Sveikos, prisijungsiu ir as

Pries kokius keturis metus prasidejo panikos priepuoliai pakeitus darba. Atrode, kad sergu visokiomis ligomis, kad istiks infarktas ar insultas. Pradejau lankytis pas psichologe, bet gal tik po kokiu metu supratau, kad vien jos neuzteks. Tada pykau ant jos, kodel nesake, kad man reikia normalaus gydymo vaistais. Apsilankiau pas psichiatre, kuri man labai nepatiko, todel ieskojau kitos. Buvau tokia issigandusi, kad bijojau net gert cheminius vaistus, galvojau bus visai blogai. Tada vis delto pradejau... Flunxolis... bet jo neuzteko, tada pridsidejo Zoloftas. Geriau kokius 2 m. Visakas pagerejo, pakeiciau kita darba, radau kita vaikina. Viskas buvo super. Bet... praejus kokiems 2 men nustojus gert vaistus - atleido is darbo, prasidejo galvos skausmas del baigiamojo darbo ir tt. Jauciu, kad vel esu sunerimusi, isitempusi, issigandusi, abejoju savim, nepasitikiu, pastovios blogos mintys ir pan. Aisku nerimo jausmas sirdies plote, drebulys ir tt. Bet labioausiai mane erzina tai, kad nerimauju, kad ir vel jausiu nerima. Puikus pvz, kai jau galvojau, kad nerimas prasideda, pasirode virsininke ir pasake, kad prasta padetis ir visiem reiks iseit arba labai pasistenkt. Tada pradejau mastyt apie darba, ko noriu ir ka daryt. Visai pamirsau nerima del nerimo

dabar iki praktikos turejau pora laisvu savaiciu. Per jas ir prasidejo nerimas. Del visko, net del to, kad reik iseit is namu. Bet noriu pati su juo tvarkytis. Iveikt sita kabliuka. Dabar nusipirkau naturaliu antidepresantu Cesradyston. Ziuresiu gal pades, nes kazkaip manau, kad vaistai tik tam laikui isgydo, nebevargina blogos mintys, pasitiki savimi, skrajoji padebesiais, bet kai juos nutrauki - sugrizti i realybe, o su ja reikia tvarkytis paciai. Pasidalinkite ir su jus, kaip galvojat, kaip jauciates, ka darot?