Artimas žmogus - alkoholikas

Lipnuske, čia taip karčiai teisinga, kad ui

Ir ką aš tau galiu pasakyti, na gi gyvenu ir tiek....santykiai šalti kaip ledo viršūnė, bet su tuo susitaikiau, gyvenu, stengiuosi džiaugtis gyvenimu ir tiek....   O kaip tau? tas pats turbūt....

Sveikutė, papasakok prašau, kaip tu savo vyrą iš namų išmetei? Maniškis laikosi dantim ir nagais, nors dokai skyryboms irgi paduoti...    Viskas su tavim normaliai, tik nepradėk savim abejoti

na gavos komiška scena. o buvo taip: santykiai šūdini buvo senai. kaupės man jo išgėrimai, skolos. kai buvo jūros šventė, aš grįžau iš darbo po paros ir nuėjau gult, po val atneša laišką, teismo sprendimas dėl jo skolų už nesumokėta nuomą, didelė suma, ir ten parašyta jei jis neturi turo išieškot iš manęs. skambinu jam, o jam dzin. na butas man dovanotas, tai gal prie jo neprisikabins, bet atlyginimas, jei išskaičiuos nuo manęs, nervai dėl jo nesąmonių, viskas kaupės kaip verdančiam puode. dar tą patį šešt grįžtu su vaiku iš šventės, pažiūrėję fejeverkus, tas gatavas miega, butas dvokia pėrėgaru. bloga. sekm vaikas išvažiavo pas tetą, vyras tipo dirbti. vakare kaimynei sakau atsigeriam po butelį alaus, negaliu, nervai įtempti, išprotėsiu. sėdim kieme su ja, pareina pasipuošęs maniškis. varo ant manęs. netrukus grįžta kaimynas su panele ir draugu, prisėda šalia. maniškis pradeda kabinėtis prie manęs ir vaidina tikrą vyrą ir šaukia man namo sterva ir taip kelis kartus, aš jam sakau duok man raktus (jo paėmiau), jis man paduoda, aš atsistoju ir sakau namo man sakai, gerai. ir nueinu ramiai, laptais užbėgu kaip torpeda, staigiai ištraukiu tašę ir reaktyviniu greičiu pradedu mesti jo šmutkes į tašę, kaip dėjau nelabai pamenu. tada išeinu žemyn, atsitoju prie laiptinės ir paleidžiu tašę į kiemo vidurį ir atsisveikinu su juo mostelėdama ranka. ir daugiau jo į namus nebeįleidau, baladojos, skambino, prašės. treę nuėjau pas advokatę ir prasidėjo. P.S. daiktus jis paliko prie durų, laiptinėje prastovėjo iki antr ar treč paskui nuvilkau į sklepą, pasiėmė po savaitės. dabar rašinėja kvailas žinutes ir aiškina, kad aš gėriau ir nktim nebūdavau, nors to nėra buvę. jis pats paskutiniu metu gerdavo kasdiena. o man dabar ramu ir nesigailiu, kad taip pasielgiau. jei bus įdomu, kaip cirkas vyks toliau parašysiu. P.P.S. kaimynas sakė, aš buvau šokiruotas, o jo draugas paakė, kad viskas įvyko kaip matricoje.

Kaip Jūs manote, bandyti kažką daryti žmogui (pavyzdžiui, rūpintis juo, įkalbinėti jį
“atsipeikėti”, drausti ir t.t.), kuris arba nenutrūkstamai geria alkoholį, arba “sėdi ant adatos”, arba “paskendo” buitiniuose nemalonumuose ir problemose – tai PAGALBA?
Pirmiau, nei atsakyti ką nors į šiuos klausimus, išsiaiškinkime šio žodžio prasmę.
Kokiu tikslu suteikiama PAGALBA kam nors? Dėl to, kad tam “kam nors” pasidarytų geriau,
ar ne? O kaip sužinoti ar tapo žmogui geriau ar netapo? Tam reikia žiūrėti į rezultatus – į faktus.
Paanalizuokime pavyzdį.
Žmogui chroniškai trūksta pinigų ir jis pastoviai juos skolinasi pas pažįstamus ir
bendradarbius. Tai – rimta problema, kurios, sprendžiant iš faktų, jis pats spręsti nenori ir “sprendžia” ją kitų sąskaita. Jo veiksmų negalima priskirti “problemos sprendimui” – tai kompromisas, tai yra būdas nukelti problemą į priekį ir nespręsti jos. O kol jis neišsprendžia šios finansinės problemos – jam vistiek trūksta pinigų. Įsivaizduokime, kad visi žmonės aplinkui jam atsisakė duoti ar skolinti
pinigų ir pasakė: “Viskas, gana, pinigų daugiau nebegausi!”. Kas tokiu atveju atsitiks? Jis bus PRIVERSTAS spręsti (!) savo problemą pats ir jis su ja vienaip ar kitaip susidoros (mums nesinori imti už jį galvoti būdus, kaip tai padaryti). Jis išmoks skaičiuoti savo pajamas ir savo išlaidas. Jis supras, kad piktnaudžiavimas savo finansine padėtimi gali privesti jį prie jo paties sugebėjimo išgyventi pablogėjimo. Jis supras, kad po to, kai pas jį baigsis pinigai, jis nebeturės ką valgyti. Štai ką duoda pinigų skolinimo atsisakymai. Griežtai? Taip. Žiauru? Taip. Bet pažiūrėkite į rezultatus, kurių šis žmogus pasieks šią savo problemą išsprendęs!
Tokia pati situacija ir duodant išmaldą ubagams ir neturtėliams, tokia pati situacija ir
girtuoklystės bei narkomanijos atveju, kai remiami pinigais įklimpę į šias priklausomybes.
Kyla mintis – jeigu žmonėms nepadėti, juk jie gali numirti iš bado, dėl narkotikų ar degtinės stygiaus. Atmerkite akis plačiau, skaitytojau, ir Jūs, gal būt, pamatysite tai, ką matome mes: visi tie žmonės jau seniai juda septynmyliais žingsniais mirties link!
Jie turi Tikrąjį ketinimą tai daryti, o Tikrasis ketinimas be dalyvavimo paties žmogaus
nesikeičia. Šie žmonės, kaip zombiai, bėga (!) mirties pusėn. Jie nesuvokia ką daro. Pabandykite, užstokite jiems kelią.
Pabandykite pasiūlyti darbą elgetaujančiam žmogui, ir jūs išgirstite iš jo milijoną "svarių priežasčių", kiekviena iš kurių yra PASITEISINIMU ir patvirtina šio žmogaus "negalėjimą dirbti".
Pabandykite sustabdyti narkomaną, besiveržiantį į sekančios "dozės" paieškas. Bandėte? Žinote, kas iš to gaunasi? Net jeigu ir pavyks tokį žmogų sulaikyti, Jums teks jo kelyje stovėti visą savo (arba jo –dar neaišku, kas greičiau numirs!) likusį gyvenimą ir “saugoti” jį. Kodėl?
Todėl, kad JIS NUSTOJO NE PATS – JĮ SUSTABDĖTE JŪS.
Šis žmogus jausis įkalintu, ir kai tik kontrolė susilpnės, jis vėl “nusiraus”.
Ką gi daryti?
Šie “skubantys link mirties” žmonės yra iš esmės miegančiais – jie lygiai taip pat blogai supranta, ką daro. Kas gali pažadinti tokį žmogų? Tiktai SMŪGIAI, SMŪGIAI ir dar kartą SMŪGIAI – gal būt jis ir “nubus” anksčiau, negu numirs. Ir tam, tarp kitko, Jums nieko nereikia daryti – jis pats save gyvenimo eigoje “daužys” į įvairius daiktus, situacijas ir ligas, jis nori nubusti, o tam nėra kito metodo, išskyrus nemalonumų “šaltą dušą”.
Tai padėkite jam nubusti – netrukdykite jam “gauti per galvą”: tuo Jūs jo neišgelbėsite, o tik atitolinsite "nubudimo" momentą. Kas pažadina žmogų susimąstyti apie tai, ką jis daro?
Tik nemalonumai!
Jeigu žmogus vienokiu ar kitokiu būdu stipriai veržiasi greičiau numirti, bet kuriam, kuris atsistos jam ant kelio, bus perskelta galva.
Apsidairykite aplink – žmonės, kurie vienaip ar kitaip bendrauja su asmenimis, "skubančiais link mirties", patys įklimpo “iki kaklo” problemose. Tokiose situacijose rinkitės tą veikimo būdą, kuris Jums labiau patinka.
Bet žinokite: nebendraudami (ir nesakykite, kad tai neįmanoma, nes tas, kas tikrai nori, ras būdą!) su “mirtininkais”, Jūs sutaupysite nervus, pinigus, laiką ir nuosavą sveikatą. O visa tai, drįstame Jums teigti, yra Jūsų pačių išgyvenimo pagrindas.
KITOKIAIS veikimo atvejais Jūsų lauks visiškai priešingas vaizdelis, taigi jeigu Jūs savęs ir savo išgyvenimo nevertinate – tęskite ir toliau bendravimą su tais degraduojančiais taip, kaip ir anksčiau.

  P.P.S. kaimynas sakė, aš buvau šokiruotas, o jo draugas paakė, kad viskas įvyko kaip matricoje.
Papildyta:

jei bus įdomu, kaip cirkas vyks toliau parašysiu. P.P.S. kaimynas sakė, aš buvau šokiruotas, o jo draugas paakė, kad viskas įvyko kaip matricoje.

Tikrai idomu, lauksim toliau.