Mano anyta ... normali... su savomis problemomis, su kartais erzinančiais polgiais... Bet - visumoje - ji geras žmogus.
Mane skaudina tik vienas dalykas - pas mus šeimoje auga vyro sūnus iš pirmos santuokos (vyras sūnų pasiėmė pas mus, kai jam buvo 11 metų, nes jo ir jo tėvų manymu - anoji marti darė vaikui blogą įtaką

). Mes dar turime dukrytę - jai penki metai. Ir anyta visda atvirai demonstruoja meilę pirmąjąm anūkui (ir į mokyklą, iš mokyklos lydėdavo, šiltą maistą ruošdavo, pas mus nešdavo, nes pamotė taip skaniai nepagamina, dabar - jis studentas - remia pinigais, veža maistą, visas dėmesys tik jam...), o anūkei -- kaip čia pasakius -- neturi jokio poreikio net bendrauti. Kai susitinka (išimtinai mano iniciatyva) - atrodo lyg ir myli, lyg ir žaidžia, lyg ir viskas gerai... Bet - niekada neateina tiesiog anūkės pasiilgusi, jei kviečiu pasisvečiuoti - tuoj klausimas: "o ko reikia"... Nuvažiuojam į sodą - tai vietoj to, kad pabendrautų su mergaite (ši labai nori, verkia, kad močiutė su ja nežaidžia) - atranda daugybę dar nenudirbtų sode darbų (nors visą savaitę ten gyveno), pasiruošusi su pincetu žolytę ravėti, kad tik su vaiku nereiktų užsiimti... Motyvas? Sako - jai persunku su anūke būti... Bet va - krepšiais apsikrovus, autobusu, pas anūką į Vilnių važiuoti - nesunku...
Didžiausios problemos kyla, kai vasarą, per darželio atostogas, paprašau pabūti su dukryte 2-3 valandas per dieną, kad galėčiau į darbą nubėgti (dirbu ne visą dieną, laisvu grafiku)... Jei neranda sugalvoti priežasčių kaip atsisakyti - tai ateina kankinės veidu, ir visą tą laiką - TVARKO NAMUS

(plauna grindis, dėlioja daiktus spintose, ar ant lentynų), o vaikas - pats sau žaidžia, kad tik močiutei netrukdytų... Mano prašymai - netvarkyti nieko - lygūs nuliui...
Suprantu, kad pirmas anūkas, kaip paskutinis vaikas... Suprantu, kad galbūt pirmą marčią mylėjo labiau... Suprantu, kad dukrytės charakteris labai panašus į jos pačios chrakterį (energija tiesiog per kraštus liejasi), o anūkas - tylus, ramus, PAKLUSNUS vaikas...
Bet - man vistiek skaudu, kad skirtingai elgiasi su anūkais, labiausiai skaudu, kad mažoji jau ima suprasti, kad močiutė brolį myli, o jos - ne...
............
Va, išsiliejau... Gal dėl to, kad vėl artėja darželio atsotogos, o aš vėl nežinau, ką reikės daryti - dirbti vistiek teks, nes aš turiu išlaikyti šeimą...