Mano kūnas - lyg armonika

Mano figūrą puikiausiai apibrėžtų dainelė:

Armoniką tik paėmiau ir nutariau
Niekuomet neišsiskirt su ja...

Ir taip jau trejus metus mano kūnas tamposi tai platyn, tai siauryn, kaip polkutei kviečianti armonika.

ANTSVORIO PRIEŠISTORĖ

O viskas prasidėjo tada, kai į pasaulį pradėjo belstis mano dukra. Niekada negalėjau sau leisti prie stalo pernelyg atsipalaiduoti, nes tokia jau mano genetika - maisto veltui nešvaistau, ką suvalgau, tas į kūną. Tad sužinojusi, kad laukiuosi, delnais tik suplojau ir pagalvojau: "va dabar tai pavalgysiu". Čiupau šaukštus į abi rankas ir kabinau į save grūdėtą varškę, užkąsdama silkių salotomis, o kad mažai nepasirodytų, desertui suvanodavau vieną skardinaitę konservuotų ananasų ar kokį puskilogramį ledų vienu prisėdimu. Visa tai užgerdavau taure šampano, nes nėščiai jo nesveikai norėjosi.

Kai sparčiai pradėjo kauptis kilogramai ir ne tik ten, kur besilaukiančiai mamai jie ir turėtų kauptis, susimąstydavau, jog leidžiu sau per daug. Bet sąžinės graužatis liaudavosi vos prisėdus prie stalo

Sykį, kai iki gimdymo buvo likę du mėnesiai, o aš jau buvau priaugusi beveik dvidešimt kilogramų, pradėjau skaičiuoti. Skaičiavau skaičiavau ir kad pradėjau kvatotis Diedas klausia, ko čia taip įsismaginau. O aš jam pasakiau, jog pagal mano paskaičiavimus, gimdyti turėčiau išvažiuoti sverdama 90 kg. Vaikas paprastai gimsta 3-4 kg, dar šiek tiek nubėga vandenų ir placentos nebelieka, tad pagimdžiusi turėčiau sverti 85 kg Kai prieš nėštumą svėriau tik 65, tokie skaičiai man atrodė nerealiai juokingi, nors diedas atsiviepė lyg mėšlo kandęs ir leptelėjo, jog visai nemato čia pagrindo liksmintis

Pagimdžiau. Tik po gimdymo svėriau ne 85, o visus 87 Bet per mėnesį, kasdien vaikštinėjant po Vingio parką su vežimėliu, man 10 kg "nusivaikščiojo". Ir svoris stabilizavosi, visada svėriau 77-80 kg.

Po trijų mėnesių grįžau į darbą. Viena kolegė atsinešė fotoaparatą ir papleškino ten mus darbinėj aplinkoj. Kai aš pamačiau save nuotraukose, netekau žado. Prieš mane sėdėjo išbrinkusi, gyvenimu nepatenkinta tetulė, kuri ir šiaip vos į kadrą tilpo. Ir kaip dar kėdė mane tokią atlaikė

Tada nutariau, jog privalau imtis priemonių.

DIETŲ MARATONAS

Mano dvi pažįstamos važinėdavosi į Latviją pas tą garsųjį dietologą Chazaną. Kadangi jos pasiekė nerealiai puikių rezultatų, nusirašiau nuo jų tą dietą ir pradėjau maitintis pagal griežtą planą. Idant savikontrolė būtų griežtesnė, apie svorio metimo procesus rašiau forume ir taip neoficialiai Chazano dieta buvo pakrikštyta Smurkos dieta. Kad nekiltų klausimų, kaip ten reikia maitintis, siūlau pasiskaityti čia

Ar buvo sunku? Be abejo. Nesu ypatingai disciplinuotas žmogus, o mitybos srityje apskritai esu chuliganė. O čia reikėjo valgyti tris kartus per dieną, griežtai nustatytomis valandomis ir būtent tą maistą, kuris nurodytas. Niekada nemėgdavau į darbą nešiotis lauknešėlių, o tada buvau priversta.

Tačiau svoris krito ir tai mane džiugino. Dar labiau savimi didžiavausi, kai didvyriškai atlaikiau savo pačios gimtadienį Tuo metu, kai kolegos į mano sveikatėlę kėlė degtinaitės stiklelius, jogurtiniu tortu užkąsdami, aš jų siųstą "į sveikatą" atrėminėjau penktadieninio kefyriuko stiklinaite

Ištvėriau lygiai mėnesį. Numečiau aštuonis kilogramus, figūra jau pradėjo rodyti šiokias tokias formas, o iki tol buvau apvali statinaitė. Prisiklausiau komplimentų savo adresu ir apsvaigau nuo jų. Taip apsvaigau, jog ėmė atrodyti, jog su mano figūra viskas "čiki" ir nėr čia ko daugiau savęs kankinti.

Artėjo Kalėdos, Naujieji metai Turbūt nereikia aiškinti, jog šios šventės simbolizuoja ne tik Kristaus gimimą ir metų kaitą. Šios šventės dargi yra ir apsirijimo šventės, tai negi aš tave taip skriausiu, kad vietoj riebios antytės šlaunies, pasislėpusios kugelio pataluose, griaužčiau sausą vištos krūtinėlę, salotos lapu užkąsdama?

Nereikėjo ilgai laukti. Užlipau ten pat, iš kur ristele buvau nubėgusi - atgal prie savo 80 kg

Paskui pavasaris pradėjo žiemą iš kiemo varinėt, o aš po savo spintą knistis ir iš jos gilumų siauras, aptemptas palaidines giliomis iškirptėmis traukti. Pasimatuoju vieną - siūlės tik trakš brakšt. Pasimatuoju kitą - o ten mano moteriškieji kalneliai nebeįsimontuoja

Viskas. Supykau ant savęs ir nusprendžiau svorį tirpinti drastiškai. Nusikopijavau iš forumo kažkokią nenormalią dietą, kurios esą laikėsi ir dainininkė Daina Bilevičiūtė. O dieta buvo išties baisi, bet kas toookia baisi tuomet nelabai supratau.

Ji turėjo trukti berods 12 dienų. Pirmąsias tris dienas reikėjo gerti vien kefyrą, kitas tris - valgyti vien obuolius, dar kitas tris - vištos krūtinėlę, na, o diteą apvainikuoti, jei gerai pamenu, trijų dienų alkoholizmu - t.y. gerti sausą vyną, sūriu užkandant. Svoris neva turi kristi puikiai, per 12 dienų galima netekti vos ne tiek pat kilogramų.

Na, imuosi. Tris dienas geriu vien kefyrą. Iš bado kažkodėl nemirštu, tik pastebėjau, kad visas tris dienas vienoje įstaigoje, ant kurių durų puikuojasi dvi raidės WC, man vienas "didelis" reikalas taip ir liko nesutvarkytas. O savijauta diktavo, kad žarnose laisvos vietos likę ne taip jau ir daug

Na, bet ketvirtąją dieną obuoliukus raudonskruosčius pagal planą turėjau kramsnoti. Vietoj to, kad jie "pramuštų reikalą", dar daugiau bėdos pridarė Na, jei jau tiesiai šviesiai situaciją nupasakoti, tai obuoliukai mano beveik pilnose žarnose vietos daugiau parūpino - pilvas buvo išsipūtęs taip, kad atrodžiau kaip šeštą mėnesį nėščia

Na, o sekančią pastraipą parašysiu pakeistu šriftu. Įspėju, jog toje dalyje lieknėjimo estetikos bus visiškas nulis, todėl jautrios sielos žmones kviečiu šią pastraipėlę praleisti.

Blogiausia buvo tai, kad nei žarnyno turinys, nei ten susikaupęs oras niekaip negalėjo iš mano pilvo pasišalinti. Mat ties išeinamąja anga susidarė toooks kietas kamštis, kad nei pirmyn, nei atgal.
Paskambinau savo diedo brolienei, gydytojai terapeutei, kad paklausčiau patarimo - ką daryti, kaip tas nesėkmingo tuštinimosi kančias nugalėti? Ji patarė nuspirkti vaistinėje "fortrans" miltelių ir pagal instrukciją juos suvartoti. Pažadėjo, kad šie milteliai prilygsta žarnyno valymo procedūroms, tad netrukus turėčiau pajusti palengvėjimą.
Išgėriau aš tuos miltelius, o šlykštūs kokie, siaubas. Turėjau kovot su savimi, kad tie milteliai iš skrandžio keliautų tolyn, o ne atgal
Nukeliavo. Po kokios valandėles pajutau, jog palengvėjimo procesai jau artinasi. Atsisėdau WC įstaigoje ir laukiu. Tik viena bėda - žarnyno turinys viršuje suskystėjo, o apačioje susidaręs kamštis tarsi kokia apsauga nieko nepraleidžia. Pirmą kartą gyvenime šikau (atsiprašau už tokį tiesmukiškumą ) taip ,kaip gimdžiau: įkvepiu giliai orą ir stumiu su visu garsu. Mama stena, o sūnus prie tuliko durų atsistojęs kaukia, nes galvoja, kad mamai ten paskutinioji jau pareina
Kamštis vis tik spaudimo neatlaikė. Bet tokių kančių patirt daugiau nebenorėčiau.

Ta dieta buvo iš viso neveiksminga. Todėl tokius drastiškus pasiūlymus lieknėti nutariau palaidoti kartą ir visiems laikams.






MARATONAS TĘSIASI



Pagaliau nusprendžiau maitintis pagal individualų planą, nepaisydama niekieno nurodymų ir neskaitydama jokių jau parašytų dietų. Kiekvieną dieną valgiau tai, ką norėjau, tik stengiausi neviršyti 1300 kcal normos.

Kad sektųsi dar geriau, užsirašiau į sporto klubą ir užsiiminėjau visomis sporto šakomis iš eilės: fitnesas, aerobika ir plaukimas.

Buvau viskuo be galo patenkinta. Kūnas neprikimštas, laisvas laikas panaudojamas prasmingai - savo pačios grožiui ir sveikatai. Juolab kad ir svoris krito - numečiau dešimt kilogramų. Tiesa, pradėjus sportuoti kilogramų kritimas sustojo, bet aš dėl to nesukau galvos, nes dailėjo kūno linijos, mažėjo apimtys.

Bet baigėsi vasara, o tuo pačiu ir nuolaidos sporto klubuose. Bėda viena nevaikšto - kritiškai pablogėjo ir mano pačios finansinė padėtis, nes du mėnesius neturėjau nuolatinio darbo, kažkiek pinigų "užsihonorarindavau", bet jų nepakako net būtiniausioms reikmėms.

Stresą ir blogą nuotaiką visada raminu valgydama. Kadangi virtuvėje daugiausiai rasdavau lašinių iš kaimo, makaronų ir bulvių, tai šie produktai ir sudarė mano pagrindinį racioną. Turbūt nereikia aiškinti, kad visas vasaros sportas su mitybos reguliavimu nujojo šuniui ant uodegos, o svarstyklių rodyklėlė pasismagindama šuoliavo link tų pačių 80.

(Bus daugiau)

IŠVADOS

Taip ir gyvenu: storėju-plonėju, plonėju-storėju... Kiekvieną kartą imtis kažkokių veiksmų mane paskatina tiesus mamos drėbsmas veidan apie tai, jog atrodau tragiškai (o jinai tikrai nepuls meluoti ar saldžialiežuvauti, juolab kad ir pačiai nėr ko džiaugtis, kai jos kūnas ir kraujas "atrodo tragiškai") arba sutiktas senas pažįstamas, nematytas kelerius metus. Labai dažnai atsitinka taip, jog tas senas pažįstamas ima manęs ir nebeatpažįsta tokios gerokai pabrinkusios

Dabar ir vėl esu eilinėje lieknėjimo būsenoje. Pavasaris gi O aš ir vėl nuo savo nelemtų 80 kg startuoju Bet niekada nesvajojau tapti perkarusia išdžiūvėle, nors ir brukamas toks "grožio etalonas". Manęs niekas neįtikins, kad paliegęs it baslys kūnas yra gražiau už sveiką putlumą, neperžiangiantį KMI ribų.

Tai va, idant mano KMI būtų etaloninis, aš negaliu sau leist sverti daugiau, nei 67 kg, o prie mano 165 cm ūgio svyravimai nuo 60 iki 65 būtų patys idealiausi. Juolab kad jau ir nebe jauniklė esu, ketvirtąją dešimtį per gyvenimą žingsniuoju, o ir vaikai du natūraliuoju būdu mano pačios į pasaulį paleisti. Tad apie manekenės figūrą svajoti nėr ko, be to, aš ir nenoriu.

Ketvirtus metus besitampydama kaip armonika, suvokiau visą lieknėjimo sistemą. O čia būtina laikytis keletą griežtų taisyklių:

1. Jokių drastiškų dietų. Jos nenormalios, nevisavertės ir visai nenaudingos. Mano patirtis rodo, jog gali būti dar ir žalingos.

2. Geriausia valgyti viską, ko norisi. Negi galėsite ramiai dirbti, jei taip norisi kažko saldaus? Nieko tokio neatsitiks, jei sušveisite saldų javinuką (100 kcal) ar sučiulpsite kokį gaivų ledinuką (40-50 kcal). Nusistatykite dienos kalorijų normą ir valgydamos 3-5 kartus per dieną, stenkitės "neiškristi iš normos".

3. Labai padeda save reguliuoti lieknėjimo dienoraštis. Aš kiekvieną dieną rašydavausi, ką suvalgau ir apytiksliai pasiskaičiuodavau kalorijas. Peržiūrėjusi savaitės valgiaraštį galėdavau planuoti kitos dienos meniu, spręsti, kokių produktų atsisakyti, o kokius į racioną įvesti. Tai pavyksta tiesiog intuityviai, be jokio ilgo galvosūkio

4. Sureguliavus mitybą, būtina susidraugauti su sportu. Ir visai nesvarbu kokiu: tyreniruokliais, aerobika, baseinu ar kokiu tenisu. Svarbu atminti viena, kad sportas be tvarkingos mitybos ir atvirkščiai naudos neduos.

5. Ir pats svarbiausias dalykas. Jei storulė nori sulieknėti, jinai turi ne laikytis dietos, o keisti gyvenimo būdą. Iš esmės ir iki smerties. Kitaip nieko nebus.

Kaip susigrąžint bikinio figūrą, knygą galiu parašyti ir aš. Tik bėda, kad tai figūrai išlaikyti reikia valios. O jos šaltiniai, bent jau mano gyvenime, tai išsenka, tai prisipildo

Smurka, ką beparašytum, ar apie neklaužadą vaiką, ar apie Turkiją, ar apie lieknėjimą, visada smagu skaityti. Tik realiai turbūt nėra smagu būti armonikai- džiaugtis vaizdu veidrodyje, savo valia ir lengvu kūnu, o paskui vėl ristis link rekordinio svorio, netilpti į rūbus, pažįstamiems įrodinėti, kad tu tai tu, o nuotraukose pamatyti kažką, ką mato aplinkiniai, bet pats nenori pripažinti...

Labai šaunios išvados. Sėkmės tamstai gražėjant (pati sakei, pavasaris...)

Oi, negaliu . Smurka , molodiec

Tik ne taip jau blogai Tu atrodai, kaip cia piesi

Smurka sekmes!

Smurka, nerealiai

Va va, pritariu 100%

vienu zozdiu savo kunu zaidziam kaip su jo-jo... mano istorija kazkuom panasi i smurkos

Šitą jo-jo galima nugalėi tik dviem būdais. Tiksliau, juos abu sujungus į vieną - t.y. subalansavus mitybą ir sportuojant be pertraukų. Ne pavasario-vasaros sezonu, o nuolat, ištisus metus.

Ech, jei nebūtų gaila pinigų, nusipirkčiau metinį abonementą ir gyvenčiau sau ramiai. Numesčiau svorio, o jis nebepriaugtų, nes, kaip minėjau, nepersivalgymas+sportas = liekna figūra. Ir joks jo-jo jo šito nenugalės.

Bet...

Jei nori būt liekna - pasibalnoki valią,
Lyg kokį žirgą "ryžomis" kamanomis.
Tačiau tingumas turi kartais daug didesnę galią,
Užvaldo mus lyg piktžaizdė, lyg niekdarys

hehehe, vakar prie poezijos buvo patraukę :

Nu bet tikrai nerealiai