Artimas žmogus - alkoholikas

nesuprantu, moterys, iki siol tebegyvenat su jais... nu jus pavarot juodai.

Acha, sutinku, tikrai pavarom.... matyt dar taip nėra blogai, ir nepribrendo laikas...

Na kam taip varyt ant tų moterų Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nelengvas kelias suprasti, kas vyksta su tavim pačia, ypač ilgai gyvenant su alkoholiku, nes tiesiog gyvenant tam nuolatiniam strese įsijungia tokios apsaugos, kad viskas dzin pasidaro, nejauti nei to skausmo, bet ir džiaugsmo irgi ir tai tampa norma... Man pvz., reikėjo pagalbos iš šalies, be jos manau sėdėčiau ir toliau... Ir tai buvo skausmingas psichologiškai procesas... Aš ir pas specialistą (psicho) patekau netyčia, nes vyrui gi reikėjo pagalbos, ėjom dviese

pinigai, paskola, vyro uzdarbis...kas laiko?jei nebutu blogai, nelindetu cia forume ir nedejuotu pastoviai. jau vel kantrybes netekau manoa alkoholienes sindromas sunkesnis uz alkoholiko

kai pabusite anoj barikados puseje, va tada galit rasyti tokius postus.. ir nereikia visas lyginti pagal save.....

butent kitus mokyti visada lengva

Pritariu.

Alkoholikui vyrui gi irgi lengviau aiškint, kaip jam reikia gyvenimą susitvarkyt, nei pačiai savo imtis, ar ne?

http://www.delfi.lt/...a.d?id=62190893

prognozes liudnos, bet pasiskaicius komentarus, yra sviesa tunele gale

sveikutės, pasiskaitydavau jūsų temelę retsykiais, pas manę ir ta pati problema vyras alkoholikas. tai va, vieną sekmadienio vakarą plyšo paskutinė nervų styga ir išmečiau vyrą iš namų, dokumentai skyrybom jau paduoti. pabendrauju su juo telefonu, buvo atėjęs susirinkti šmutkių likusių ir man net širdis nevirptelėjo, kartais pagalvoju, kad rimtai kuktelėjus ir pati esu ar jau taip manę dakniso gyvenimas su alkoholoku ir jokios atsakomybės jausmo neturinčiu žmogumi.

kad as buvau kitoje barikados puseje jezusmarija. ir ne viena syki. aiksu, ne desimt, bet ir poros uzteko. sekmes. bet kuo toliau....tuo sunkiau issiskirti. cia tai faktas. jau senai rasiau jums apie savo pazistama, su mirusiomis uzgesusiomis akimis. tas tikrinkit save veidrody as irgi pasitikrinsiu

Sveikutė, papasakok prašau, kaip tu savo vyrą iš namų išmetei? Maniškis laikosi dantim ir nagais, nors dokai skyryboms irgi paduoti... Viskas su tavim normaliai, tik nepradėk savim abejoti

manau lb tinka i sia tema...

Arklys nugaišo – nulipk !

Gyvenime gali būti daug žmonių, situacijų ar daiktų, kurie mūsų nebetenkina ir tai tęsiasi jau labai ilgą laiką.
Tarkim:
Santykiai, kurie jau senai tapo našta.
Darbas, kuris jau senai atsibodo.
Nuostolingas verslas.
Tačiau dėl nežinomų priežasčių mes laikomės įsikibę į „nugaišusio arklio karčius“, vis tikėdamiesi, kad jis galbūt dar pasitarnaus mums, eikvodami tam savo nervus, laiką ir pinigus.
Yra tikimybė, kad mes vadovaujamės įsitikinimu: „Atkaklumu ir pastangomis galima viską pasiekti“, t.y. nepasiduoti, reikia tikslo siekti atkakliai ir iki galo. Tuomet klausimas kyla kokio tikslo ir iki kieno galo? Nes netgi tuomet turėtų būti rodiklis-indikatorius, kuris įvardintų galutinę datą, tikslui pasiekti. Kitaip kam reikalingas tikslas išvis?

Bet jeigu ne, tada tikrai verta išgirsti senovės Indijos patarlę:
Arklys nugaišo –nulipk !
Atrodytų viskas aišku, bet…
Mes įtikinėjam save, kad dar yra vilties.
Mes „mušam arklį“ dar stipriau.
Mes tvirtinam: „Mano tėvai taip keliavo ir protėviai, irgi taip keliavo, reiškia tik taip ir reikia keliauti man“.
Mes organizuojame masinius renginius: „Nugaišusių arklių atgaivinimui“.
Mes netgi įtikinėti kitus pradedam, kad mūsų „nugaišęs arklys“ yra: „saugiau, geriau, greičiau ir pigiau“.
Susitikę, organizuojame įvairių „nugaišusių arklių“ palyginimus.
Mes sėdime šalia „nugaišusio arklio“ ir įkalbinėjame jį būtį nenugaišusiu.
Mes pakeičiam „nugaišusių arklių“ atpažinimo kriterijus.
Mes aplankome svetimas vietas, kad pamatyti savo akimis kaip ten šuoliuoja ant „nugaišusių arklių“.
Mes surenkam bendraminčių komandą, kad jie padėtų išanalizuoti „nugaišusį arklį“.
Mes surenkam į krūvą „nugaišusius arklius“, ir tikimės, kad kartu jie šuoliuos greičiau.
Mes darom viską, kad tik nedaryti vieno:
Jeigu arklys nugaišo – nulipk !

http://www.teteatete...nugaiso-nulipk/