Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 23 tema

Sveiki,
tęsiam diskusijas, pradėtas ankstesnėse temose.

Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)

1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).

Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)
Atsakyti
QUOTE
o 18 konturu reiskia 18 skirtingu patalpu ?


Viena patalpa gali tureti keleta konturu, pvz svetaine 40m2 turi 3 ar 4 neatsimenu. Gyvatukas ant antskiro pajungtas.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2014 01 12, 15:52)
Nebūtina cituoti mano kilometrinių postų ir stumti briedą. Aš tau irgi galiu visą namą suprojektuoti nemokamai. Padėjo, man atrodo, kad ne. Todėl geriau nerašyk pievų, o jei nori kandžiotis, galim pabandyti


Blogai bus tik tuo atveju, jei grindinio šildymo vamzdelių ilgio bus per mažai, padengti viso namo šilumos nuostoliams. Tau Cibuli tas negresia wink.gif.

Nereikėjo taip kategoriškai, kai įsigilini į teoriją, ir realiai pamatai, kaip vedžioja, supranti, kad tas projektas ne toks jau ir sudėtingas reikalas. Aš sau antrą kartą projekto nedaryčiau. Nieko keisto, kad santechnikai, paprastai be projekto grindinį vedžioja. Aišku, būtina sąlyga, kad jie išmanytų grindinio šildymo subtilybes, būtų mąstantys, o ne "copy" "paste" principu dirbtų.

Kas dėl energijos poreikio kiekvienam kambariui individualiai, tai galima paskaičiuoti poreikį, ir atitinkamai suprojektuoti vamzdelių ilgį tam kambariui, bet esmė ta, tas poreikis priklauso nuo to kambario ploto. Skiriasi tik ties įstiklintomis vietomis ir patalpose, kuriose norima palaikyti aukštesnę temperatūrą, automatiškai visose patalpose vedžioji vamzdelius absoliučiai vienodu atstumu tarp vamzdelių, tik ties langais ir tose patalpose, kuriose nori užkelti temperatūrą, vamzdelius sutankini.

Kas dėl to, kad neidealiai paskaičiavus, patalpos kais ne vienodai. Tai net ir suprojektuoti niekas negali, kad iškart būtų viskas idealiai, vėliau reguliuojant kontūrus sureguliuoji pro vamzdelius pratekančio skysčio kiekius ir tik tuomet viską suderini. Vėlesnį grindinio šildymo reguliavimą pagal momentinį šilumos poreikį reguliuoja termopavaros, dabar madinga, pagal elektroninius termostatus kiekvienam kambaryje.


KAS GERIAU 16mm, 18mm ar 20mm IR KOKIU ATSTUMU?

Kuo per grindis praleisi mažiau vandens, tuo aukštesnį termofikato temperatūrą turėsi paduoti, o tai reiškia, kad jei šildysiesi su ŠS, tuo brangiau šildysiesi.

Jei nori sumažinti termofikato temperatūrą reikia didinti į grindų kvadratą patenkančio vandens kiekį. Tai galima daryti dviem būdais, mažinti atstumą tarp vamzdelių arba didinti vamzdelių diametrą. Galima ir didesnius vamzdelius vynioti tankiau.

Aptarkim atstumą tarp vamzdelių. Tai vienas iš būdų, kaip padidinti paduodamo skysčio į grindų kvadratą kiekį. Šis būdas turi trūkumą, kad labai pailgėja į grindis klojamo vamzdžio ilgis, kas didina grindinio šildymo įrengimo kainą, be to, kiekviena kilpa negali būti ilgesnė, kaip 80m-100m, priklausomai nuo vamzdelio storio (kuo storesnis, tuo pasipriešinimas tekėjimui mažesnis ir kilpa gali būti ilgesnė). Tai reiškia, mažindami atstumą tarp vamzdelių, būsime priversti didinti kilpų skaičių, ir reikės daugiau kilpų palaikančio kolektoriaus, daugiau termopavarų, grindinio šildymo įrengimo kaina vėl auga.

Aptarkim vamzdelių diametro didinimą. Pirmiausia, kuo storesnis vamzdelis, tuo didesnė vamzdelio metro kaina ir automatiškai, klojant vamzdelius tuo pačiu atstumu, brangsta grindinio šildymo įrengimas, bet kuo vamzdelio diametras didesnis, tuo mažesnis vamzdelio ilgis užtikrina tą patį šilumos kiekio perdavimą, arba kitaip sakant, jei projekte nieko nekeisim, tik padidinsim vamzdelių diametrą, į grindis bus galima paduoti mažesnės temperatūros termofikatą, kas teigiamai atsilieps ŠS eksploatacijos metu.
Dar vienas pliusas, padidinus vamzdžio diametrą sumažėja tekėjimo pasipriešinimas, o tai reiškia, kad gali užtekti mažesnio galingumo cirkuliacinio siurblio, taip pat, jei žiūrime ne į termofikato temperatūrą, o į minimalų vamzdžio ilgį, kurio užteks šilumos perdavimui, tai klojant didesnio diametro vamzdį galima trumpinti vamzdžio ilgį klojant vamzdelius su didesniais tarpais tarp jų. Beje, klojant 20mm vamzdį, manau nerealu jį kloti 10cm žingsniu, nes jų nepavyks taip užlenkti.

Aš pasirinkau abu variantus, tai reiškia, kad savo ~123m2 ploto namui, su <3kW paklojau 20mm vamzdį 20cm atstumu tarp vamzdelių, ties langais ir vonioje žingsnį sumažindamas iki 15cm. Bendras vamzdelio ilgis ~615m, 11 kilpų, kilpų ilgis ~50m. Laikiausi man padaryto grindinio šildymo projekto, pakeičiau tiktai vamzdelių diametrą iš 16mm į 20mm. Man įrengimo kaina išaugo, bet, kadangi šildytis žadu atsinaujinančios energijos šilumos šaltiniais, man buvo svarbi termofikato temperatūra, tai ją aš maksimaliai sumažinau.

Dabar keli, dažnai pasitaikantys klausimai apie grindinį šildymą:

Vienas vamzdis visam namui. Tai įmąnomas sprendimas, jau ir praktikoje pritaikytas. Apskaičiavus namo šilumos poreikį ir žinant maksimalią leidžiamą termofikato temperatūrą, bei leidžiamą maksimalią grindų temperatūrą, galima apskaičiuoti minimalų vamzdžio ilgį kurio turi užtekti reikiamam šilumos kiekiui padengti. Jei jis gaunasi iki 100m, tai pilnai užtenka ir vienos vijos, kurią galima pravesti palei langus. Tokio sprendimu pliusas yra pati mažiausia grindinio įrengimo kaina. Minusai yra tai, kad termofikatas turės būti aukštos temperatūros, o tai reiškia, kad jo ruošimui ekonomiškiau naudoti KKK, granuolinį katilą, dujinį katilą (manyčiau, jok kondensacinis čia irgi būtų mažiau efektyvus), ar panašiai. Dar vienas dalykas, labai jausis, kuriose vietose paklotas kabelis, nes tos vietos bus labai šiltos, o visos likusios grindys - šaltos.

Šilta-šalta tarp didesniu atstumu paklotų vamzdelių. Taip, tokia situacija įmanoma, ypač, jei vamzdelių ilgis suprojektuotas minimalus reikalingam šilumos kiekio pernešimui, kaip dabar madinga darant 30cm žingsnį tarp jų. To išvengti galima mažinant atstumą tarp vamzdelių. Norėčiau nuraminti šios temos lankytojus, kad tokia situacija labiau tikėtina didesnių šilumos nuostolių namui. To energiškai efektyvių namų atveju galima nebijoti. Energiškai efektyvių namų atveju, gali net vienos kilpos užtekti, tad vyniojant vamzdelius 30cm žingsniu, bus keleriopai viršytas minimalus namo šildymo poreikiui reikalingo vamzdžio ilgis, termofikato temperatūra bus mažesnė, o tai reiškia kad ir temperatūrinis grindų paviršiaus nelygumas bus žmogaus jutimams nepastebimas.

Kaip išvengti šaltų grindų efekto esant grindiniam šildymui energiškai efektyviame name? Žinant tai, kas jau parašyta šiame poste aukščiau, nesunkiai galime suprasti, kad galima turėti šiltas grindis net ir energiškai efektyviame name. Tereikia mažinti bendrą namo šildomų grindų vamzdžio ilgį, tuo keliant termofikato temperatūrą ir darant didesnį grindų paviršiaus temperatūros skirtumą virš vamzdelių ir ties tomis vietomis, po kuriomis vamzdelių nėra. Padarius taip, galima pravesti vieną vamzdelį palei langus, kaip aptartame pirmame atvejyje, arba, žinant, kad energiškai efektyvaus namo atveju, šildyti po langais būtinybės nėra, šildymo vamzdelį pravesti ties tomis vietomis, ties kuriomis norimas "šiltų grindų efektas". Pavyzdžiui išvedžiojant svetainės viduryje, kur žmonės sėdėdami fotelyje ir žiūrėdami TV greičiausiai ir bus nuleidę kojas. Tiesa vamzdelį reikėtų pravesti visuose kambariuose. Net ir energiškai efektyvaus namo atveju, jei šildysi tik vieną patalpą, kitose bus vis tiek vėsiau. Tokio vamzdžio vedžiojimo pliusai ir minusai analogiški kaip ir vieno vamzdžio atveju pirmame pavyzdyje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 13 sausio 2014 - 10:56
QUOTE(mintas @ 2014 01 13, 10:55)
Tau Cibuli tas negresia wink.gif.


Faktiškai reikėtų mąstyti taip.
Jeigu namo poreikis 60 kWh/m2 per metus, tai vamzdeliai kas 15cm.
Jeigu namo poreikis 20 kWh/m2 per metus, tai vamzdeliai kas 45cm.
Tokiu atveju temperatūrų netolygumai bus panašūs.

Kas galioja kiauriems namams, tas negalioja izoliuotiems.

300m d20 vamzdžio su 3kW šilumos šaltiniu turės apie 7C skirtumą tarp vandens ir grindų temperatūros.

Namai su 10kW poreikiu ir vedžiojasi po 1km vamzdelių. Principas tas pats 1kW šildymui reikia 100m vamzdelio, nors kiti deda ir daug mažiau. Sudėjus d20 dar pagerėja viskas.
Vienos kilpos tikrai nerekomenduoju. Kuo daugiau kilpų, tuo vienodesnės temperatūros vamzdelyje ir mažiau W naudoja cirkuliacinis.

Tik vienas patarimas - vonioje geriau susukti kuo daugiau vamzdžio, kad šilumos siurblį būtų galima paleisti vien tik voniai rudenį, pavasarį. Net ir inverterinis siurblys negali dirbti mažiau nei 30-40% pajėgumu. Čia būtų didelis pliusas, jeigu išeitų kokius 150 metrų susukti voniose. Miegamojo kambario kilpa bus visada užsukta, ten galima ir mažiau nei vidurkį vedžioti.

Srautų reguliavimo ir valdymo reikia labai gerai pagalvoti ar tai turės prasmę, gal papaks paprasčiausio varianto.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 13 sausio 2014 - 11:53
Nu va - viskas Cibuliui is viesu saltiniu paaiskinta - bet jam reikia projekto biggrin.gif Suskaiciuot simtuju tikslumu.

Mano statytojas rekomenduoja PP atveju sildomas grindis (7CM) lieti ant 5cm ESP, kuris irengtas ant PP. Tikslas: mazesne betono mase, greitesnis isilimas ir pan.

Ka manot?
Siltu namu atveju, isitikines, kad reikia minimaliu temperaturu. Betonas greit akumuliuoja siluma, be to 16 ir 20 vamzdziuose skiriasi vandens kiekis, tad jam sildyt energija taip pat padideja.
B klases namui, ant 10 cm ESP grindu 16mm grindys veike puikiai, tad dabar - jookiu priezasciu nematau kazka keist
Atsakyti
EPS, betonas, EPS, betonas... sitaip? Kiek tokiu sluoksniu siulo?
Siltame name pamirskit apie greitus isilimus ir atsalimus. Geriau 24/7 palaikyti megstama temperatura ir dziaugtis betono termomase.
QUOTE(arkava @ 2014 01 13, 12:27)
Mano statytojas rekomenduoja PP atveju sildomas grindis (7CM)  lieti ant 5cm ESP, kuris irengtas ant PP. Tikslas: mazesne betono mase, greitesnis isilimas ir pan. <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
Vienas grindu sluoksnis, kuriame uzlieti vamzdeliai. Tas 7cm sluoksnis ant 5cm ESP po kuriuo - ploksciu pamatu betonas. T.y. sildomu grindu sluoksnis atskirtas nuo paciu pamatu betono (15-25cm) sluoksnio.
g.gif

QUOTE(Milao @ 2014 01 13, 11:51)
EPS, betonas, EPS, betonas... sitaip? Kiek tokiu sluoksniu siulo?
Siltame name pamirskit apie greitus isilimus ir atsalimus. Geriau 24/7 palaikyti megstama temperatura ir dziaugtis betono termomase.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2014 01 13, 13:30)
Vienas grindu sluoksnis, kuriame uzlieti vamzdeliai. Tas 7cm sluoksnis ant 5cm ESP po kuriuo - ploksciu pamatu betonas. T.y. sildomu grindu  sluoksnis atskirtas nuo paciu pamatu betono (15-25cm) sluoksnio.
g.gif


Ką ten prireguliuosi jei per parą tokiame name temperatūra krenta 1 - 2 laipsnius.

Verta būtų pasiskaičiuoti kiek toks sumuštinis papildomais kainuos ir kokia bus finansinė nauda per metus.
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2014 01 13, 13:30)
Vienas grindu sluoksnis, kuriame uzlieti vamzdeliai. Tas 7cm sluoksnis ant 5cm ESP po kuriuo - ploksciu pamatu betonas. T.y. sildomu grindu  sluoksnis atskirtas nuo paciu pamatu betono (15-25cm) sluoksnio.
g.gif


Ar planuojat kada nors atšaldyti namą, kad jums svarbu per kiek įšils grindys?
Uždusinti šitiek termomasės po putplasčiu būtų nuodėminga.
Vandens vamzdeliuose daugiau, bet jį sušildžius šiluma niekur nedingsta, kaip ir akumuliacinėje. Tik viskas sulėtėja.
Tie 100-150 litrų vamzdeliuose tas pats kas akumuliacinė/buferinė talpa, dar palankesnės sąlygos ŠS dirbti. Galima bus "užkrovinėti" PP naktį pigesniu tarifu, vietoj to, kad lengvas grindis greitai sušildys ir ŠS įsijunginės daug daugiau kartų.

Kokia greitesnio prišildymo prasmė? Ten kur reikia momentinės šilumos geriau kabinti infraraudonųjų spindulių plokštes, nes lengvas gridinis vistiek bus per lėtas.
Atsakyti
Na tvirtu jo argunemtu nzn, ir man atrodo, kad nevertetu atskitinet sluoksniu. Geriau, pastoviau kai isiles visas 25cm-30 cm sluoksnis (akumuliacija).
Susitikus pasisiakinsiu, arba palyginsiu objektus su skirtingom grindim.

QUOTE(BangaS @ 2014 01 13, 12:52)
Ar planuojat kada nors atšaldyti namą, kad jums svarbu per kiek įšils grindys?
Uždusinti šitiek termomasės po putplasčiu būtų nuodėminga.
Vandens vamzdeliuose daugiau, bet jį sušildžius šiluma niekur nedingsta, kaip ir akumuliacinėje. Tik viskas sulėtėja.
Tie 100-150 litrų vamzdeliuose tas pats kas akumuliacinė/buferinė talpa, dar palankesnės sąlygos ŠS dirbti.  Galima bus "užkrovinėti" PP naktį pigesniu tarifu, vietoj to, kad lengvas grindis greitai sušildys ir ŠS įsijunginės daug daugiau kartų.

Kokia greitesnio prišildymo prasmė? Ten kur reikia momentinės šilumos geriau kabinti infraraudonųjų spindulių plokštes, nes lengvas gridinis vistiek bus per lėtas.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2014 01 13, 12:27)
Nu va - viskas Cibuliui is viesu saltiniu paaiskinta - bet jam reikia projekto  biggrin.gif Suskaiciuot simtuju tikslumu.

Mano statytojas rekomenduoja PP atveju sildomas grindis (7CM)  lieti ant 5cm ESP, kuris irengtas ant PP. Tikslas: mazesne betono mase, greitesnis isilimas ir pan.

Ka manot?


Vienintelis klausimas, namo sienos iš liktinių klojinių? Jei atsakymas taip, tuomet šildomoms grindims rekomenduoju lieti antrą betono sluoksnį, visais kitais atvejais kategoriškai ne. Kaina stipriai išauga, o naudos 0.

Mažesnė betono masė ir mažesnis inertiškumas, kalbant apie energiškai efektyvų namą nediskutuotinas dalykas, nes jis netenka prasmės, dėl mažo temperatūros pokyčio iš vis. Energiškai efektyviam namui nerekomenduojama kaitalioti temperatūrų nustatymų šildymo sistemoje, paros laikotarpiui, ji vis tiek nesikaitalios. Net išvažiuojant atostogų, nerekomenduojama mažinti temperatūros, tiesa ši rekomendacija labiau susijusi su mažesnio galingumo šilumos šaltiniu.

Energiškai efektyviame name, kaip tik teisingiau žaisti ant temperatūros inercijos, nes tuomet galima įkinkyti ir didesnio galingumo nei reikia šilumos šaltinį, o turint omenį, kad vato dalimis namo šilumos nuostolių paskaičiuoti vis tiek niekam nepavyks, net ir rekomenduotina šilumos šaltinį rinktis truputį galingesnį nei reikia.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2014 01 13, 13:45)
Ką ten prireguliuosi jei per parą tokiame name temperatūra krenta 1 - 2 laipsnius.


Turiu įtarimą, kad mano name, esant tokiai temperatūrai ir vienu laipsniu temperatūra per parą nenukrenta, spėju pusės savaitės reikėtų. Spėju, nes eksperimentuoti šildantis elektros pagalba nedidelio galingumo elektros šildytuvu pakankamai sudėtinga.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 01 13, 14:11)
Na tvirtu jo argunemtu nzn, ir man atrodo, kad nevertetu atskitinet sluoksniu. Geriau, pastoviau kai isiles visas 25cm-30 cm sluoksnis (akumuliacija).
Susitikus pasisiakinsiu, arba palyginsiu objektus su skirtingom grindim.


Paklauskit kiek tas specialistas susidūres su energiškai efektyviais namais? Kiek matau, jis seno mokymo, apie kiaurus namus, o dabar per daug neįsigilinęs į energiškai efektyvių namų subtilybes, bando kažką kurti. Nesiūlau Jums tapti jo eksperimentine kiaulyte. Už namo šildymą vis tiek jums patiems reikės mokėti.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 01 13, 11:53)
Tik vienas patarimas - vonioje geriau susukti kuo daugiau vamzdžio, kad šilumos siurblį būtų galima paleisti vien tik voniai rudenį, pavasarį. Net ir inverterinis siurblys negali dirbti mažiau nei 30-40% pajėgumu. Čia būtų didelis pliusas, jeigu išeitų kokius 150 metrų susukti voniose. Miegamojo kambario kilpa bus visada užsukta, ten galima ir mažiau nei vidurkį vedžioti.


Mintis vedžioti mažesnį vamzdelių kiekį, sutinku, gera, ją įgyvendinant spėju yra galimybių pataupyti įsirenginėjant, bet joks projektuotojas nedarys tokio projekto. Jis geriau padarys su atsarga, o vėliau, termogalvutėmis pasireguliuosi, kiek reikės. Beje, aš taip pat ramumo dėliai prasivesčiau (o ir prasivedžiau) daugiau vamzdelių, o kai eksploatuojant šilumos iš to kontūro nereikės, labai nesunkiai bus galima tą kontūrą prisukti. Vėliau trūkstamų vamzdelių nepravedžiosi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 13 sausio 2014 - 14:49
kokie minusai/pliusai kai grindys (šiltam name) šildomos oru ?
(turiu galvoje grindų betone išvedžiotas vamzdynas kuriuom cirkuliuoja pašildytas oras)
mano supratimu:
'pliusai' : galima butų panaudoti SSoras-oras kurio įrengimo ir eklotacijos kaštai būtų vieni mažiausių;
esant reikalaui - jei reikia greito patalpų sušildymo- būtų galima SS orą paduoti į rekuperatoriaus
vėdinimo sistemos vamzdyną;
maža užšalimo tikimybė;
'minusas' - didoki vamzdyno instaliacijos kaštai
kaip ruošti buitinį kaštą vandenį (elektra, saules kolektoriai vasarą)?
Atsakyti