Namuose turim nepaparastą gražuolę persę ir 9 mėnesiu leliuką.Tačiau man širdyje kažkaip neramu dėl katės plaukų,nes ,kad ir valai kiekvieną dieną kambarius ir katę šukuoji,vis tiek tų plaukų ir pūkų visur pilna.Neišsaugosi gi niekaip,jų kažkiek vis tiek papuls į vaikučio virškinamąji traktą.O kaip paskui?Juk plaukai,sako,nesusivirškina.Netgi katė kartas nuo karto išvemia koltūnus.Mūsų pediatrė siaubingai nemėgsta kačių,tai jos klausti nėra nė reikalo.Jau pačią pirmą dieną,kai tik lankyti atėjo,gavau pastabą,kad katėm su kūdikiaias ne vieta.Gal jūsų tarpe yra nusimanančių šiuo klausimu.Būtų labai malonu sužinoti jūsų nuomonę.Kai kurie aplinkiniai irgi kreivai į tą vargšą katinėlį žiūri.Sako kam nors atiduokit,negerai tie plaukai prie vaiko.Bet kaip atiduoti,kad ta katė mums kaip vaikas . Tokia mielutė,kaip šeimos narys.
Nekreipk dėmesio į bambeklius. Paaiškink jiems, kad vaikai, augę ne sterilioj aplinkoj, o su katinais ir šunim, rečiau serga alergijomis, astma ir kitomis ligomis, jų organizmas būna atsparesnis. Drąsiai tvirtink, kad katinas namie - tik vaiko labui
Jei vaikas ir suvalgys vieną kitą plauką, tai, taip sakant, ir iškakos
Jūs irgi juk ne ką mažiau jų prisivalgot. Katė plaukais vemia dėl to, kad save laižo ir tų plaukų prisiryja labai daug, susidaro skrandžio nepraeinamumas (beja, neduodi spec. pastos?). Vaiko ir skrandis didesnis, ir plaukų tiek tikrai neprisivalgys, nebent kasdien visą katiną nulaižys 
Aš prisidedu prie manjanos atsakymo. Tik reiktų stengtis, kad katė neįprastų gulėti kūdikio lovytėje, šalia kūdikio, ant kūdikio daiktų ar pan. Nereikia persistengti su tuo pratinimu prie natūralių gyvenimo sąlygų (t.y. nesterilios aplinkos ).
Čia kaip ir su viskuo gyvenime - nereikia perlenkti lazdos nei į vieną pusę
Sėkmės džiaugiantis kūdikėliu ir katinėliu.
O dar tie patys daktarai sako, kad vaikai užaugę su gyvūnėliais yra žymiai jautresni, atidesni, mielesni, supratingesni ir visokie kitokie -esni žmonės
Taigi
gyvūnams ir juos laikantiems žmonėms
). Čia kaip ir su viskuo gyvenime - nereikia perlenkti lazdos nei į vieną pusę
Sėkmės džiaugiantis kūdikėliu ir katinėliu.
O dar tie patys daktarai sako, kad vaikai užaugę su gyvūnėliais yra žymiai jautresni, atidesni, mielesni, supratingesni ir visokie kitokie -esni žmonės
Taigi
gyvūnams ir juos laikantiems žmonėms
atsidarykit www.okonor.hu ir paspauskit ant our life. pamatysit kaip auga vaikai su katinais.
QUOTE(Yell @ 2005 12 07, 12:02)
atsidarykit www.okonor.hu
Sveiki. Pirmiausia, tai neatsidaro šis adresas
O dėl kačių... turėjau aš ilgo plauko, labai gražią katę. Kai aš buvau nėščia - ji gulėdavo ant mano didelio pilvo
Galvodavau, ką reikės daryti, kai pagimdysiu, kur tą katytę reiks dėti? 
Nors ir mylėjau, bet negalėjau leist, kad kūdykis augtų su kate Todėl atidaviau katytę labai geriems žmonėms 
Jai ten dabar dar geriau, nes vistiek vaikas butų paaugęs ir pradėjęs ją tampyt... o katėms tai laaabai nepatinka.
QUOTE(Datule @ 2005 12 09, 14:52)
vistiek vaikas butų paaugęs ir pradėjęs ją tampyt... o katėms tai laaabai nepatinka.
O tam ir yra tėvai, kad išauklėtų vaikus ir išmokintų, kaip su gyvūnais galima elgtis, o kaip - ne.
Keistas man toks Datules požiūris...
Nėra ir galvos neskauda?
Nėra ir galvos neskauda?
puslapis tikrai atsidaro.
as tai tikrai stengsiuos savo vaikus auginti kartu su gyvunais ir tikrai nezadu ju isdalinti gimus vaikui.
as tai tikrai stengsiuos savo vaikus auginti kartu su gyvunais ir tikrai nezadu ju isdalinti gimus vaikui.
Tada man tiesiog atrodė priimtiniausias variantas, nes nenorėjau rizikuot savo kūdikio sveikata.Be to katės kartais būna kerštingos ir, pastebėjusios, kad tu daug dėmesio skiri vaikui, gali pradėt kerštaut - "pridaryt" į kūdikio lovytę, o jei agresyvesnė katė(manoji buvo tokia) gali įbrėžti vaikui, nors vaikas gal tik pamosikuos rankyte. Ir iš vis katinai nemėgsta mažų vaikų. Aš kalbu apie dar visai mažus vaikus (na taip iki 3- 3.5 metų). Gal aš ir klystu, tai tik mano nuomonė 
QUOTE(Datule @ 2005 12 10, 14:40)
Tada man tiesiog atrodė priimtiniausias variantas, nes nenorėjau rizikuot savo kūdikio sveikata.Be to katės kartais būna kerštingos ir, pastebėjusios, kad tu daug dėmesio skiri vaikui, gali pradėt kerštaut - "pridaryt" į kūdikio lovytę, o jei agresyvesnė katė(manoji buvo tokia) gali įbrėžti vaikui, nors vaikas gal tik pamosikuos rankyte. Ir iš vis katinai nemėgsta mažų vaikų. Aš kalbu apie dar visai mažus vaikus (na taip iki 3- 3.5 metų). Gal aš ir klystu, tai tik mano nuomonė
gali, bet nereiskia, kad taip bus. nebabandzius, negalima to teigti.
QUOTE(Yell @ 2005 12 10, 18:05)
gali, bet nereiskia, kad taip bus. nebabandzius, negalima to teigti.
Brrr, tik kad tie bandymai paskui nekainuotų labai daug ir skaudžiai...Per daug brangus bandymų objektas mano manymu...
....Aš tikrai žinau kai reiks pradžioje žiūrėsiu kaip katytė susigyvena su vaikučiu, tačiau pamačiusi kad vaikučiui gręsia nors menkiausios sveikatos problemos arba grėsmė būti sužalotam nebūtinai dėl keršto ar aršumo, kartais tiesiog žaidžiant - nedelsdama atsisakyčiau katino. Savo vaiko sveikata nerizikuočiau... Ačiū dievui mano gražuolė kol kas su vaikais labai atsargi, į žaidimus nesileidžia, netgi nekanda gindamasi kaip daro jeigu erzina ją suaugęs.Šiaip geriausia jos taktika kai pamato mažesnio ūgio žmogutį - slėptis po lova arba kur nors giliai spintoje...
