pas mus laikrastyje buvo aprasyta apie tuos platintoju siulomus filtrus, tai specialistai komentavo kad nera geras tas vanduo, kadangi yra isvalomos ir medziagos kurios organizmui yra naudingos... geriamas negyvas vanduo... na ten moksliskiau aprasyta buvo ko reikia organizmui ir ko nebelieka tame vandenyje.. ir del to pajuodavimo musu geriamo vandens aprasyta buvo, kad pajuoduoja kazkokios medziagos kurios is tiesu organizmui reikalingos ir naudingos, kad tai tik apgaule..... na nezinau kuo tiketi siuo atveju. kazkaip tu terminu labai nenegrinejau tada, paprasciausiai ir pas mus darbe buvo atejusi koleges drauge ir liepe kita diena is namu vandeni atsinesti, parode koki geriame, koki geriame darbe.... nu slyksviai atrode toje stiklineje, o po keliu savaiciu pamaciau ta straipsni ir perskaiciau atydziai, buvo kalbinti specialistai tirtas tas isvalytas vanduo ir t.t.
Papildyta:
vo radau ta straipsni
tik baisiai ilgas, gal tik nuoroda idesiu ir viskas
http://www.skrastas....7&id=1146213220
Geriamajame vandenyje būtinai turi būti reikalingų organizmui mikroelementų (kalcio, magnio, fluoro ir kitų), nes apie 10 procentų reikalingų medžiagų organizmas pasiima iš vandens.
Trūks kalcio, organizmas pasiims iš kaulų
cia kitame straipsnyje buvo tokia fraze....
na o ana kopinu, gal ne viskas bus naudinga, cia daugiau apie Siauliu vamzdynu vandeni, bet ir apie tuos filtrus nemazai yra....
Ar galime gerti vandenį iš čiaupo?
2004 m. Kovo 15 d.
Atliekamas elektrolizės eksperimentas. Kairėje stiklinėje įpiltas virintas vanduo, vidurinėje - iš čiaupo, dešinėje - išvalytas atbulinio osmoso būdu.
VANDENS FILTRŲ PARDAVĖJAI NAUDOJA TRIUKUS
Ar brangus vandens filtras - tikrai geriau už vandenį iš čiaupo? Ar filtrų statytojai visada sako tiesą? Ar galime gerti vandenį iš čiaupo? Rudos plaukiojančios nuosėdos mūsų vandens stiklinėje - grėsmė sveikatai ar vartotojo klaidinimas? Tokie klausimai gali kilti kiekvienam, besinaudojančiam vandentiekiu.
Po elektrolizės testo - šokas
Šiaulių priemiestyje gyvenantis Valdas nutarė įsirengti namuose vandens filtrą. Kai vienos firmos atstovai elektrolizės testu jam parodė, kokį šis vandenį geria, vyrą ištiko šokas.
"Aš dabar net negaliu pagalvoti nei apie čiaupo, nei apie virintą vandenį!" - tvirtina Valdas, vienos Šiaulių firmos vadovas.
Po jam surengto elektrolizės testo jis įrengė tokią vandens gerinimo sistemą ne tik savo namuose, bet ir darbovietėje.
Eksperimentas redakcijoje
"Šiaulių kraštas" pamėgino atlikti vandens kokybės tyrimo eksperimentą redakcijoje ir pasidomėti, ką mes iš tiesų geriame.
Arvydas, firmos, prekiaujančios šiuo metu madingiausiais atbulinio osmoso vandens valymo sistemos aparatais, atstovas Šiauliuose, sutiko atlikti elektrolizę. Tokią paprastai naudoja vandens vartotojams įtikinti.
Į tris taures įpylėme - atbulinio osmoso vandens valymo sistemoje išvalyto vandens, virinto vandens ir vandens iš čiaupo.
Elektrolizės aparatas - du paprasčiausi teigiamo ir neigiamo krūvio strypeliai. Vandenyje ištirpę akiai nematomi jonai ir katijonai jungiasi ir sudaro nuosėdas.
Po kelių minučių - šoką keliantys elektrolizės rezultatai.
Osmoso aparatu išvalytas vanduo išliko skaidrus, koks ir buvo. Vadinasi, jame yra labai mažytė mineralų koncentracija.
Čiaupo ir virintas vanduo įgavo riešuto rudumo spalvą, taurėje jungėsi nuosėdos, jos krito į dugną, o po kiek laiko viršuje susidarė piršto storumo nuosėdų pluta. Firmos atstovas paaiškino, kad visa tai nusėda mūsų organizme. Po tokio šokiruojančio vaizdelio praėjo noras gerti nefiltruotą vandenį - reikėtų įsitaisyti atbulinio osmoso vandens valymo aparatą.
Beje, iš pono Arvydo išgirdome, kad elektrolizė kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, yra uždrausta.
Firmos atstovas mums, matyt, kaip ir kitiems klientams, aiškino, kad iš čiaupo tekantis vanduo, jei ir atitinka Lietuvos reikalavimus, tai tikrai neatitinka pasaulinių standartų. O Lietuvoje iš viso nesą geriamojo vandens įstatymo. Rezultatas. Vanduo kairėje ir vidurinėje stiklinėse paruduoja ir prisipildo akiai nemalonių nuosėdų. Filtrų pardavėjų paaiškinimas: "Visa tai nusėda jūsų inkstuose ir kepenyse".
"Mūsų geriamasis vanduo neatitinka ES standartų"
Apie tai, kodėl reikia statyti atbulinio osmoso vandens valymo sistemą, sutiko pasikalbėti kompanijos "Aquafilter" atstovas Lietuvoje Reinaldas Vabuolas.
Užklaustas apie elektrolizės rezultatus redakcijoje, jis paaiškino, kad, jei per dieną išgeriame penkias stiklines tokio vandens, tai išgeriame ir penkių centrimetrų storio įvairių nuosėdų plutą. Taip žmogus apsunkina organizmo darbą (nes organizmo apsivalymas irgi turi savo ribas), ilgainiui tos nuosėdos sėda žmogaus kepenyse, inkstuose, susidaro akmenys.
Firmos atstovas taip pat tikino, kad Lietuvoje nėra geriamojo vandens įstatymo, o vanduo, kuris atiteka vandentiekiu, tikrai neatitinka geriamojo vandens standartų. Iš pono Vabuolo išgirdau, kad Lietuva bene vienintelė iš stojančių į ES šalių vis dar chloruoja vandenį. O dar prisideda vamzdynų korozija. Visos tos druskos ir priemaišos sėdančios žmogaus organizme, ir jau net vaikai serga akmenlige.
Atbulinio osmoso vandens valymo sistema, anot R. Vabuolo, yra vienintelis būdas pasaulyje išvalyti vandenį nuo kenksmingų žmogaus sveikatai priemaišų mechaniniu būdu. Šios sistemos veikimo principas paremtas natūraliu procesu - atbulinio osmoso reiškiniu, kurio metu pro membranos poras prasiskverbia tik vandens molekulės, o teršalai, bakterijos, virusai, netgi radioaktyviosios dalelės ir nitratai sukoncentruojamos ir nukreipiamos į kanalizaciją.
O jei žmogui neskanu gerti visai bedruskį vandenį, galima įstatyti mineralizuojančias kasetes.Higienistai siūlo gerti iš čiaupo
Aldona Šiušienė, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė, maisto produktų inspektorė, pasipiktino: "Kaip tai nėra geriamojo vandens įstatymo? Kaip tik nuo praėjusių metų vasaros Lietuvoje pradėjo veikti naujas prie ES normų priderintas geriamojo vandens įstatymas ir higienos norma 24 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai".
Anot A. Šiušienės, "Šiaulių vandenų" tiekiamas vanduo atitinka beveik visas normas. Naujausi duomenys yra pateikti "Šiaulių vandenų" įmonės tinklalapyje ir ten kiekvienas gali pasižiūrėti, kur, iš kokios vandenvietės atitekančiame vandenyje, kokie yra įvairių medžiagų rodikliai.
"Šiaulių krašto" reporterė įlindo į tinklalapį, kuriame rado ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir pasaulio standartus, ir kiekvienos vandenvietės rezultatus pagal kiekvieną medžiagą. Absoliuti dauguma parametrų atitiko normas. Neatitinkančios pažymėtos raudona žvaigždute. Kiek padidintas yra sulfato kiekis vandenyje, gaunamame iš Bubių vandenvietės, ir geležies kiekis vandenyje, atitekančiame iš Lepšių vandenvietės. Tačiau tie rodiklai, užtikrino A. Šiušienė, yra netoksiniai ir vanduo sveikatai nekenkia.
"Šiauliuose vandenį galima gerti iš čiaupo, jis sveikatai nekenkia", - užtikrino gydytoja A. Šiušienė.
Beje, "Šiaulių vandenų" laboratorijos darbuotojai patikino, kad Šiauliai seniai nebechloruoja vandens, chloras dedamas nebent mikrobiologinės taršos prevencijai, pavyzdžiui, polaidžio metu. "Ar gertumėte tokį vandenį?" - atlikę elektrolizę, klausia vandens filtrų reklamos agentai. Vartotojas paprastai daro išvadą: vandens iš čiaupo gerti negalima.
Elektrolizė reklaminis triukas
"Šiaulių kraštas" telefonu susisiekė su geriamojo vandens eskperte - Respublikinio mitybos centro geriamojo vandens skyriaus vedėja Ilona Drulyte. Iš anksto jai nusiuntėme ir atbulinio osmoso vandens valymo sistemos aprašymą.
"Iš aprašymo supratau, kad ši sistema išvalo viską, palikdama tik gryną H2O. Mitybos požiūriu toks vanduo nėra vertingas. Vanduo yra kalio, magnio, fluoro šaltinis. Pasaulinių tyrimų duomenimis, su vandeniu mes pasisaviname iki 20 procentų kalio ir magnio dienos normos. Todėl geriamajam vandeniui nekeliama reikalavimų, kad jis būtų tik H2O, yra priešingai", - teigė I. Drulytė.
Specialistės teigimu, firma, norėdama parduoti filtrus, atlieka triuką su stiklinėmis, kuris yra pakankamai šokiruojantis, tačiau nieko neįrodo.
"Jei vandenyje yra nors kiek geležies, tikėtina, kad, atlikus elektrolizę, dalelės susijungs ir vanduo paruduos, esantys mineralai ir druskos taip pat susijungs - tai normalios cheminės reakcijos."
I. Drulytė nuramino, kad žmogaus organizme nėra jokių elektrodų, tad tokios plutos ir putos, kokios susidaro stiklinėse po elektrolizės seanso, organizme tikrai nesusidarys. Tas pats ir su kalkinėmis nuosėdomis - gal jos ir nusėda arbatinuko dugne, tačiau tai nereiškia, kad jos nusės ir ant mūsų kraujagyslių sienelių.
Specialistė atremia ir vandens filtrų statytojų žodžius, esą gal vandenvietėse vanduo ir išvalomas, tačiau kol atiteka vamzdžiais užsiteršia. I. Drulytės teigimu, internetiniame puslapyje skelbiami monitoringo duomenys yra galutiniai vandens iš čiaupo duomenys.
Geriamojo vandens specialistė labiau susirūpinusi priemiesčių ar mikrorajonų gyventojais, kurie geria šachtinių šulinių vandenį. Aldona Šiušienė, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė, užtikrina, kad Šiauliuose drąsiai galima vandenį gerti iš čiaupo.
Didžiausias pavojus - nitratai
Janina Tamošiūnienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja, gydytoja higienistė, taip pat tvirtina be baimės gerianti vandenį iš čiaupo, prijungto prie "Šiaulių vandenų" sistemos. Tačiau gydytoja nerimauja dėl šachtinių šulinių būklės Šiaulių mieste bei priemiesčiuose.
Gal ten gyvenantiems reikia filtrų?
"Pirmiausia siūlyčiau žmogui savo vandenį išsitirti, sužinoti, ko jame yra per daug ir tada rinktis filtrą", - pataria J. Tamošiūnienė.
Didžiausia problema sveikatai, anot J. Tamošiūnienės, yra padidintas nitratų kiekis šachtinių šulinių vandenyje.
Praėjusių metų duomenimis, iš mieste patikrintų 230 šachtinių šulinių, nitratų kiekis viršijo normą 131 šulinyje, tai yra beveik 57 procentai.
Nitratų kiekis neturi viršyti 50 miligramų litre (nėščiosioms ir vaikams - 10 miligramų litre), o viršutinė nitratų kiekio riba (paimta iš šulinio Kalniuko rajone) siekė 345,4 miligramo litre, tai yra leistiną normą viršijo šešis kartus.
Tokio vandens gerti, ypač nėščiosioms ir vaikams, J. Tamošiūnienė nerekomenduoja.
Bakteriologiškai užteršta buvo 19,5 procento tikrintų šachtinių šulinių.
Ar vandens filtrai išvalo nitratus?
"Nenoriu būti kategoriška, tačiau, kiek mes turime informacijos, tokių filtrų lyg ir nėra. Tačiau kas žino, mokslas eina į priekį", suteikia vilties gydytoja higienistė.
J. Tamošiūnienė pataria aklai nepasitikėti filtrų statytojų vietoje atliekamais eksperimentais, o atlikti tyrimus normaliose laboratorijose.
Nijolė KOSKIENĖ (cia straipsnio autore, palieku, gal reikia jos kai visas jos straipsnis atkopintas, beje info ir Siauliu krasto cia)
Trūks kalcio, organizmas pasiims iš kaulų
cia kitame straipsnyje buvo tokia fraze....
na o ana kopinu, gal ne viskas bus naudinga, cia daugiau apie Siauliu vamzdynu vandeni, bet ir apie tuos filtrus nemazai yra....
Ar galime gerti vandenį iš čiaupo?
2004 m. Kovo 15 d.
Atliekamas elektrolizės eksperimentas. Kairėje stiklinėje įpiltas virintas vanduo, vidurinėje - iš čiaupo, dešinėje - išvalytas atbulinio osmoso būdu.
VANDENS FILTRŲ PARDAVĖJAI NAUDOJA TRIUKUS
Ar brangus vandens filtras - tikrai geriau už vandenį iš čiaupo? Ar filtrų statytojai visada sako tiesą? Ar galime gerti vandenį iš čiaupo? Rudos plaukiojančios nuosėdos mūsų vandens stiklinėje - grėsmė sveikatai ar vartotojo klaidinimas? Tokie klausimai gali kilti kiekvienam, besinaudojančiam vandentiekiu.
Po elektrolizės testo - šokas
Šiaulių priemiestyje gyvenantis Valdas nutarė įsirengti namuose vandens filtrą. Kai vienos firmos atstovai elektrolizės testu jam parodė, kokį šis vandenį geria, vyrą ištiko šokas.
"Aš dabar net negaliu pagalvoti nei apie čiaupo, nei apie virintą vandenį!" - tvirtina Valdas, vienos Šiaulių firmos vadovas.
Po jam surengto elektrolizės testo jis įrengė tokią vandens gerinimo sistemą ne tik savo namuose, bet ir darbovietėje.
Eksperimentas redakcijoje
"Šiaulių kraštas" pamėgino atlikti vandens kokybės tyrimo eksperimentą redakcijoje ir pasidomėti, ką mes iš tiesų geriame.
Arvydas, firmos, prekiaujančios šiuo metu madingiausiais atbulinio osmoso vandens valymo sistemos aparatais, atstovas Šiauliuose, sutiko atlikti elektrolizę. Tokią paprastai naudoja vandens vartotojams įtikinti.
Į tris taures įpylėme - atbulinio osmoso vandens valymo sistemoje išvalyto vandens, virinto vandens ir vandens iš čiaupo.
Elektrolizės aparatas - du paprasčiausi teigiamo ir neigiamo krūvio strypeliai. Vandenyje ištirpę akiai nematomi jonai ir katijonai jungiasi ir sudaro nuosėdas.
Po kelių minučių - šoką keliantys elektrolizės rezultatai.
Osmoso aparatu išvalytas vanduo išliko skaidrus, koks ir buvo. Vadinasi, jame yra labai mažytė mineralų koncentracija.
Čiaupo ir virintas vanduo įgavo riešuto rudumo spalvą, taurėje jungėsi nuosėdos, jos krito į dugną, o po kiek laiko viršuje susidarė piršto storumo nuosėdų pluta. Firmos atstovas paaiškino, kad visa tai nusėda mūsų organizme. Po tokio šokiruojančio vaizdelio praėjo noras gerti nefiltruotą vandenį - reikėtų įsitaisyti atbulinio osmoso vandens valymo aparatą.
Beje, iš pono Arvydo išgirdome, kad elektrolizė kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, yra uždrausta.
Firmos atstovas mums, matyt, kaip ir kitiems klientams, aiškino, kad iš čiaupo tekantis vanduo, jei ir atitinka Lietuvos reikalavimus, tai tikrai neatitinka pasaulinių standartų. O Lietuvoje iš viso nesą geriamojo vandens įstatymo. Rezultatas. Vanduo kairėje ir vidurinėje stiklinėse paruduoja ir prisipildo akiai nemalonių nuosėdų. Filtrų pardavėjų paaiškinimas: "Visa tai nusėda jūsų inkstuose ir kepenyse".
"Mūsų geriamasis vanduo neatitinka ES standartų"
Apie tai, kodėl reikia statyti atbulinio osmoso vandens valymo sistemą, sutiko pasikalbėti kompanijos "Aquafilter" atstovas Lietuvoje Reinaldas Vabuolas.
Užklaustas apie elektrolizės rezultatus redakcijoje, jis paaiškino, kad, jei per dieną išgeriame penkias stiklines tokio vandens, tai išgeriame ir penkių centrimetrų storio įvairių nuosėdų plutą. Taip žmogus apsunkina organizmo darbą (nes organizmo apsivalymas irgi turi savo ribas), ilgainiui tos nuosėdos sėda žmogaus kepenyse, inkstuose, susidaro akmenys.
Firmos atstovas taip pat tikino, kad Lietuvoje nėra geriamojo vandens įstatymo, o vanduo, kuris atiteka vandentiekiu, tikrai neatitinka geriamojo vandens standartų. Iš pono Vabuolo išgirdau, kad Lietuva bene vienintelė iš stojančių į ES šalių vis dar chloruoja vandenį. O dar prisideda vamzdynų korozija. Visos tos druskos ir priemaišos sėdančios žmogaus organizme, ir jau net vaikai serga akmenlige.
Atbulinio osmoso vandens valymo sistema, anot R. Vabuolo, yra vienintelis būdas pasaulyje išvalyti vandenį nuo kenksmingų žmogaus sveikatai priemaišų mechaniniu būdu. Šios sistemos veikimo principas paremtas natūraliu procesu - atbulinio osmoso reiškiniu, kurio metu pro membranos poras prasiskverbia tik vandens molekulės, o teršalai, bakterijos, virusai, netgi radioaktyviosios dalelės ir nitratai sukoncentruojamos ir nukreipiamos į kanalizaciją.
O jei žmogui neskanu gerti visai bedruskį vandenį, galima įstatyti mineralizuojančias kasetes.Higienistai siūlo gerti iš čiaupo
Aldona Šiušienė, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė, maisto produktų inspektorė, pasipiktino: "Kaip tai nėra geriamojo vandens įstatymo? Kaip tik nuo praėjusių metų vasaros Lietuvoje pradėjo veikti naujas prie ES normų priderintas geriamojo vandens įstatymas ir higienos norma 24 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai".
Anot A. Šiušienės, "Šiaulių vandenų" tiekiamas vanduo atitinka beveik visas normas. Naujausi duomenys yra pateikti "Šiaulių vandenų" įmonės tinklalapyje ir ten kiekvienas gali pasižiūrėti, kur, iš kokios vandenvietės atitekančiame vandenyje, kokie yra įvairių medžiagų rodikliai.
"Šiaulių krašto" reporterė įlindo į tinklalapį, kuriame rado ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir pasaulio standartus, ir kiekvienos vandenvietės rezultatus pagal kiekvieną medžiagą. Absoliuti dauguma parametrų atitiko normas. Neatitinkančios pažymėtos raudona žvaigždute. Kiek padidintas yra sulfato kiekis vandenyje, gaunamame iš Bubių vandenvietės, ir geležies kiekis vandenyje, atitekančiame iš Lepšių vandenvietės. Tačiau tie rodiklai, užtikrino A. Šiušienė, yra netoksiniai ir vanduo sveikatai nekenkia.
"Šiauliuose vandenį galima gerti iš čiaupo, jis sveikatai nekenkia", - užtikrino gydytoja A. Šiušienė.
Beje, "Šiaulių vandenų" laboratorijos darbuotojai patikino, kad Šiauliai seniai nebechloruoja vandens, chloras dedamas nebent mikrobiologinės taršos prevencijai, pavyzdžiui, polaidžio metu. "Ar gertumėte tokį vandenį?" - atlikę elektrolizę, klausia vandens filtrų reklamos agentai. Vartotojas paprastai daro išvadą: vandens iš čiaupo gerti negalima.
Elektrolizė reklaminis triukas
"Šiaulių kraštas" telefonu susisiekė su geriamojo vandens eskperte - Respublikinio mitybos centro geriamojo vandens skyriaus vedėja Ilona Drulyte. Iš anksto jai nusiuntėme ir atbulinio osmoso vandens valymo sistemos aprašymą.
"Iš aprašymo supratau, kad ši sistema išvalo viską, palikdama tik gryną H2O. Mitybos požiūriu toks vanduo nėra vertingas. Vanduo yra kalio, magnio, fluoro šaltinis. Pasaulinių tyrimų duomenimis, su vandeniu mes pasisaviname iki 20 procentų kalio ir magnio dienos normos. Todėl geriamajam vandeniui nekeliama reikalavimų, kad jis būtų tik H2O, yra priešingai", - teigė I. Drulytė.
Specialistės teigimu, firma, norėdama parduoti filtrus, atlieka triuką su stiklinėmis, kuris yra pakankamai šokiruojantis, tačiau nieko neįrodo.
"Jei vandenyje yra nors kiek geležies, tikėtina, kad, atlikus elektrolizę, dalelės susijungs ir vanduo paruduos, esantys mineralai ir druskos taip pat susijungs - tai normalios cheminės reakcijos."
I. Drulytė nuramino, kad žmogaus organizme nėra jokių elektrodų, tad tokios plutos ir putos, kokios susidaro stiklinėse po elektrolizės seanso, organizme tikrai nesusidarys. Tas pats ir su kalkinėmis nuosėdomis - gal jos ir nusėda arbatinuko dugne, tačiau tai nereiškia, kad jos nusės ir ant mūsų kraujagyslių sienelių.
Specialistė atremia ir vandens filtrų statytojų žodžius, esą gal vandenvietėse vanduo ir išvalomas, tačiau kol atiteka vamzdžiais užsiteršia. I. Drulytės teigimu, internetiniame puslapyje skelbiami monitoringo duomenys yra galutiniai vandens iš čiaupo duomenys.
Geriamojo vandens specialistė labiau susirūpinusi priemiesčių ar mikrorajonų gyventojais, kurie geria šachtinių šulinių vandenį. Aldona Šiušienė, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė, užtikrina, kad Šiauliuose drąsiai galima vandenį gerti iš čiaupo.
Didžiausias pavojus - nitratai
Janina Tamošiūnienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja, gydytoja higienistė, taip pat tvirtina be baimės gerianti vandenį iš čiaupo, prijungto prie "Šiaulių vandenų" sistemos. Tačiau gydytoja nerimauja dėl šachtinių šulinių būklės Šiaulių mieste bei priemiesčiuose.
Gal ten gyvenantiems reikia filtrų?
"Pirmiausia siūlyčiau žmogui savo vandenį išsitirti, sužinoti, ko jame yra per daug ir tada rinktis filtrą", - pataria J. Tamošiūnienė.
Didžiausia problema sveikatai, anot J. Tamošiūnienės, yra padidintas nitratų kiekis šachtinių šulinių vandenyje.
Praėjusių metų duomenimis, iš mieste patikrintų 230 šachtinių šulinių, nitratų kiekis viršijo normą 131 šulinyje, tai yra beveik 57 procentai.
Nitratų kiekis neturi viršyti 50 miligramų litre (nėščiosioms ir vaikams - 10 miligramų litre), o viršutinė nitratų kiekio riba (paimta iš šulinio Kalniuko rajone) siekė 345,4 miligramo litre, tai yra leistiną normą viršijo šešis kartus.
Tokio vandens gerti, ypač nėščiosioms ir vaikams, J. Tamošiūnienė nerekomenduoja.
Bakteriologiškai užteršta buvo 19,5 procento tikrintų šachtinių šulinių.
Ar vandens filtrai išvalo nitratus?
"Nenoriu būti kategoriška, tačiau, kiek mes turime informacijos, tokių filtrų lyg ir nėra. Tačiau kas žino, mokslas eina į priekį", suteikia vilties gydytoja higienistė.
J. Tamošiūnienė pataria aklai nepasitikėti filtrų statytojų vietoje atliekamais eksperimentais, o atlikti tyrimus normaliose laboratorijose.
Nijolė KOSKIENĖ (cia straipsnio autore, palieku, gal reikia jos kai visas jos straipsnis atkopintas, beje info ir Siauliu krasto cia)
Na va, tai buvau teisi dėl fokusų...O vanduo tikrai skanesnis, neturi tokio kvapo nemalonaus...
QUOTE(ingutera @ 2006 05 05, 07:21)
Na va, tai buvau teisi dėl fokusų...O vanduo tikrai skanesnis, neturi tokio kvapo nemalonaus...
ir ne tik. Ji padarė arbatą į mano ir savo vandenį- manojosios arbata tuoj pat aprudino puodelio kraštus, o jos- nė kiek.....Aš tik galvoju




nu be reikalo subalamutijau jus
.....


QUOTE(Saga @ 2006 05 05, 09:50)
Kodėl? Labai gerai, kad gavau tavo info, noriu surinkti kuo daugiau


QUOTE(Elina @ 2006 05 05, 12:14)
Elina, pasidomėk filtrais,kuriais įmonės prekiauja. rezultatas panašus, kaina žymiai mažesnė, garantijos...

sveika. Taip statomi tokie filtrai, patys domejomes, tik atvirai mums pasake, kad isvalyk paprastu vandens filtru BRITA ar KENWOOD greizinio vandeni bus toks pats rezultatas.
Forume kazkas rase kad Filtrejoj ta pati galima uz 1200nusipirkti ir nereik moket tu 3000. Pas mane dare tuos tyrimus, bet tipo gavosi kad ir tas Tiche vanduo buvo vos ne daugiau uzterstas nei is ciaupo. Nu tipo tas Tiche super daug mineralizuotas. Tai kazkaip nustate kad ciaupo uzterstumas 300, o tiche kazkas 600. O kad po to salektrolizes toks vanduo rudas pasidare, tai kazkaip man soko nesukele
BRITA ir panašūs filtrai tik išvalo vandenį, o tie stacionarūs su kraneliais - minkština. Tik nereikia persistengti su tokiu filtravimu. Negyvas vanduo yra NEGYVAS! Druskos ištirpusios vandenyje jį kietina, o iš kranelio bėga superminkštas. Prausimuisi gerai (tik atrodys, kad muilo neina nuplauti), o maistui, manyčiau, reikėtų skiesti - 50% iš krano ir 50% iš kranelio. Tada ir reikalingų medžiagų gautumėt ir vanduo būtų maloniai minkštas.
