Man irgi tas pats,plius apetitas dingo,nieko nenoriu valgyti,net i darba sunku eiti...bet reikia kazkaip laikytis,as bandau negalvoti apie nerima,bandau,kartais iseina ir jis dingsta trumpam,kartais neiseina to nerimo apgauti,bet vis bandau ir bandau,vistiek tas nerimas,baime turi pasitraukti ,juk jei daugumai musu taip yra tai reiskia esame tokia grupe zmoniu,panasiai kaip pav.,grupe zmoniu kurie turi migrena,bet ji isgydoma,kartais vel pasikartoja,ir vel pagydo,taip ir mums turi buti,juk turime isgyti ,o jei atsinaujins ir vel issigydisime,zinau ,kad ka rasau yra sunku padaryti,tai yra isgyti nuoPA,nerimo,baimes,bet reikia tiketi....reikia bandyti nukreipti mintis i kazka kita...

kur visos dinge? Gal jau pasveikote visos?

Is tikruju tai mazinau po truputi, po puse tabeletas, jei pasijusdavau blogiau, isgerdavau visa "doze", pasaliniu reiskiniu kaip ir nejauciau, paprasciausiai, kai atrodo, kad jo nelabai reikia, vartoji maziau, kai pajunti, kad reikia- daugiau Arba isgeri tam kartui kokiu tai xanax ar lexotanil vietoj seroxat...

Dabar "sedziu ant vaistu", tai kaip ir geriau, bent kai uzeina, sugebu su savimi susitvarkyti, be vaistu butu buve sakes, bet ir psichiatre sake, kam kankintis, jei tam yra vaistai...
Papildyta:


nafik. as tokiu laidu is vis anksciau neziuredavau, kam save nervinti, uztenka savu rupesciu...O Lorafenas man sakes- jo veikimas man pasireiskia po kokiu 2 dienu ir kazkaip ilgai veikia...Nakti nemigodavau nuo jo, o po kokiu 2 dienu kaip uzeidavo mieguistumas...ir butent diena.
Ar seroxat neisrase? Jis brangokas, bet kai paskaiciau lapeli, tai naudojamas po potrauminio streso (del zems drebejimu ir pan , panikos ir t.t Turetu buti neblogas, tik ne visi ji toleruoja. Man pasiseke, kad ji toleruoju, o ir 2 psichiatrai sake, kad cia naujos kartos vaistas....

Dabar bandau kovoti taip: kai jauciu, kad uzeis, iskoneveikiu save paskutiniais zodziais Juk zmones serga veziu, sirdis streikuoja, visokios rimtos ligos ir tai sugeba kabintis i gyvenima ir gyventi. O cia budamas sveikas prisigalvoji visokiu nesamoniu...Tai kazkur sirdi duria, tai salikas gerkle spaudzia, tai koja tirpsta, tai oro nera...tada ant saves labai labai uzpykstu (isvadinu mintyse save kvaisa, idiote), ir kartais palengveja.

Tik tokia nesamone, kad vienu metu koks budas padeda, kita karta- nebe, ir vel turi prisigalvoti, eksperimenuoti kaip ta panika iveikti...
O siaip kai blogai labai padeda bendravimas, kai jauciu, kad " amen" pradedu kalbeti, bendrauti, net "nusisneketi", atrodo patampa lengviau, o ir mobilu nesiuojuos su savimi. Kai labai blogai , paskambini kam nors ir jauti, kad panika yra, bet bent jau kalbedama nueini ten kur reikia ir nereikia vis sustoti pailseti, ir galvoti ar dar bandyti eiti, ar nusispjauti grizti...

O kai uzpuola "derealizacija", kai nebsupranti tas kunas mano ar ne mano, tai vienas zmogus dave labai gera patarima, kai uzeis, sakyk : "Na, dusele, baik durniuoti, uztenka valkiotis, grisk i kuna"
Tai kartais ta pasakyma prisimenu ir tada juokas paima ir patampa lengviau.

Aisku,dar ir vartoju vaistus.Agrofobija jau mazesne,i kiema iseinu, i darba irgi nulinguoju, tik nepakenciu dideliu PC.

Labai geras tas pasakymas su dusele,patiko... O del seroxato,tai man cia uk jo kazkodel neisrtaso,ir siaip bijau to proceso kai nuo vienu AD prie kitu reiktu pereiti....Kad blogiau nebutu,siaip jau truputuka geriau jauciusi,na dar sioks toks nerimas yra bet ne visada ir kai uzeina panasei kaip ir tu bandau save iskolioti ir praeina jis tada,o jei ne tada jau kokiu vaistuku ir vel gerai...Penktadieni buvau pas psichiatre,privaciai namuose(nes uk jei nori nee privaciai 3 menesius turi laukti eiles,o as laukti nenusiteikusi) ji savo sode turi atskira toki namuka su masazo kede,raminancia aplinka,tai kai nuejau tai 2 valandas prabuvau,dave kazkokiu aromaterapiniu laseliu isgerti,bei muzika grojo raminanti,isklause,kai pasakojau viska+plius pati daug klausinejo, toks verkimas uzejo,kad net negalejau saves suvaldyti,as siaip labai retai verkiu....Net paciai buvo keista...Kai isejau jauciausi labai gerai...O pirmadieni eisiu vel atliks kazkoki kuno atpalaidavimo masaza...Gal kas patiria kazka panasaus?Gal zinote daugiau apie visokias aromaterapijas,gydancius masazus?

Mergaites ar nei vienai nekilo minciu kreiptis i uzkalbetojas ar kazkur pan? As dabar svarstau, gal visas sitas kosmaras tiesiog baigtusi

Senai pas jus bebuvau, kazkaip stengiuosi su savimi tvarkytis, didesniu priepuoliu kaip ir nebebuna, vaistu negeriu metus, kaip gerai tai stengies net neprisiminti koks tai jausmas. Bet ta baime, derealizacija yra mano didziausias siaubas kuris mane lydi kiekvienam zingsnyje. Vasara atostogaujant lyg ir uzsimirso,bet dabar vel bijau su vaiku iseiti i lauka, apie nuejima i dideli PC isvis nera kalbos, vengiu kiek imanoma. Bet ar cia gyvenimas? Suprantu , kad viskas sumazeja tik dirbant su savimi, kad reikia stengtis kiekviena minute, bet kartais viskas taip nusibosta. Taip norisi kaip normaliam zmogui nueiti i didziausia koks tik yra PC, vaiksciot kiaura diena apsipirkinet, ir dar daug daug kitu dalyku

truputi ne cia pataikiau

Anaksunamun, nemanau kad reikėtų kreiptis į užkalbėtojas. Panikos atakos sekmingai gydomos medikamentais ir psichoterapija.
Papildyta:
Norėčiau sužinoti, ar kam yra svorio kitimai nuo AD?

sveikutes, geriau visa laika lexotanili ir xanaxa, dabar zada antidepresantus issrasyt, bet labai bijau juos gert..., gal galit patart ar nuo ju labai blogai buna?kokia savijauta?

Aš pradėjau gerti AD. Pirmas dienas visi simptomai baisiai paūmėjo, tačiau už savaitės praėjo. Man žymiai baisiau PA negu AD. Prie lexotanilio ir xanax'o priprantama, o prie AD ne.

Sveikos, na aš irgi turiu tą nesąmonę. Rugpjūtį gyd. pasiūlė pabandyti AD, šiaip ankščiau gyvenime nesu gėrus. Prirašė Zoloft, pasakė, kad tai geriausi, geriausiai toleruojami ir t.t. Na ir ką pradėjus juos gerti, buvo košmaras labai daug šalutinių, priepolių po 15 per dieną, galva visiškai neaiški, jaučiausi apsvaigusi, kūne atsirado toks pojūtis tarsi skruzdės begiotų, ypač jautėsi paduose ir dar begalė kitų, raumenų silpnumas atsirado, išvis visa drebėjau ir dar daug kitų buvo, kurių jau gal nevardinsiu čia Taip visą mėnesį prasikankinau, nuėjus pas gyd. ji man juos nutraukė, pasakė, kad netinka ir tiek žinių... Dabar pasiūle pavartoti Cesradyston 425mg. Na nežinau geriu, jos kaip ir žolinės, ne cheminės, bet visa ta sujauktis nuo Zoloft nedingo dar, tas varo į neviltį... Labai gailiuosi, kad sutikau gerti cheminius, nes šiaip man būdavo tie priepuoliukai, na bet 1 kart per mėn., na jautės nerimas, dirglumas, bet ką man pridarė tie Zoloft tai norisi verkti tiesiog... Dabar kaip išganymo laukiu tos savijautos, kuri buvo iki Zoloft, buvo 1000 geriau...

Sveikos, merginos,
kaip nebutu liudna, taciau ir musu seimai teko susidurt su siuo reiskiniu... Kadangi tai liecia ne mane pacia, tai taip lyg ir nelabai konkretu-tikslu viskas butu ...
Taigis...net nezinau nuo ko pradet, nes tiek klausimu...
Kiek susizinojau (tikiuosi neapsirinku), tai prie AD nepriprantama, bet va prie tu Diazepamu, tai jau taip.
Ir dar...mergaites, noreciau suzinoti, kokias psichoterapijos priemones propaguojate? Tiksliau i kokias konkreciai vaikstote? Ka ten veikiate? Ar jos mokamos, jei taip, tai kiek mazdaug, ir ar gali paskirti gydytoja ju nemokamai, nes niekas apie tai niekur nekalba...? Aplamai nelabai suprantu kaip jos vyksta, kur ir pan. Bet skaiciau, kad geriausia gydytis derinant AD kartu su psichoterpija, na, aiskus cia mano nuomone, jei kam ji nepatiktu ar netiktu.


Zinau zmogu, kuris vartoja AD jau keleta metu, ir vargo nemato. Buvo jau keleta kartu bandes nutraukti gydyma AD, taciau vel atkriciai, del ko turejo atnaujinti AD vartojima. O vartojant jauciasi puikiai, tiesiog svyti.
Ir atvejis ten dar sudetingesnis nei PA. Yra daug fiziniu susirgimu (vezys bei kitos nepagydomos sunkios ligos), kurios issaukia depresija ciut ne iki gyvenimo pabaigos, o pas mus juk tik PA ! taigis laikykimes, gydykimes visais mums imanomais ir tinkanciais bei patinkanciais metodais.
Dalinkimes informacija, mokykimes ir palaikykime vieni kitus.


Konkreciai man labai padeda skaitymas. Kazkas kazkur minejo, kad tai niekai, bet jei ne knygos, man turbut butu jei ne PA, tai ben jau kokie kitokie nerimo sutrikimai...
Papildyta:

Hm...gal jie tau paprasciausiai netiko?
As tai nors pati ir nevartoju, bet man atrodo, kad nera tokiu AD, kurie nepadetu zmogui , parasciausiai reikia juos atitaikyti....na aiskus as nekalbu apie kitus niuansus- nestuma, nenora gerti, baime buti priklausomu ir t.t. ir pan.
Mums israse
Cipralex
Escitalopramas, 10mg. Tik vartojam dar labai trumpai - 3 dienas...
Labai gaila, bet nei viena nepasisakete apie sio vaisto vartojima.
As tai nusiteikusi optimistiskai, tikiuosi viskas bus gerai....nors atakos mus dar tebekamuoja kas antra vakara...tik aciu dievui jau ne be tokios, kad atrodo nuo drebulio lova sulus

aš paskutiniu metu knygas tiesiog siurbte siurbiu...

O dar norėjau paklausti vilniečių, gal yra tokių kurios čia lankosi? Būtų įdomi nuomonė. Nes šiaip paskaičius labai užburia ir tą pačią minutę rodos noris lėkti ten...

http://holi.lt/nerimas-panika-joga.htm?gcl...CFZs1DgodHQ4T4g

Papildyta:

QUOTE(tuktuktuk @ 2010 09 17, 16:27)

Papildyta:

Hm...gal jie tau paprasciausiai netiko?
As tai nors pati ir nevartoju, bet man atrodo, kad nera tokiu AD, kurie nepadetu zmogui , parasciausiai reikia juos atitaikyti....na aiskus as nekalbu apie kitus niuansus- nestuma, nenora gerti, baime buti priklausomu ir t.t. ir pan.
Mums israse
Cipralex
Escitalopramas, 10mg. Tik vartojam dar labai trumpai - 3 dienas...
Labai gaila, bet nei viena nepasisakete apie sio vaisto vartojima.
As tai nusiteikusi optimistiskai,  tikiuosi viskas bus gerai....nors atakos mus dar tebekamuoja kas antra vakara...tik aciu dievui jau ne be tokios, kad atrodo nuo drebulio lova sulus

Na taip, čia jau ryškiai netiko, nors esu skaičiusi, kad neva reikia kentėti 1-2 mėn., kad pajusti poveiki, bet aš tiesiog nebegalėjau daugiau... Tik va išvis klausimas, kodėl man apskritai tada nuėmė tuos cheminius ir paskyrė tuos žolinius... Nes aš jau galvojau, kad vienus nuims, bet kitus taikys (cheminius taip pat).
O ir šiaip aš labai priešinausi dėl AD, gal čia tiesiog ir pasąmonė taip suveikė, kad nepriėmė man jų, suprasi žodžiu... Nes kažkaip esu įsitikinusi, kad jei AD tinka, tai tik tuo metu ir gerai, o kai nutraukiamas gydymas po kiek laiko vėl viskas atsinaujina... Dar nesu girdėjusi nė vienos istorijos, kad po AD nutraukimo ir toliau gyventų ramiai...

Kazi tokiu geru dalyku ar yra Klaipedos apskrity?
Kazka esu girdejusi apie psichoterapijos seansus Palangos ''Vytury''...Kiek pamenu kazkuri cia besilankiusiuju buvo palangiske... Gal ka pasuflerutotu?


Na, del vaistu vartojimo, tai mums gyd. - psichiatre liepe ateiti po 3 savaiciu. Tada nuspres, ar mums jie tinka, ar patinka...zodziu, kaip supratau, ziures kaip mes jautemes, ar gerai toleravom AD...


Siap tai man, tie antidepresantai dar nera tokie baisus, kaip tie visi raminamieji - diazepamai, leksatoniliai, xanaxai....Nuo AD nors apdujes nevaikstai ir nepripranti prie ju. Jei nezinosi, tai niekada ir net neitarsi, kad zmogus gal keleri metai AD vartoja.


As tai taip baisiai negalvoju...Tai kas is to, jei vaistu nevartosi ir bus visalaik blogai....ir jei vaistus vartosi, kuri laika bus gerai, o paskui tik blogai... Vis bandau save nuraminti tuo, kad jei kartu su ta psichoterapija, tai gal ir imanoma islist is tos duobes?
Imanoma, imanoma...tik reikia tam nusiteikti... daugiau sviesiu minciu, gero pozityvaus poziurio i pasauli ir aplink esancius zmones, maziau pykcio, daugiau atlaidumo, daugiau meiles viskam ir svarbiausia SAU.

p.s. Kai maza budavau, man taip keista budavo, kad kunigas visiems linki ramybes....

Aš lankau psichoterapiją.
Bandžiau pradžioje AD, bet nuo jų man prasidėjo tie PA. Iki tol buvo aritmijos priepuolis ir nieko daugiau. Aš esu už psichoterapiją ir prieš vaistus. Dėl ko? Ogi dėl to, kad vaistai negydo priežasties. Jie padeda gyventi su liga, bet jos priežasčių nepanaikina. Psichoterapija atvirkščiai - simptomų nešalina, bet padeda susigyventi su savimi, surasti ir suprasti esmę - kodėl man tai nutiko. manau reik gydyti ne simptomus, o jų atsiradimo priežastis nes jos niekur nedings ir atsiranda jos ne šiaip sau. Aš ir maniau, kad nesąmonė, man viskas normaliai nėr ko knistis po save, bet... Va jau antri metai kai lankau psichoterapija ir akivaizdūs pokyčiai matomi ne tik man.
Manau, kad jei būčiau pasirinkusi vaistus - nebūčiau tiek pasveikus kaip dabar. pradžioje PA būdavo keliasdešimt kart per dieną, dabar jau seniai nebebuvo. Gal prieš metus. Jaučiuos stipresnė, pasikeitė pasaulėžiūra, savęs vertinimas, esu sustiprėjus labai. Daug metų kaupėsi visoks š.. mano dūšioje, ne taip lengva to atsikratyti, bet aš tikiu, kad įveiksiu tai visiškai.
Aš metus tikriausiai vaikščiojau į individualius susitikimus, po to perėjau į grupinius. ir nežadu dar baigti, nes man tai savianalizė, susitaikymas su savimi, savo praeities baubais, man tai labai daug duoda.
Dėl nemokamų užsiėmimų tai kiek žinau 10 seansų pas mus nemokamai galima gauti pas psichiatrą, o pas psichologą reik mokėt. Lankau kartą per savaitę, 1,5 val. trunka.


Aš Kulikauskienės sveikatos centre, ten Vilniaus psichoterapijos kabinetas yra.

O man psichologas nesugebejo iskapstyt, kodel visa tai...Tipo, viskas gerai, viskas OK, tik neperprantamas charakteris ).O panika yra vistiek...Spjoviau i psichologus ir bandau pati save analizuoti...
Pirmiausiai man pasirode keista, kad tamsoje man buna mazesne panika nei dienos metu . Nakti galiu vaiksciot ir nejauciu panikos, diena nevisada tai galiu padaryt
.Man atrodo, kad naktis mane apglebia ir saugo. Nors namiskiai i mano vakarinius pasivaikciojimus ziuri ispute akis.
Bandziau prisiminti save vaikysteje. Prisiminiau, kad kai budavo man blogai, slepdavausi po kaldra...Gal ta panika- kazkokie uzsifiksave prisiminimai is vaikystes....Nesaugumo jausmas ar kazkas tokio.Ir is tikruju gal tai kazkoks nepasitikejimas aplinkiniais...Kai uzklupdavo panika, man atrodydavo, kad niekas man nepades, net greitoji...:)Ir siaip gyvenime labiausiai pasitikiu tik savimi. Gal tai kokie skaudzios isdavystes jausmai, kurie isplauke i pavirsiu...Gal nuo to visa tai...Buvo tokiu atveju, kai zmogui atveri sirdi, o jis tau viena diena spjauna i veida...
Gal nereikia tiek daug atsakomybes krauti ant saves...reikia bandyti daugiau pasitiketi aplinkiniais ?

Mergaites, turekit vilties. Kai buvau sitame forume pries pora metu (pirma karta pajutau ta panika), musu buvo daugiau. Dabar siu merginu forume nebematau. Turbut pasveiko :)Ir mes pasveiksim.Kovosim kovosim su savo smegenim ir pasveiksim....Juk mums praktiskai nieko neskauda, viska, ka jauciame yra musu galvose. Reikia kazkaip ismokti kontroliuoti savo mintis. Jogai net sugeba kontroliuoti savo sirdies veikla, mums tik reikia ismokti kontroliuoti savo mintis.O isikalbeti sau daug ka galima. Galima isikalbeti skausma, taip pat mintimis galima ir nusimti ji.Pvz., as galiu sau isikalbeti temperatura ir ji tikrai sukyla. Tai isbandziau dar mokykloj :)Aisku, ji laikosi neilgai, tik tol, kol tu bandai ja palaikyti mintimis.O kazkada, kai be proto skaudejo dantis, mintimis numalsinau ta skausma...(tiesiog galvojau, kad tas skausmas, kuri jauciu yra netikras ir, kad sitas dantis ne mano, ten tustuma,tai skausmas is salies , atsiribojau nuo jo- ir man pasidare lengviau..)Blemba, mes tiek daug galime valdyti savo kuna mintimis, tik reikia kazkaip tai ismokti...
Tik bjauriausia, kad blogus dalykus lengviau sau iteigti, nei gerus .
Dar kai atsiranda PA, bandau nukreipti demesi kitur. Pvz., atsiranda jausmas, kad einu is proto, kad viska, ka darau yra totalus sh....Tada, jei uzeina si mintis darbe, einu laistyti geliu, plauti puodelius,isbegu i kiema ... Svarbu kuo greiciau pakeisti aplinka.Nes, jei sedesi uz stalo, tos mintys niekaip nepaliks ramybej.

Labukas JACINTA333 Aš irgi rašiau ankščiau ir dabar kartais parašau. Aš geriu vaistus ir negaliu sakyti kad pasveikau,juk pati žinai kad galima vadinti save pasveikusi kai gyveni be vaistų,o aš kol kas negaliu be jų.
Labanaktukas

Gali būti, kad ir psichologas nesugebėjo padėti, kitas gal ir būtų padėjęs.

Aš vaikystėj viena palikta irgi slėpdavausi po kaldra. Tol tūnodavau kol dust pradėdavau. Užtat dabar bijau tamsos ir kai būna tamsu, baisu - dustu.

Teisingai. Juk beveik visi mes gyvename su nuostatomis - aš privalau, aš turiu, aš galiu... o kur - man reikia, aš noriu, aš negaliu, aš nenoriu?
Va man tai nuo vaikystės labai stiprus - aš negaliu norėti. nes kai tik ko nors norėdavau - būdavau baudžiama, ignoruojama, mušama ir t.t. ir pan. Todėl dabar negaliu nieko norėti, nes nu kaip gi aš ir norėti? nea, juk tik kiti gali norėti ir gauti, o aš juk jau tokia, kad man negalima norėti... Blemba net aplinkybės taip visad susiklosto, kad atrodo rimtai kažkas aukštai sėdi ir neleidžia man nieko norėti. Pvz. nutarėm, kad gana gyvent su anyta, keisim butą. ir ką? Ji susirgo ir nebegalim palikt jos gyvent vienos... Panorėjau vadinasi pagyvent su šeima, ech...
Dar vienas dalykas. Ligos. Vaikystėje manimi rūpindavosi tik tada kai stipriai susirgdavau. Stipriai tai ne koks bronchitas, o labai rimtos operacijos. Taigi, kai labai pritrūksta dėmesio, meilės, kai atsiranda didelis poreikis būti globojama - aš atsiduriu operacinėj.
Oi, nukrypau. Apie kitus dar norėjau pasakyti. Reik leisti ir kitiems prisiimti dalį atsakomybės, pareigų. taip pat dabar žinau, kad reik ir mažiau galvot ką tie kiti pagalvos. Nuo pat mažumės tik ir girdėdavau - o jetau ką kaimynai pasakys, oi ką žmonės pagalvos... Toks stiprus instinktas visiems patikti, įtikti, kad neduokdie neapkalbinėtų, kad jų akyse būtum geras.... Šitas taip komplikuodavo santykius darbe, su draugais. Nes labai žeisdavo kiekvienas blogesnis žodis, net žvilgsnis, labai skaudindavo. Dabar, su psichologo pagalba, išmokau vertinti SAVO nuomonę, savo jausmus, man nesvarbu ką apie mane pagalvos, pasakys, nuo to aš juk nesikeičiu. Jei sako, kad aš bjaurybė - juk tokia vien dėl tų žodžių netampu. Jei sako, kad daug sau leidžiu - valio, vadinasi esu matoma.


Va va, šitas dalykas ir man veikdavo. Galėdavau sau ir temperatūrą įsikalbėt ir kosulį. kai nenorėdavau į mokyklą - labai greit susirgdavau.

aš bandžiau net su PA kovoti įtaigos būdu. tai yra valdyti PA. Atsigulus ramiai "pradėdavau jausti" artėjantį PA. Po truputį po truputį ir išsišaukdavau PA. Kai jau jis prasidėdavo aš imdavau jį silpninti ir užgesindavau. Buvau mačius per TV kaip gydomos fobijos. Reikia savo baimes išmokti įveikti ne jų vengiant, o jas po truputį prisijaukinant. Taip ir su PA. Kai išmoksti juos pats specialiai iššaukti, išmoksti valdyti, išmoksti ir išvengti.

Blogus dalykus ir pamenam ilgiau, ir išgyvenam stipriau ir sureikšminam labiau.

Pasiskaitymui Netyčia aptikau, nieko naujo, bet daugelis matau tai pamiršta Geros sveikatos 10 paslapčių

1. Bet kokią ligą nulemia protas.
Stebėk, kad tavo mintys būtų tik geros.

2. Gyvenimą nuo mirties skiria mūsų sugebėjimas kvėpuoti.
Gilus kvėpavimas, padeda įveikti ligą ir palaikyti sveikatą, pagerina kraujo ir limfos
cirkuliaciją, atpalaiduoja nervų sistemą, padeda sukaupti energiją, pašalina psichinius ir emocinius stresus, maitina, valo ir atpalaiduoja kūną, ramina protą. Įkvėpimas turi trukti tiek,kiek reikia įkvėpti, kvėpavimo sulaikymas 4 kartus ilgiau, iškvėpimas 2 kartus ilgiau nei įkvėpimas. Kvėpavimo pratimus kartoti po 10 kartų.

3. Fizinė veikla suteikia jėgų.
Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką, stiprina širdį ir plaučius, padeda įveikti daugelį fizinių bei psichinių ligų, palaiko tikrą sveikatą. Daryk džiaugsmą teikiančius pratimus, kurie verčia prakaituoti, skatina širdiesveiklą, ragina aktyviai dirbti plaučius. Kasdien mankštinkis mažiausiai 30 minučių.

4. Be sveikos mitybos, negali būti ir sveikatos, tu jautiesi taip, kaip valgai. O sveikatos kokybė priklauso nuo išgerto vandens kokybės.
Sveika mityba panaši į namo statybą, rinkis šviežią, sveiką, neapdorotą maistą, tik tada ilgą laikądžiaugsies gera sveikata.Sveika mityba stimuliuoja gerą virškinimą. Todėl maistą gerai sukramtyk, valgyk ramiai,
Jokiu būdu nevalgyk vėlai vakare ir neužkandžiauk kada papuola.Geriau mažiau nei daugiau!!! Nepersivalgyk, nuo stalo turi pakilti su lengvu alkio jausmu, o valgyti tik tada, kai jauti tikrą alkį.Prieš valgį išgerk stiklinę kokybiško, gyvo vandens.70 % mūsų suvartojamo maisto, turi būti praturtintas vandeniu (vaisiai daržovės).Venk cukraus, druskos, arbatos, kavos ir alkoholio, šie produktai naikina ląsteles, sukelia dehidrataciją.

5. Juokas visais laikais buvo puikus gydytojas.
Juokas - numalšina skausmą ir gydo daugelį ligų. Juokas gerina kvėpavimą, mankština širdį bei plaučius, masažuoja žarnyną ir kitus pilvo organus; stiprina imuninę sistemą; padeda sukaupti ir išlaikyti dėmesį, nes atpalaiduoja nuo psichologinių stresų.

6. Jei nemoki atsipalaiduoti, neišsaugosi geros sveikatos.
Poilsis atgaivina protą, kūną ir dvasią, yra būtinas mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, sumažina širdžiai tenkantį krūvį ir kraujospūdį, gerina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Per visą dieną daryk reguliarias trumpalaikes pertraukėles.

7. Taisyklinga laikysena.
Taisyklinga laikysena padeda išsaugoti tiek fizinę, tiek ir emocinę sveikatą. Gera laikysena prasideda nuo suvokimo. Norėdamas išsiugdyti teisingą laikyseną, giliai kvėpuok ir įsivaizduok, kad kažkas tave švelniai už viršugalvio kilsteli aukštyn.

8. Palankios gyvenimo sąlygos.
Tyras oras ir saulės šviesa - pagrindiniai sveikos aplinkos veiksniai.

9. Tikėjimas.
Tikėjimas - tai dvasinė galia, kuri neįmanomą padaro įmanomu. Tikrą sveikatą suteikia maistas ne tik kūnui, bet ir dvasiai. Tikėjimo priešai - rūpesčiai, baimė ir nerimas. Tikėjimas išlaisvina jėgą, kuri gali daryti stebuklus, bet tikėjimas be pastangų nieko vertas.

10. Meilė.
Meilė yra amžinai egzistuojanti ir stipriausia gydanti jėga.
Bet jei nori sulaukti meilės turi ją dovanoti.

"Dar vienas dalykas. Ligos. Vaikystėje manimi rūpindavosi tik tada kai stipriai susirgdavau. Stipriai tai ne koks bronchitas, o labai rimtos operacijos. Taigi, kai labai pritrūksta dėmesio, meilės, kai atsiranda didelis poreikis būti globojama - aš atsiduriu operacinėj."


Mane irgi prisimindavo, kai susirgdavau . Didziausia demesi gaudavau, kai sirgau. Tai sirgau as labai daznai. Man net patiko sirgti
Velnias, tai gal dabar tie PA ir lenda is pasamones...Jauciames, kad sergam, o is tikruju nieko mums nera...?Cia tai mintis apmastymui


"Nuo pat mažumės tik ir girdėdavau - o jetau ką kaimynai pasakys, oi ką žmonės pagalvos... Toks stiprus instinktas visiems patikti, įtikti, kad neduokdie neapkalbinėtų, kad jų akyse būtum geras.... Šitas taip komplikuodavo santykius darbe, su draugais. Nes labai žeisdavo kiekvienas blogesnis žodis, net žvilgsnis, labai skaudindavo. Dabar, su psichologo pagalba, išmokau vertinti SAVO nuomonę, savo jausmus, man nesvarbu ką apie mane pagalvos, pasakys, nuo to aš juk nesikeičiu. "


Buvau irgi tokia, puse gyvenimo dejausi kitokia negu esu, vaidinau geresne ir protingesne, ir ramesne...Nors is tikruju viduje esu impulsyvi,bet visus nervus stengdavausi "nuryti".Baigdavosi tuo, kad lekdavau i tualeta, nes jusdavau, kad tuoj apsivemsiu.
Bet viena karta, kai teko pradeti bendrauti su visiskais naujais zmonemis, nebesislepiau. Tiesiog nusprendziau-arba priimat, arba ne.Pajutau, kad visa ta vaidyba mane baigia suesti. Issilaisvint nebuvo sunku, nes tereikejo saves nebestabdyti,zymiai sunkiau nebuti savimi.Be to visada zavejausi zmonemis "ne tokiais kaip visi", tiesiog, kai kiti ant zmogaus sakydavo "beprotis", mintyse pridurdavau "bet turi kazko faino".Pavydejau vidines laisves...

Na, ir ,ka, pajutau, kad mane zmones labiau myli naturalia, o ne tokia rimtuole, kokia stengiausi buti.O kai taip nebesistabdau, pajutau, kad net turiu sioki toki isradinguma ir net kartais fantazija, kas labai nustebino Jei buciau anksciau tai supratus,o ne dabar, kai esu "sena", buciau buvus laimingesne ir daugiau save realizavus.
Atrodo, kad dabar kiti su manim bando kuo ramiau bendrauti ))Nors mane nervuoja, kai tu aiskini su uzsidegimu, o i tave ziuri "versio zvilgsniu"...Tokiu zvilgsniu ir pati kazkada ziuredavau...

Aisku, dar tu visu "kompleksu" (taip as vadinu buvima kitokiu nei esi) dar neatsisakiau, bet jau zymiai geriau, nei buvo.OK, maciau uzsieniete senute gatveje su megzta kepure morkos pavidalo. Visi zvilgciojo pro sypsena... Nu, bet pagalvojau kokia zaisminga faina senute. Nors ko dar nesugebeciau, atrodyti savo isvaizda ne taip, kaip visi .

O tie kaimynai....nafik.Savo gyvenima paciosi turesim nugyventi, nei vienas kaimynas nepades.Tai ko dar kreipti i juos demesi.Uzdarys duris ir pamirs.

"aš bandžiau net su PA kovoti įtaigos būdu. tai yra valdyti PA. Atsigulus ramiai "pradėdavau jausti" artėjantį PA. Po truputį po truputį ir išsišaukdavau PA. Kai jau jis prasidėdavo aš imdavau jį silpninti ir užgesindavau. "

Manau, kad tai vienas pagrindiniu budu nugaleti panika.Kodel mes geriame vaistus, kodel einam pas psichologus- tai noras ismokti ja valdyti.Ir kiekvienas turim atrasti savo buda.

Kartais pagalvoju, kodel as susirgau...Atrodo, kad nesu siuo metu tokia jau nelaiminga.O ir ta laime didele dalimi patys sau susikuriam.
Blemba, gyvenciau sau ramiai, o cia dabar priversta uzsiimti saves nagrinejimu, "kapstymu"...Dar ir pasamone reikia ismokt valdyti,ir isvis uzsiimti velniai zino kuo.Tie, kas nesirgo psich. ligomis, net nesuprastu, kokias mes cia problemas sprendziam .Jei sveikam zm pasakyciau , kad mano ligos probelma,tai nemokejimas " valdyti pasamone", paziuretu i mane labai kreivai O ir man paciai kartais atrodo, kad man "ne visi namie", eiciau jau geriau grindu plauti...

Nors, mergaites, jei mes tai ismoksim, manau, gyvenime daug kur galesim tuos igudzius panaudoti.Mes kazkiek ismoksim valdyti savo vidu. Juk sako, kad beveik visos ligos nuo nervu.
Gal tai nera taip jau blogai, kad susirgom. Sakykim, kad tai gyvenimo pamoka .Kai ja ismoksim, igysim daugiau, nei turejom....

JACINTA333,
vat as skaiciau tavo pasisakyma ir galvoju... kaip ji sugebejo ilisti i mano galva ir visa tai paversti zodziais? Zinai stulbinanciai graudu... kodel graudu... nes nuoga tiesa...
Nu tiesiog taip man ïduriai" i aki savo pasakymu, kad vis dar negaliu atsiciukinti kaip tu minejai... reikia surasti savo buda... cia ir sunkiausias kelias i laisve...

Dar sian varau pas bureja, kad man pasakytu stebuklingu zodziu... pfff kaip tai bebprasmiska su tavo pasakytais zodziais, JACINTA333

Gedingai pasakysiu, kad vis tiek eisiu

Papasakok kaip sekesi

Norėčiau visoms pasiūlyti perskaityti knygą: Greenberger D., Padesky Ch.
Nuotaika paklūsta protui: keiskite jauseną keisdami mąstyseną

Labai gera knyga, ją reikėtų ne vien paskaityti ir padėti į lentyną, bet dirbti, vykdyti visas užduotis.

Knygos aprašymas:
Nuotaika paklūsta protui - knyga apie tai kaip keisti savo jausmus ir nuotaikas, pažįstant ir keičiant mąstymą, knyga apie kognityviąją terapiją. Ši psichoterapijos rūšis ypatingai pabrėžia kliento (paciento) aktyvumą. Knyga pirmiausiai skiriama klientui - ne tik ją skaityti, bet ir darbuotis savo minčių, jausmų, fizinių reakcijų ir elgesio pasaulyje, knyga apie gilesnį savęs pažinimą, geresnį valdymą ir teigiamus pokyčius prisitaikant prie sudėtingos ir sąveikaujančios aplinkos. Knyga turėtų būti geru pagalbininku ir psichoterapeutui ar psichologui.

Kognityvinės terapijos efektyvumas daugelio psichologinių sunkumų atveju yra nuolat patvirtinamas moksliniais tyrimais. Ji ypač efektyvi, dorojantis su tokiais sunkumais kaip:

· nerimas ir panikos priepuoliai,

· depresija (šiuo atveju KT efektyvesnė nei gydymas antidepresantais),

· fobijos (pvz. agorafobija, socialinė fobija ir kt.),

· tarpasmeninio bendravimo problemos,

· narkotikų ir alkoholio vartojimo problemos,

· vaikų ir paauglių problemos,

· valgymo sutrikimai,

· pyktis,

· miego sutrikimai,

· chroniško nuovargio sindromas,

· potrauminio streso sutrikimas,

· obsesinis-kompulsinis sutrikimas,

· bipolinis sutrikimas,

· chroniškas skausmas ir kt.

Sveikutes sioi temoi as naujoke panikos atakos seka mane pastoviai jau 3metukai (prasidejo iskart kai pasigimdziau mazyli)pirmas priepolis tai buvo toks kad oro truko sirdis dauzes ir tttt.... juolab mano mama ta pacia beda turi jau nuo senai.paskui buvo praeje viskas vartojau xanax ir bromezopama,po metuku vartojimo nutraukiau vaistukus.pusantru metu gyvenau be vaistu ir be jokiu PA bet.... pries 4men vel buvo kazkas keisto.ant tiek susvaigo galva kad isbegau i lauka vaiksciojau is kampo i kampa ir skambinau vyrui kad gryztu is darbo nes mirstu (galva nesisuko bet silpna buvo,plaukiojo) nuveze mane i ligonine bet viskas jau buvo pasibaige.... kardiograma rode kraujas slapimas po to karto man kiekviena diena nuo pacio ryto galva plaukioja tokia kaip apsinesusi.....vaistuku nevartoju visiskai (nes gyvenu uzsienyje,cia ju taip neduoda kaip lietuvoi)ir beje laukiuosi man tik idomu ar yra taip kamnors su tuo galvos plaukiojimu istisai???? man labai neramu,nes prisimastau kad man gal cia visai ne nuo tu PA

monikaie, kaip keista skaityti, kad metus tave gydė vien xanax ir bromazepamu... O AD neskyrė? Nes tavo paminėti vaistukai, tik slopina, bet negydo...

Dėl galvos svaigimo, tai sunku taip atsakyti, nes galva gali svaigti ir nuo depresijos, nuo tų vadinamų PA, nuo gryno oro trūkūmo, na aš ne medikė, bet kiek teko skaityti, kad kas yra susidūrę su PA, tai galvos būna neaiškios...
Man pirmi priepuoliai buvo žiemą, prieš viską irgi jaučiau galvos kažkokį svaigimą... Tada viskas praėjo be nieko, va rudeniop vėl užėjo PA, o prieš tai vėl ta galva... Sunku pasakyti, nenoriu tavęs nuliūdinti, kad va būtinai atsinaujina tau, gal tiesiog pervargus esi, tuo labiau, kad laukiesi, kaip tavo kraujo tyrymai ar netrūksta geležies?

Dar visoms siūlau pabandyti piešti fraktalus, labai atpalaiduoja... Gal kuriai patiks... http://www.fraktalinispiesimas.lt/fraktalo...scaronimas.html

Jacinta, Liepa dekui uz patarimus Tiesa, gal kuri skaitete knyga "pamilk liga savo. Pasamones paslaptys" ketinu pirkti, girdejau nebloga.

As kuo toliau tuo blogiau jauciuosi , dar kazkokia rudenine depresija , PA nera, bet ta kaustanti baime iskist nosi is namu mane baigia nuzudyt Vyras isvaziavo i uzsieni, liepe nupirkt plyteles voniai, bet negaliu prisiversti.. Kazkur nuo senai metosi lexotanilio, svarstau, gal isgerti, nors ir esu labai pries. Gal pasiimti kokia drauge, ir visgi ramiai nuvaziuoti plyteliu issirinkti. Bent galva pailses...

Anaksunamun, apie tą knygą girdėjau daug gero, ji mano sąrašiuke yra, kai jau baigsiu skaityti dabartines, tai pirksiu tą..

Dar man patiko:

Louise L. Hay "Mylėdamas save tu būsi laimingas"

Louise L.Hay "Tavyje glūdinti stiprybė"

Dale Carnegie "Nustok rūpintis ir pradėk gyventi"

Peale Norman Vincent "Būk optimistas"

Norman Vincent Peale "Pozityvaus mąstymo galia"

Dar kelios yra, bet neatgaminu, senokai skačiau..

O šiaip tau siūlyčiau prasiblaškyti, neįsileisti to negatyvo... Dėl vaistukų irgi susilaikyčiau, nebent jau tikrai negali... Gal pabandyk kokias žolines, pvz valedarix, man jos labai gerai, apramina normaliai
Nueik po dušu ar pagulėk vonioje, o tada tikrai pakviesk kokią draugę, kad padėtų tau plyteles išrinkti, gal galva prasivėdins...

Manes zoliniai vaistukai visai neveikia Visgi isgeriau, bent viena diena tikiuosi nuims ta baime ir nerima,itampa. Laukiu drauges ir keliausiu.. Tiesa, toks ir tas prasiblaskymas, kaip kiekvienam zingsnyje drebi ...

Dekui, uz sarasiuka

Na taip, pažįstama ta būsena... Laikykis

ne kitokiu vaistuku neskyre ir nevartojau na nieko kaip nors gal..... kraujas geras kai ligoninei tyrimus dare,o ji svaiksta jau anksciau nei kad pastojau.ir naktim kol uzmiegu tai kosmaras kazkoks,atrodo imk sauja vaistu isgerk kad tik uzmiktum kaip zmogus.bet negaliu..... o dar tie daktarai cia airijoi-viskas turi buti ir pasveikstama savaime dabar tik belieka laukti kada pasigimdysiu,(o tas dar bus negreitai tik po 7men) ir skristi i lietuva pas daktaru.....

Labas visoms
monikaie galvos svaigimai glaudžiai susieti su nervų sistemos disbalansu. Aš irgi ankščiau galvojau kad man koks auglys galvoje,man kaip ir tau ji svaigdavo ištisai,ypač antro nėštumo metų ( negalėjau vartoti vaistų dėl )bet pagimdžius svaigti pradėjo dar stipriau. Rašiau apie save ankščiau ,todėl nelabai noriu kartotis. Bet patikėk tavo svaigimai nuo nerimo sutrikimo. Laikykis
Norėjau paklausti,o jeigu pyktis užeina dėl nuovargio ,ypač kai mano du berniukai pradėda man ant galvos lipti ,bet toks pyktis kad iki negaliu,atrodo toj PA užeis ,nors porą metų kol geriu vaistus nieko tokio nejutau,atrodo susinervinu ir praėina,o dabar vėl toks įspūdis kad oro truksta kai pradėdu pykti arba nervintis. Gal man ad jau nepadėda arba reikia didinti vėl mg.? Ką likimo draugės galvojat?

Mergaites, o jus kurios ilga laika geriat vaistus(ir ne tik tos kurios geriate), jus lankotes pas psichoterapeutus?

Na sveikutes mergaites ir moterys:)
as vartoju jau 9 metus AD, perejau lb daug psichologu ir net pati juo tapau, nes zinau ka jie pasakys kaip klaus ir pan. Bet nieko... vis dar su tais nelemtais PA, o baisiausias tai nerealybes jausmas. Vaistais pasideti sau reikia tuomet kai esi metaforiskai kalbant dugne, o kai atsigauni tuomet bandyti "draugauti" su protu ir realybe. Siaip tie psichologiniai aspektai yra lb slidus, nes yra beeeeeegalo daug budu kaip iveikti tam tikras psichologinbes busenas, juk net fiziniai negalavimai (atrodantys is sono vienodi) gali buti gydomi visiskai skirtingai. Todel skelbiu uzduoti Ieskom savo budu kaip susidraugauti su protu:)
Blyn patiko man JACINTA333 komentaras, kad kazkaip net paveike

Aš vartoju Seroxatą ,dabar po 30 mg. kas rytą 2 metus ir 9 mėn. Bandžiaus nutraukti ,nepavyko. Kol kas be vaistų bijau gyventi.

Visiskai sutinku , vaistukai turetu tik duoti pailseti , kad kaip esi "dugne" neisprotetum
As dabar rimtai uzsiimsiu darbu su savimi, knygu skaitymu, nes ligi siol , kaip gerai pagalvoju, nieko is tikruju ir nedariau, apart stengimosi neuzsisedeti namuose (nes kuo ilgiau sedziu, tuo man blogiau buna) . Manau mes viska galime kontroliuoti, o galiausiai ir net uzmirsti , ka reiskia PA. Tik reikia labai labai daug su savimi dirbti, o tai tikrai nera lengva...

Tetsi - geriau stenkis dabar kol nevelu, nes kazkus skaiciau , kad moterys geria AD ir raminancius virs 10 metu, jos tiesiog jau neisivaizduoja gyvenimo be vaistu, del to neturi vaiku ir t.t. As geriau lexotanili 2 menesius diena is dienos, ir kaip reikejo mesti tikrai buvo sunku, pirmas dvi naktis negalejau uzmigti isvis, ir pora dienu itampa tokia jauciau , kad maniau sprogsiu, bet po biski susitvarke viskas. Isivaizduoju, kad kuo toliau , tuo sunkiau... Juk tikrai yra psichoterapeutu profesionalu, kurie daro stebuklus...

As irgi apsilankyti kaupiuosi pas psichoterapeuta, bet kolkas tam neleidzia finansai. Bet kiek veliau tikrai apsilankysiu. Nepades tai nepades, bent busiu pabandziusi.

Maciau kalbejote apie tamsa, as tamsoje gerai jauciuosi Net buna , kad visa diena vaikstau apspangus, o kokia 7-8 val. vakaro atsiranda jegu, jokio nerimo, tikrai gerai jauciuosi, idomu, kuo tas laikas man toks ipatingas.

Viska perskaiciau, ir labai su daug kuo sutinku . Man vienas zmogus pasake, kad Agorafobija yra sukauptas skausmas, neisverktas liudesys. Ir kaip gerai pagalvoju, cia tikrai yra tiesos. Su PA susipazinau tikrai sunkiu man metu. Gal viskas, kas per gyvenima kaupesi, pratruksta tokia forma.

Del to , kad kas nera susidure - nesupranta, tai tikrai tiesa. As net nelinkusi niekam apie tai pasakoti. Nebent cia. Dar vyrui papasakoju, klauso, ziuri buku zvilgsniu, bet nesuvokia, kaip taip gali buti, kad zmogus nesugeba nueiti i Akropoli ramiai apsipirkti.

Kad ne visi namie man irgi taip kartais atrodo.O kartais pagalvoju, kad taip tikrai galima isproteti, na.. baltos minkstos sienos ir t.t. ..



As apie tai irgi labai daznai pamastau ! Tikiu, kad PA mus ir daug ko ismokys !

O as norejau lyg ir pasidziaugti...didelis cia dziaugsmas aiskus, nu bet visvien...nors siaip tai baisu dziaugtis, nes tik pasidziaugi, kad geriau, o cia ziurek ir parbega ataka... taigis...
Mes jau 7 diena ant AD - Cipralex ir Bromozepamo. Ir vakar vakare jau pasirode kad lyg ir geriau.... nes kiekviena diena, jei ne viena, tai kelissyk, , jei ne kasvakar, tai kas antra budavo priepuoliai, poliklinikoj čiut ne prie kiekvieno kabineto tabletyte čiulpiam...zodziu...ir kaip tik vakaras, taip dar didesni blogumai....O čia vakar, kaip iš giedro dangaus man sako - ''...o tu zinai, man kazkoks geras jausmas parejo, nuotaika pagerejo....net keista...net nebepamenu kada taip buvo...''

Ir dar....kaip gaila, kad cia tik mes, moterytes, tupim...o kazi kaip vyrai jauciasi? Su moteriskem lengviau...jos ir knygutes paskaito, ir kas ta psichoterapija pasidomi., bet va ka daryt su vyrais?



Hm.. o gal geriau butu pasikonsultuot su psichiatru...kazkaip man sudetingas dalykas tu vaistu normavimas...cia padeda, cia ziurek jau nebepadeda....




1. skaičiau apie toki dalyka Sinelnikovo knygoje...
2.ot bjaurus dalykas...nors manęs pačios mama taip ir neaugino, tačiau šią šlykštynę įskiepijo babytė (baisiausias babos siaubas buvo, kad mano mamai būdavo nė motais - ką kaimynai pasakys...gyvenno ji sau atsipūtus, niekada nesiparindavo ir elgesi visada taip kaip jai atrode gerai, kaip man tada vaikysteje atrodydavo '' kitaip nei kiti''....ir rūkydavo dar tais 70-dešimtaisiais per langą galvą iškišus drasiai daugiabučio namo trečiame aukšte net nebandydama nuo ko nors sleptis...ka daznai daro net šiais laikais merginos) Bet man taip klaikiai tas atrode... O dabar kitaip galvoju....ot saunuole...





As skaiciau. Labai gera knyga, superine.
Man be jos dar labai padejo Josepho Murphio knygos, nebelabai pamenu tiksliu pavadinimu, bet tai kazkas lyg ir ''Jusu pasmones galia'' ir dar daugelis kitu jo knygu...

As jau geriu AD (veikl. medž. citalopramum) 10 dienų, vakar ryte irgi atsibudau lyg niekur nieko, GALVA NESVAIGSTA, dereal nėra, PA visą dieną neužėjo, pavyko nueiti ir vaiką iš mokyklos pasiimti ir į muz. mokyklą nuvesti ir už durų palaukti. Ryžausi gerti AD, nes buvo pasirinkimas, arba netekti gerai apmokamo ir mėgstamo darbo, kuriuo sekiau 10 metų arba AD. Visoms pavyks, geriau blogiau, bet pavyks. Jei šiuo metu nedirbate pasistenkite susitvarkyt, nes darbe ištverti tai baisu.

O jūs šalia Ad dar vartojate kokius raminamus? Nes kai man paskyrė Zoloft ir + 2 sav. Rudotel, tai jaučiausi gerai, bet kai nutraukiau Rudotelį ir likau tik su AD - prasidėjo košmaras... Net neįsivaizdavau, kaip gali būti TAIP blogai nuo vaistų...

Manau paciu laiku susigriebiau, nes dar metelius tikrai pabusiu namie su vaiku. Beto noriu susitvarkyti iki kitos vasaros, nes planuojam vykti i JAV. Tik klausimas, ar per metus tai imanoma

tai vat vat...o ka daryt, kad po didziuju priepuoliu jau ''ant biliotenio sedim ''visa menesi? juk netes jo amzinai? O tik prakalbau apie darba, ziurek ir parbego ataka... Visa viltis AD... Idomu, kiek galima butu test ned. lapeli?


Kol kas - taip, Bromazepama, bet kaip bus veliau - nezinau. Nemanau, kad ju daktare neisrasys...nes, maza ka, juk visada ramiau ju tureti ..kur nors rankinuke...kaip pati daktare mums ir pasake - ''visada turek prie saves...''

Tai taip, suprantama, aš irgi turiu extra atvejui. Tik tiek, kad kol buvo abu, tai buvo gerai, kai liko tik AD tai labai blogai... O kaip gyd. sakė, kad raminamų ištysai negalima, kaip aiškino juos prirašo tik pačiai pradžiai kol pradeda veikti AD... Tai manau, jau jei AD gerai atitaikyti, tai tie raminami ir lieka tik tiems netikėtiems atvejams... Tik va nesuprantu, kodėl man dabar paskyrė žolinius AD Kažkaip jau galvojau kitus taikys... Bet šiaip tai pasakė, kad nepasikliauti tik vaistais, ieškoti kitų būdų...
Gal yra čia vartojančių Cesradyston 425? Kai paskaičiau apie juos, tai jie gydo lengvą depresiją, apie nerimą ir PA nieko nerašo, keista man kažkaip. Na bet šiaip žymiai geriau jaučiuos tfu tfu tfu, tik va klausimas ar nuo tų žolinių, ar nuo to, kad tas brudas Zoloft iš organizmo šalinas

Taip, as vartoju Xanax, bet tik kai jaučiu, kad negalėsiu išeiti iš namų.

Tuttuktuk, o kuris gydytojas išrašo Jums biuletenį? Šeimos ar psichoterapeutas?
Aš pati biuletenyje ir PA nori užeiti pagalvojus apie darbą, bet aš manau čia jaudulys, tik mūsų kūnai pamiršo kas yra sveikas jaudulys, o kas PA, t.y. katastrofiškai neteisingai interpretuoja jaudulį. Su tuo ir kovoju.

Na, prasidejo nuo to, kad mes po priepuolio patekome i ligonine. Ten mus ''sekmingai'' istyrus po paros isleido namo su jau pradetu ''biuleteniu'' ir liepe toliau gydytis pradedant seimos gydytoja, baigiant neurologu, LOR'istu ir t.t. Ko pasekoje mes kita vakara vel patyreme l.dideli priepuoli, kuriam esant as kvieciau greituke. Gerai, kad pataikeme ant geros gydytojos. Ji isbuvo turbut koki gera pusvalandi, suleido vaistus, pakiso tabletyte, palauke kol aprims viskas, pastovejo, parymojo ir pasake kame saknys...ir liepe nedelsiant kreiptis...
Seimos gydytoja tai nekokia..gerai, kad psichiatre parase siuntime - Rekomenduoju ned. lapeli pratesti savaitei. Tai va, kai dabar nueisim, tai net nezinau, kaip bus. Be to ji iseina atostogu...O siaip tai ji mums jau tada burbejo...tipo nemato pagrindo testi nedarbinguma...

O pas seimos daktare tai nueiti ne juokas - ir vidurius paleidzia kelissyk, ir tabletytes reikia...nu zodziu...negana, kad jau ir taip blogai, tai dar daktare besirde...o visa nemalone uzsitraukeme del to, kad pasakeme, kad eisime ne pas jos rekomenduojamus specialistus, pas savo neurologa, savo Lorista, ir dar negana to !!- as isdrisau pareikalauti siuntimo pas psichiatra, ko jos manymu visai nereikia. Tik veliau, kaip ji isisreiske ''kadangi jusu zmona issireikalavo siuntimo, as jums ji israsiau'' ir kas juokingiausia, pati ant to siuntimo ir diagnoze , beje teisinga !!!, uzrase. Tai va...zino daktare liga, bet nesako specialiai. Va cia tai paradoksas. Ir dar nusistebejo - ''Ir kas ten jums taip toj greitojoj pasake? Kas per rekomendacijos... Nu nesamone...'' Tai va...Ir dabar kiekviena syki atejus ir padavus israsus is specialistu, meta juos sakydama ''kas cia per jeroglifai, kas cia parasyta? nesiruosiu as cia sifruoti...''
Sia savaite bandysim eit registruotis pas kita daktare, nes su tais UAB'ais nesamone...

Kadangi turiu 7 m. "stažą" galiu pasakyti, kad padėti gali TIK psichoterapeutas. Priežastys yra psichologinės, o neurologai tik raminamuosius rašo ir pailsėti siūlo kas nepadeda. Jeigu yra laiko tinka psichoterapija, jeigu ne - AD; arba savitaiga, t.y. eisiu ten ir ten kas benutiktų ir eini, po kelių mėnesių praeina.

O jus man dabar paaiskinkit, kuom skiriasi psichiatras nuo psichoterapeuto?
Mes tai buvom pas psichiatre. Kiek suprantu, jis gali paskirt medikamentini gydyma, ko negali psichologas...nelabai as dar cia gaudausi....
Ir psichoterapiniu seansu kokiu nors noretumem...kur ju gauti? Kas juos paskiria? Kiek skaiciau, kitos eina i kazkokius psichikos centrus...kas jie tokie? kur jie yra ir kaip i juos patekti? Ar reikia kokio siuntimo, ar pats taip gali nueit?????


O paciai tie PA netrugdo dirbti? O be to, pastebejau, kad ne viena is cia beislankanciu, i darba net neina , kitos kaip matau, net i gatve arba parduotuve vienos neiseina... arba, kad dirbti galetu perejo ant AD.

As tai va sita sena tema issinagrinejau, kad geriau susipazinciau su viskuom...
http://www.supermama.lt/forumas/lofiversio...php/t14851.html

Papildyta:

Hmm...
Ar Tu seniai pas ta gydytoja gydaisi? Gal vertetu nueiti pas ja ir pasikartoti, kad Tau ne geriau. Kazkur skaiciau, kad tuos raminamuosius salia AD net metus isgeria...O kiek laiko Tu juos gerei? turiu omeny raminamuosius salia AD?
Kazi ka manot ilgiau beisgydancios merginos?

Aš tik mėnesį atgėriau tuos cheminius Zoloft, bet sakau vos ištvėriau. Kol vartojau su raminamais, tai tarsi nieko buvo, na tokia lengvai apsvaigus buvau, bet nebebuvo PA. Tai kai paskyrė man tuos vaistukus, gyd. pasakė, kad tuos raminamus maksimum dvi savaites tik gerti, nes per tokį laiką jau ir AD pradės veikti. Tai kai nutraukiau raminamus, galvojau, kad išprotėsiu, PA po 15 per dieną ko gyvenime nebuvo, išvis visa drebėjau, nepaaiškinama baimė ir siaubas ėmė kartu su nerimu, net saulės šviesos bijojau, krupčiojau visa, kojos nelaikė, rankos kratės ir dar daug nesąmonių... Visą kūną tarsi adatom badė, ypač padus, beja padus dar iki šiol jaučiu, neištysai bet jaučiu... Tai va aš dabar tik 10 dienų vartoju tuos žolinius... O kai buvau pas gyd. ir viską pasakiau, tai ji tik pakraipė galvą ir pasakė, kad Zoloft man netinka, neva per stiprūs. Ir dar pridūrė, kad gaila, jog netinka nes tai patys geriausi ir geriausiai toleruojami AD... Na ir paskyrė man Cesradyston 425
Šiaip anksčiau gyvenime nesu gerusi jokių AD ir pas tos srities gyd. pirmą kart gyvenime pakliuvau. Gal organizmui per daug buvo vienu metu. Gal man net nereikėjo skubėti, nes priepuoliai nebuvo dažni - kartą per mėnesį, man tik nerimas nuolatinis, nepaaiškinamas... Vienu žodžiu su siaubu prisimenu tas dienas, kai gėriau Zoloft
Šiaip aš pati galvoju, kadangi gyvenime nesu gėrus Ad, gal man reikėjo palaipsniui didinti dozę, o man paskyrė iškart visą, gal organizmui šokas buvo..