Sveikos

Kazkaip retokai besirasinejat, gal jau pasveikot ?
O as, va, sugrizau i musu bureli...Buvau Jacinta30, dabar Jacinta333, nes pamirsau slaptazodi, teko registruotis is naujo...
Tai, va, atkritau...Geriau seroxat ir lexotanil, po to tranxena 3 men, po to meciau, isivaizdavau, kad bevik sveika... Ir bum, po metu vel ligonis

Is tikruju pradejo vis dazniau kartotis,bet laikiausi dantis sukandus... Baigesi tuo, kad pervargau nuo to ir nebegalejau nueiti i darba. Nueidavau puse kelio ir uzeidavo tokia panika gatvej, kad nebeturedavau jegu nei eiti i darba, nei grizti namo.Taip ir stovedavau visa issigandusi, paskui sukaupdavau jegas ir lekdavau namo.Norejau net mesti darba, vis tiek nebegalejau dirbti. Panikos uzeidavo ir darbe.Galejau tik namuose guleti ir tai nesijauciau gerai.
Dar prasidedavo "derealizacija"- nu, kas patyre ta jausma, turbut tai dar baisiau nei fiziniai pojuciai. Ziuri i kolegas ir toks jausmas, kad ju nebepazysti, ir isvis atrode, kad esi ne is to pasaulio, aplink matai aplinka, bet nesuvoki kas tai, kam tai reikalinga, ziuri kazkokiu klaikiu zvilgsniu, rankos dreba, jautiesi kaip ne "as", viskas tarsi nutole per atstuma, ir tokia neviltis, kuri atrodo ne tik smegenyse, bet visame kune ilindus, kazkokios durnos filosofines mintys atakuoja. Toliau sekanti mintis: einu is proto...Ir baisu , kad kolegos nepastebetu, kad i ligonine nuves del blogos savijautos, tai dar puse velnio, bet, jei atvaziuos greitoji ir pasakys, kad man ne visi namie...Ir taip jau koleges buvo issigandusios, kai pradejo popieriai kristi is ranku.
Nuejau vel pas psichiatra, paprasiau, kad israsytu tu paciu vaistu, kaip pirma karta. Dabar pora men vel geriu seroxata 20 mg ir lexotanil 1,5 mg. Galvoju, kad jei pirma karta kazkiek padejo, dabar irgi turetu padeti.Kazkiek padeda, PA trunka trumpiau (budavo beveik visa diena), ir nebeisivaziuoja taip stipriai.
Kalbejau su 2 psichiatrais, tai patare gerti seroxata ir nemesti, nes gydymas trunka 0,5 - 1 metus.Teisingai mazinant doze, nutraukimo sindromo nebuna. Prie lexotanilio daugiau priprantama. Bet man jau geriau tapti priklausomai, nei kesti ta kosmara. Be vaistu nusiimti panikas sugebejau tik is pradziu, po to tapo vis sunkiau ir sunkiau. Gal delto, kad mano PA buvo gan daznos, ilgos ir stiprios. Jauciu absoliuciai visus pojucius, kurie apibudina panika.Jei literaturoje rasoma, kad trunka apie val ir kelis kartus per savaite, tai man budavo po kokias 4 per diena kasdien.Net tarp paniku jausdavau bjauru nerima.
Uzsirasiau pas psichologa

. Nelabai man patiko, nesugebejau buti visiskai atvira.Atrodo, kad psichologas neturejo apie ka su manim kalbeti. Gavosi pilstymas is tuscio i kiaura, suzinojau tai, ka jau seniai zinojau.Galbut nelabai mokejau skustis gyvenimu ir savo jausmais...Manau, kad nebeisiu.
Bandysiu savarankiskai spresti savo problema.Dabar kapstau interneta anglu ir rusu k., nes lietuviskai nieko nera gero. Ieskau minciu, kurios mane palaikytu. Idomesnes mintis parasysiu i foruma, gal ne tik sau, bet ir kam nors dar padesiu:)
Savaitgali nusimato renginys keliom dienom, drebu kaip epuses lapas vien nuo tos minties. Toks keistas jausmas- noras+baime.Teks vaidinti didvyre ir pabandyti atlaikyti, nors taip ir norisi pabegti....
Kai pirma karta susirgau, nebijodavau niekur iseiti, jei jausdavausi sveika. Dabar, atkritus, buvo prasidejus agrofobija, nebegaledavau net siuksliu isnesti i konteineri.