21:01]
[quote=Arletė,2010 05 16, 18:01]

Na nemanau kad tave žudė homeopatiniai žirniukai
na is pradziu buvo tik ivairiausi keisti simptomai, paskui PA, paskui prasidejo paprastos baimes, silpnas nerimas, geriau nervoheel, sedatif, valeradix ir tada prasidejo"TAI"- aisku ne jie tiesiogiai mane zude, o zude tas , kad gydantis tik taip pasiekiau tokia riba ir va tada daktarai pasake zaidei-negydei normaliai, dabar tokios pasekmes
[/quote]
dabar sutinku
toks gydymas homeopatija kaip vaistinese bile ka nusiperkama ir gydantis savarankiškai be homeopato as nelabai pripazistu iki galo ,ne visai tai tiksli homeopatija.
labas rytas ,oras pasakiškas, iki dabar miegojau ,išsimiegojusi jaučiuosi tobulai, einam kepti pusryčiams blynų.

Spėju gera knyga įdomu kur ja rasti galeciau

Tai D. Greenberger, Ch. Padesky „Nuotaika paklūsta protui. Keiskite jauseną keisdami mąstymą." Ši knyga reikalauja rimto atidaus darbo vadovaujant specialistui. Lietuviškojo vertimo pratarmėje apie šios knygos privalumus rašoma: „mažiau suvartosite vaistų (turinčių šalutinį poveikį ir neskatinančių paties žmogaus keistis), daug mažiau tikėtini ligos pasikartojimai, tikėtinas spartesnis gijimas, pagaliau geriau pažinsite save".

su meditacija man labai panašu ,tik ta arčiau širdies

sveikutes as is dantistes tai soka patyrus esu maniau sirdis issoks is krutines,net paprasiau daktares kad leistu tablete ykalt po to jau nieko,apsiraminau