Agorafobija

sveikos, atsitiktinai radau sita tema... Ir iskart lengviau pasidare Pagaliau zinau kas mane kankino pries 2 metus Buvo laikas, kai patyriau daug streso: vienu metu teko rasyti kelis kursinius darbus, dirbti dviejuose darbuose, sportuoti (nes norejau but grazi ), buti gera ir supestinga drauge MB ... Zodziu mano jautriai sirdelei ir smegenelems to buvo per daug. Viena diena darbe uzejo priepuolis, sirdis eme labai greitai plakti, bijojau pasilikti viena (nes dirbau viena). begau vaistu, jie nepadejo, issikvieciau greitaja... jausmas, kad pagalba yra ir as nenumirsiu viena mane nuramino, todel gydytojai nieko nerado ir pasiule kreiptis i seimos gydytoja. Pastaroji rado itin auksta kraujospudi. maniau tai ir yra tikroji priezastis. O tada prasidejo tikras kosmaras, vakarais uzspausdavo kvepavimo takus, jauciau tarsi kazkokia kylancia banga, del kurios maniau mirsiu ieskojau priezasciu kas man yra, geriau vaistus nuo kraujo spaudimo ir laukiau isganingojo vizito pas kardiologa... Maniau ji mane isgelbes, nes be jos as mirsiu. taip bijodavau vakaru, nes tada man prasidedavo tie priepuoliai, kurie tesdavosi visa nakti... o diena atrodziau klaikiai, net praeiviai atsisukdavo: paakiai pajuode,, veidas issekes, akys pilnos neapsakomos mirties baimes. Sulaukiau vizito pas kardiologe. Ji grieztai pasake kad neduos man jokiu vaistu ir israse homeopatiniu zoleliu nuo nervu. kaip as ja tada keikiau... Verkau, nes maniau, kad ji atmestinai dirba ir todel as mirsiu nuo neistirtos sirdies ligos Tada atejo ramybes laikotarpis, daug buvau namuose, geriau raminamasias zoleles... isigijom suniuka, daug vaiksciojau su juo parke... Isgijau. Dabar vakarais kartais jauciu ta "banga" artejant... labai bijau, kad tai vel nepasikartotu. Pagaliau radusi sia tema zinau kas man buvo. Aciu Jums. Busiu drasesne. Zinosiu kas tai ir nebebijosiu. Aciu

Sveikos mielosios. Nežinau ar čia turėčiau rašyti, bet visos panikos atakos temos jau uždarytos. Perskaičius jas aš pakraupau, negalėčiau net pagalvoti, kad yra toks dalykas. Mane jau trečia diena kankina PA, kolkas šiek tiek padeda Xamax. Kai gydytoja pasakė, apie tokią būseną išgirdau pirmą kartą. Savotiškai net pagalvojau , kad kažką ji čia ne taip šneka. Negaliu sakyti, kad esu didelė bailė, kad bijočiau eiti į miestą , bendrauti su svetimais, va prieš egzaminus labai pergyvenu. Šiaip manau esu jautri. Ko gero pakako PA išsivystyti. Tik negaliu patikėti, kad tai nepraeina, čia jau sunku, vaje Aš taip pat sportuoju (kaip čia rašė viena iš dalyvių), bet esant tokiai būsenai net neįsivaizduoju kaip tai įmanoma Aišku šiuo metu sergu bronchitu, išrašė man antibiotikus nuo kurių pykina-šalutinis poveikis. Buvo negera. Todėl dabar bijau gerti juos, man ir taip jau gana PA būsenos. Net nežinau ką ir daryti. Vienu žodžiu man tai naujovė, kurias kankina PA , parašykite kaip reikia gyventi esant tokiai būklei, ką daryti, kaip elgtis
Nes tik pramerkiu akis , muša širdį, rankų delnai drėgni, lengvai svaigsta galva-tarsi girta, ir bendras toks silpnumas. Stengiuosi kuo lėčiau kvėpuoti, taip patarė gydytoja. Šiandien išbandžiau maišelį, na negaliu sakyti, kad labai padėjo, gal aš kažką ne taip darau.

Nago mielosios, kurios jau patyrė tą nelaimingą būseną, išmokykite gyventi, parašykite, labai prašau Kaip pirmą kartą susidūrus, patarimų laaabai reikia.

Gerai būtų, kad būtų galima pamokyti su tuo gyventi. Aš irgi norėčiau, bet deja...
Va jau du metus su tuo gyvenu. Kartais pagerėja, kartais pablogėja. Bet jau nebebūna taip kaip iki tol. Ir jau nesitikiu, kad kada nors bus. Susitaikiau su tuo, kad tai mano toks gyvenimo kelias ir lengviau pasidarė, bent jau savigrauža, savigaila taip nekankina.
Vaistų aš galima sakyt iš kart atsisakiau. Xanax man nepadėdavo, jokie kiti irgi, pasirinkau psichoterapiją. Jau du metus ir lankau. Pradžioje individualiai pusę metų, o va jau pusantrų grupinę terapiją. Padeda. Aišku ne iš kart pasijuto nauda. Bet su laiku vis stipresnė darausi. Atsikračiau daugybės kompleksų, susitaikiau su praeitimi kuri pasirodo pasąmonėj mane griaužė. Daug paprasčiau žiūriu į daugybę dalykų.
Didelių priepuolių nebebūna, bet smulkūs simptomai mano kasdieniai palydovai, pripratau jau prie jų. Tik aišku jautriau reaguoju į kiekvieną skausmelį, kiekvieną stresą išgyvenu stipriau nei iki PA.
Žinau, kad kitaip nebus, kad NIEKAS KITAS man padėti negali, tik PATI. Gyvenu ir stengiuosi matyti daugiau šviesių spalvų

Ačiū , kad atsiliepėte Bet nuo ko visa tai būna, kodėl vienoms taip yra, kitoms ne. Nesu aš iš tų , sakykim, bailių, kai kur reikia, tai būnu uch Aš jau irgi bandau kaip nors susitaikyti, jei jau nieko nelieka, dirbu su savimi. O kaip jums pavyksta darbe, jei prasideda PA?
p.s. ale gi zaraza kažkokia puola moteris, senesniais laikais net nebuvo tokių nesąmonių (kitaip nepavadinsi).

Ne tik moteris, bet ir vyrus puola. Nuo ko - niekas negali pasakyti. Kaupiasi kaupiasi ir bum. Mano vaikystė buvo tokia, kad filmą galima sukurti apie tai kaip vaikystė atsiliepia suaugusio žmogaus gyvenimui Matyt vieną dieną ir persipildė taurė. Mano atveju tai po 7 laidotuvių, kai palaidojau abu tėvus ir pusę giminės - tėčio laidotuvės padėjo matomai paskutinį tašką ir ištiko "širdies smūgis". Tiesiog vieną dieną, praėjus po laidotuvių 1 mėn, nei iš šio nei iš to atsidūriau reanimacijoj kur su šoko pagalba iš kelių kartų atstatė širdies ritmą. Tada medikai ieškojo fiziologinių priežąsčių ir jų nerado. Dar po mėnesio, keliaujant po Europą, viešint pas sesę Italijoj vieną vakarą atsigulus miegot prasidėjo PA. Nežinojom kas tas yra ir kad man būtent PA, Lėkėm ten į kardiologinę kliniką. Ten nieko nerado, širdis normaliai veikė, o aš gulėjau visa besikratanti, šalto-karšto prakaito pilama, dusdama, krūtinė verda kraujas, rankose venos atrodo irgi užvirė, siaubas kokia savijauta buvo, panika, kad mirštu. Paleido nieko neradę. Prasikankinau su ištisianiais PA visą parą Tada nuvežė ten į kitą kliniką. Ir ten pas psichologą nusiuntė. Maniau visai durni, prie ko tas psichologas? Va pas jį ir sužinojau apie PA. Man diagnozė nuskambėjo kaip mirties nuosprendis, įkalinimas ligoje. Maniau geriau jau fiziologiškai kas nors būtų ką galima išgydyt vaistais arba išoperuot.
Niekas negali pasakyti dėl ko taip atsitiko. Nebeatlaikė psichika? Viko susikai\upė per daug? Prigimtis tokia jautri? Kas žino...
Nebijau aš viešumos, erdvių. Aš bijau mirties ir bijau pačios baimės. Bijau, kad išsigąsiu, kad užeis panika. Vis bijau to širdies aritmijos priepuolio, kad jis vėl gali pasikartoti. Bijau, kad gali kitą kartą nepavykti jo atstatyti.
Pastebėjau, kad dažniausiai nerimas sukyla ir atsiranda simptomai (smaugimas gerklėje, galvos svaigimas, kurios nors kūno dalies nutirpimas, karštis krūtinėje, širdies permušimai ir pan.) visai ne tada kai nervinuosi, nerimauju, ne. Aš stresą, įtampą, pyktį išgyvenu, toleruoju gerai. Mat jau esu nuo mažumės pripratus pastovioj įtampoj gyventi. Bet va kai viskas būna gerai, kai esu rami, kai niekas neerzina, niekas nestresina, pačiais netikėčiausiais, netgi sakyčiau - džiaugsmingais, esant laimingos būsenos momentais pasireiškia PA. Neleidžiu vadinasi sau atsipalaiduoti, būti laiminga, ramia. Iš kart gaunu signalą PA pavidalu, kad reik būt pasitempusiai, įsitempusiai, budriai, gynybinėj pozicijoj

Papildyta:

Buvo. Tik niekas nekalbėjo apie tai. Esu skaičiusi ir apie garsius, žinomus žmones kurie turėjo tokius sutrikimus. Ta pati depresija anksčiau irgi buvo, bet žmonės nurašydavo kaip kokį išpindėjimą ir pan
Kas mane labiausiai neramina tai, kad galima sakyti tie dalykai persiduoda Mano sesė irgi turi tokią bėdą, tik lengvesnės formos. Mūsų mama irgi turėjo, tik nekalbėjo apie tai...Dukra irgi jautruolė, bijau, kad ji irgi gali būti iš tų "laimingųjų" sąrašo

Nebijau aš viešumos, erdvių. Aš bijau mirties ir bijau pačios baimės. Bijau, kad išsigąsiu, kad užeis panika. Vis bijau to širdies aritmijos priepuolio, kad jis vėl gali pasikartoti. Bijau, kad gali kitą kartą nepavykti jo atstatyti.

Ačiū už istoriją, nuoširdžiai parašytą Na palyginus su jumis, man prasidėjo ne taip stipriai, aš vaikščiojau pirmyn , atgal, sunkiai kvėpuodama, negalėjau sedėti. Tai truko neilgai, bent jau man taip atrodė. Kadangi ruošiausi į polikliniką, tai nuėjau ir pasakiau gydytojai kas ką tik man buvo (negaliu sakyti, kad buvo visai praėję), tada ji mane ir supažindino su PA. Nelabai patikėjau, nes ji sakė, kad man visa tai tarsi iššaukė bronchitas (sirgau tuo metu), nes nusilpęs organizmas.
Mano mamai to nebuvo, visi artimieji irgi sakė, kad girdi apie tai pirmą kartą... Tačiau ir aš auginu dukrą, jei jau rašote, kad gali persiduoti Nenorėčiau, kaip ir kieviena mama to nelinkėtų, bet būkime optimistėmis, nu nepersiduos mūsų dukroms
Paryškinau jūsų žodžius- PA gali sukelti stiprią širdies ritmiką, kurios galima gal ir neatstatyti?
P.S. šmestelėjo tokia mintis- tuo metu kai jaučiamas PA sindromas, ar nebūtų geriausias vaistas 50 gramų. Juk tai atpalaiduoja, nes aš jau visaip mastau, kaip neleisti įsižiebti PA. Aš labai retai vartoju alkocholį, gal vis gi per retai Gal kažkiek ir juokingai skamba, bet jei būtų veiksminga....

Gerai, kad jūsų gydytoja tokia protinga ir iš kart nustatė kas yra. O man nenustatė nei pas mus poliklinikoj, nei Klaipėdoj reanimacinėj, nei pas juos kardiologiniam Kaip jau pasakojau Italijoj, Milane, taip pat kardiologiniam ieškojo fiziologinių priežąsčių ir tik paprastoj ligoninėj priimamajame nukreipė pas psichologą. Buvau nustebus, bet labai padėjo tas. Nes iš kart nurimau, kad man nėra kokia nors nežinoma medicinai (nes juk nieks nenustatė kas man) liga ir kad aš nemirštu. Pas psichologą ilgokai prasėdėjau. Sunku buvo bendraut, nes sesė vertėjavo tai ne visus medicininius terminus ir ji suprast galėjo, teko psichologui rinkti paprastus žodžius. Nuramino, kad tikrai nemirštu ir kad greičiausiai nebeatlaikė nervinė sistema visų stresų ir pasakė gana. Davė man ten kažkokių raminamųjų, sakė labai stiprūs ir kad sesė žiūrėtų mane važiuojant iki namų, nes vaistai tokie stiprūs, kad jei užmigsiu mašinoj - iki ryto nepabusiu, teks garaže ir miegot Ten pas juos nuo tos ligoninės iki namų kelio gal 30 min. aš vos nelūžau, parėjus kritau ant lovos su visais batais ir rūbais ir nulūžau. Iki ryto išmiegojau ir jokių simptomų nebebuvo kol grįžau į Lietuvą. Tai apie savaitę kažkur. Tik vėliau gerokai sužinojau, kad gavau visai ne jokius vaistus. Ten buvo placebas - sirupėlis paprasčiausiai. Štai ką reiškia tikėjimas, įtaiga

PA sukelia aritmiją, ar jos gali ir neatstatyti? Nežinau. Man tiesiog sutriko širdies darbas einant pas draugę į darbą. Pas ją darbe pasėdėjau apie 20 min. nes tikėjausi, kad praeis, juk pirmą kartą nei iš šio nei iš to užėjo, net nesupratau kas man darosi. Tiesiog eidama pajutau smūgį į krūtinę ir oro trūkumą. Tik atsisėdus pamačiau kaip stipriai plaka širdis, kad net matosi. Pažįstama mane nuvežė iki ligoninės. Ten pamatavo ritmą ir iš kart paguldė į intensyvios priežiūros skyrių. Apie 2-3 valandas bandė atstatyti ritmą visokiais vaistais lašinamais lašeline ir leidžiamais. Sumažino iki 192 ir viskas, daugiau nieko nesigavo jiems. Skambinosi į Klaipėdą, pasakė daryti šoką, o pas mus nemoka Tai su greitūške vežė į Klaipėdą (aš Palangoj gyvenu). Prasidėjo dar didesnė panika, nes išsigandau nežmoniškai, juk širdis ne juokas. Baisu pasidarė kai greitojoj įjungė sireną, kai pajutau kokiu greičiu lekiam Pamaniau, kad vadinasi visai blogai man. Pradėjau ašarot ir gavau raminančių tokią dozę, kad išsijungiau. Klaipėdoj reanimacijoj keikėsi pamatę ką man leido, kaip bandė atstatyt tą ritmą Išgirdau frazę kuri iki šiol ausyse skamba: ką jie visai ten nieko nemoka, gerai kad atvežė, bet ar ne per vėlu? Man nuo tokių žodžių dar blogiau pasidarė. Suėjo konsiliumas, krūva daktarų ir spręndė ką daryt. Stengiausi neklausyt nes buvo baisu. Garsiai kartojau frazę - man viskas bus gerai, man viskas bus gerai.... Tai va, darė šoką. Du kartus. Pojūčiai - žodžiais nenusakomi, kai noriu pasakyt ką jutau tai tik keiksmažodžiai ant liežuvio galo Atstatė jie man tą ritmą ir paguldė kardiologiniam skyriuj. Kadangi jokių širdies problemų nerado paleido gan greit namo pasakę išsitirti skydliaukę. Nes dėl pačios širdies tokių priepuolių neturi būti. Išvadoj parašė: prognozė - gyvenimo palanki, pasveikimo - galimi paūmėjimai. Juokinga kažkaip, nežino kas dėl ko, bet žino, kad gali paūmėti Klausiau ar gali būti, kad numirčiau dėl tokio sutrikimo, tai juokėsi, sakė jei kartosis aritmijos gali tekti ateityje dėti kardiostimuliatorių... Po mėnesio man prasidėjo PA. Nors ir tas pirmas priepuolis, širdies aritmija jau buvo PA, bet dar nežinojau. Jis buvo toks kaip įspėjamasis...

Dėl 50 gr kaip vaisto aš griežtai prieš. Nes turiu du pavyzdžius kapinėse kuo tai baigiasi

Dėl 50 gr kaip vaisto aš griežtai prieš. Nes turiu du pavyzdžius kapinėse kuo tai baigiasi
[/quote]
Vaje, čia būtent tie atvejai, kai esant PA būsenai vartojo alkoholį?

Ir ar dažnai jums būna, ar tokie pat stiprūs? Ar toleruojate kavą?

[quote=elipsė,2010 04 30, 15:10]
Dėl 50 gr kaip vaisto aš griežtai prieš. Nes turiu du pavyzdžius kapinėse kuo tai baigiasi
[/quote]
Vaje, čia būtent tie atvejai, kai esant PA būsenai vartojo alkoholį?

Ir ar dažnai jums būna, ar tokie pat stiprūs? Ar toleruojate kavą?
[/quote]
Na gal ir ne patys PA, bet nerimo sutrikimas, depresijos ir alkoholis padarė savo

Aritmijos priepuolis toks stiprus buvo tik tas pirmasis. Po metų kažkur pasikartojo, bet silpniau ir kol atėjau iš virtuvės į kambarį, užsidėjau spaudimo/ritmo matuoklį - pasibaigė pats savaime.
Tų PA kai pradeda degt krūtinėj, oro trūksta, ausyse spengia ir sukasi aplink viskas irgi tfu tfu tfu senokai nebuvo. Man dabar tokie silpnesni tie simptomai, bet pastoviai, kasdien. Išmokau su jais gyvent.
Prieš pusantrų metų man darė operaciją, pašalino tulžies pūslę nes buvo pilna akmenų ir užeidavo žiaurūs skausmo priepuoliai. Po operacijos dar ilgai užeidavo tokie pat skausmo priepuoliai, pasąmonėj kažkur giliai aš vis dar turėjau tą pašalintą pūslę Kartais ir dabar užeina, tik ne taip stipriai.
Mano aukštas kraujospūdis, todėl juodos kavos išvis negeriu, o balintos retai, nes po tulžiapūslės pašalinimo skrandžio rūgštingumas žiauriai padidėjęs.

elipse - kaip jauciates? Ar geriau?

Sveikos Elipse, jauciuosi tai pat.Viskas prasidejo pries gera pusmeti, pries tai ilga laika liudejau, depresavau, gedejau.Rodos viskas po truputi susitvarke, taciau viso to pasekoje atsirado panikos atakos. Turiu sirdies ydele, kiek zinau ji nera labai reiksminga, man tera ribojamas fizinis aktyvumas, t.y neleidziamas aktyvus sportas, tai pat svoriuko turiu siuo metu nereikalingo, issigandau, kad prisizaidziau, kad sirdis 'parejo' .... Prakaituoja delnai,tirpsta galunes, plaka sirdis, uzspaudzia gerkle, krutine - sunku kvepouti, begu raminamuju ar migdomuju, kad tik uzmigti... Guliu ramiai ir darosi dar baisiau kiek pasiknisau internete as is tu retesniu atveju kuriems jos atsiranda is niekur, ir kaip taisykle naktimis.... Siaubinga.Bandau save itikinti, kad viskas bus gerai, stengiuosi kvepuoti, taciau visada atrodo ,kad gyvenu jau paskutiniasias minutes ... Eh.Galu gale raminamieji suveikia ir luztu, atsibundu ryte viskas ok.Man jos pasikartoja kas keleta savaiciu, netgi reciau.Merginos, moterys.... labai nenoriu kreiptis i medikus, ar imanoma tai suvaldyti paciai? Tureti galbut kokiu vaistuku ? Galbut kazkokiu kuriu nereikia gerti pastoviai, o tik tam kartui? Ar cia jau reikia sio to rimtesnio? Beja pati ataka trunka apie 1-2h. Akimirkomis norisi pradeti melstis ... na iki nevilties kazkokios jos priveda.
Beja, noreciau patarimo, kaip tai gali buti susije su baime buti viesumoje? Seip tokios niekada nejutau, visada buvau viesas zmogus, pasikartosiu pries tai kai netekau artimo zmogaus, ilga laika depresavau pati sau, dabar tai praejo, taciau atsirado panikos atakos.... O kazkuria diena kine maniau isprotesiu Sedejau kino saleje ir jutau kaip nebeturiu kuo kvepuoti, kaip permusineja sirdi, isbegau is sales nieko niekam neaiskindama , siaubas Tai vienintelis kartas kai ataka prasidejo ne namie ir ne nakti.... Ar tai viesumos, didelio zmoniu skaiciaus baime? As NIEKADA, NIEKADA nesu turejusi jokiu psichologiniu sutrikimu anksciau.... esu jautrus zmogus, bet nenoriu tiketi,kad netekties skausmas galejo isvystyti sitiek negalavimu ir bijau,kad dabar nuejus pas medikus man tu sutrikimu prirasytu eile Labai noriu savomis jegomis isspresti viska.Labai.