| QUOTE (zanet @ 2004 05 24, 06:54) |
| Pilnai sutinku su Smurka ir Silvute. Nebuk, Rucelie, naivuole ir pagailek savo pacios gyvenimo. Jei neturi ka daugiau veikti, tik paskui girtuoklio tevo uodega begioti, tai daugiau demesio skirk savo pacios seimai ir padek savo motinai issaugoti bent likusia gyvenimo dali. Neisizeisk, kad taip ziauriai rasau, bet tikrai niekas jam nepades, jei jis pats nenores, o savo mamai tu dar padeti gali. Mano pacios tevas buvo baisus alkoholikas. Skirtumas tas tik, kad bomzu namo nevede, nes mama kelis kartus gera puga iskele, ir daiktu nepardavinejo, nes nebespejo - mama laiku issiskyre. Daug metu musdavosi, bet kai kelis kartus buvo isveztas policijos, nustojo. Mama dabar labai gerai susitvarkiusi savo gyvenima, turi jaukius namus, taiso sveikata. Na gal vienisa, nes nera salia zmogaus. Taciau laiminga istrukusi is pragaro. Po skyrybu tevai pasidalino turta ir dabar tevas gyvena kambariuke bendrabutyje. Turejo jis po skyrybu daugiau turto, bet pragere. Man pavyko tik ji ikalbeti, kad perrasytu savo murini garaza ant mano vardo, nes nuo pat skyrybu nepajegdavo apmoketi savo saskaitu, o as jas dengdavau. Garaza pardaviau ir is tu pinigu apmoku jo bendrabucio saskaitas, kad gatvej neatsidurtu. O toliau jis tvarkosi kaip nori. Nori geria, nori bomzus vedasi, nori issiblaivo - visiskai nesikisu. Aisku, sirdi skauda, nes vis delto tevas, bet jis pats issirinko toki gyvenima. |
As panasiai dabar ir pati galvoju... bandziau su mama kalbetis, atrodo, ji ir pati jau mato situacijos beviltiskuma. teva mes radom, netgi blaivas namo parsirado, ir jau visas savaitgalis, kaip sventas aniuolelis nebegeria. aisku, tai truks keleta dienu (geriausiu atveju) ir vel as galvosiu - KA DARYTI? manau, kad teks ikalbeti mama skirtis, dalintis turta... ar tikrai dabar po skyrybu visas turtas dalijamas per puse, jei nera kitokios sutarties? mat namas tai tevo...
| QUOTE (Rucelie @ 2004 05 24, 07:05) |
| manau, kad teks ikalbeti mama skirtis, dalintis turta... ar tikrai dabar po skyrybu visas turtas dalijamas per puse, jei nera kitokios sutarties? mat namas tai tevo... |
Cia su teisininku reikia pasitarti. O cia kuria prasme namas tevo? Jis palikimu ji gavo, pries santuoka ji isigijo? Jei i abu siuos klausimus atsakymas neigiamas, turtas dalijamas pusiau.
| QUOTE (Smurka @ 2004 05 24, 09:11) |
| Cia su teisininku reikia pasitarti. O cia kuria prasme namas tevo? Jis palikimu ji gavo, pries santuoka ji isigijo? Jei i abu siuos klausimus atsakymas neigiamas, turtas dalijamas pusiau. |
Jis pirko mana budamas santuokoje, bet uz pinigus, gautus pardavus savo motinos buta. o tada mano tevai gyveno atskirai (ne issiskyre, o atskirai). Girdejau, kad dabar lyg naujas istatymsas, ar panasiai, kad turtas dalijamas pusiau.
Nezinau, ar gerai darau, kad veliuosi i sia diskusija, nes mano tetis pries 5 menesius mire...Taigi nebesinoretu apie ji kalbeti blogai...
Sunku skaityti tai, ka rasote, ypac Rucelie, nes as buvau lygiai tokia pati - iki isprotejimo, iki skausmo daugybe metu besiblaskanti tarp neapykantos ir paniekos girtam tevui (tiksliau jo ligai) ir to JIS GI MANO TEVAS...Kankindavausi nuo to, kad man teko toks likimas, kad negaliu dziaugtis gerais ir laimingais tevais, o gyvenimas, ir taip be galo sudetingas, dar visa laika komplikuotas del tevo gerimo...Atrodo, nebuvo dienos, minutes, kai buciau nesijautusi nelaiminga, kad nieko negaliu pakeisti...Budavo taip gaila saves...
Esu tikra, kad tai nepakeiciama...Tik vienetai (del man visiskai nenuspejamu motyvu) issikapsto is alkoholizmo ir as jau seniai netikejau, kad mes priklausome tiems vienetams, todel buvau susitaikiusi su tuo, kad tai ...iki ligos (kai tevas fiziskai nebegales iseiti is namu)...arba iki mirties...
Nezinau, kodel tokia lemtis (kazka ji visgi turetu reiksti, kitaip kam gi) ispuole - tureti gerianti teva...man tai buvo labai didele moraline kancia...del zustancio artimo zmogaus ir visiskos beviltybes padeti...
Didziausias paradoksas tai, kad tevui mirus (ko gero niekas nesuprato, ko verkiu prie karsto - gal tikejosi, kad dziaugsiuos) - as nejauciu palengvejimo - klaikiai jo ilgiuosi ir jauciuosi siaubingai kalta, kad nemokejau jam padeti...Protas sako, kad tai buvo neimanoma, o sirdis "kaukia" - gal visgi ka nors praziopsojau...
Todel labai gerai suprantu Rucelie blaskymasi tarp noro spjauti ir pareigos pries teva...koks jis bebutu...
Neturiu pasakyti nieko paguodziancio...todel matyt be reikalo rasau...gal tik noriu pasakyti, kad kovoti kazkaip su tuo reikia, gal net drastiskom priemonem (gydyti jega, kviesti policija draugeliams, jei reikia ir tevui, netgi kokia fizine bausme tikrai gal praverstu, mamai deretu issiskirti, atskirti ji nuo namu - isnuomoti ar nupirkti maza kambariuka), bet ismetus visiskai is gyvenimo, gali nebelikti ramybes sau visam likusiam gyvenimui...
Del gailescio - gaileti reikia zustancio zmogaus, jo esybes, o ne ligos, girtame nebera esybes, todel elgtis reikia grieztai. Juk jis taves negaili...Tai nereiskia akis uz aki, tiesiog kai tevas girtas - jis nebe tevas, nes jam nebeegzistuoji tu, nebeegzistuoja tavo mama.
Kazkada skaiciau kunigo pamastymus apie tai, kas yra tevai vaikams...Jis rase, kad vaikams yra pati didziausia nelaime, kai tevai uzgriuna juos savo ydomis...
Labai atsiprasau, kad taip padrikai ir be jokiu patarimu...man irgi viskas dar labai sviezia...
Sunku skaityti tai, ka rasote, ypac Rucelie, nes as buvau lygiai tokia pati - iki isprotejimo, iki skausmo daugybe metu besiblaskanti tarp neapykantos ir paniekos girtam tevui (tiksliau jo ligai) ir to JIS GI MANO TEVAS...Kankindavausi nuo to, kad man teko toks likimas, kad negaliu dziaugtis gerais ir laimingais tevais, o gyvenimas, ir taip be galo sudetingas, dar visa laika komplikuotas del tevo gerimo...Atrodo, nebuvo dienos, minutes, kai buciau nesijautusi nelaiminga, kad nieko negaliu pakeisti...Budavo taip gaila saves...
Esu tikra, kad tai nepakeiciama...Tik vienetai (del man visiskai nenuspejamu motyvu) issikapsto is alkoholizmo ir as jau seniai netikejau, kad mes priklausome tiems vienetams, todel buvau susitaikiusi su tuo, kad tai ...iki ligos (kai tevas fiziskai nebegales iseiti is namu)...arba iki mirties...
Nezinau, kodel tokia lemtis (kazka ji visgi turetu reiksti, kitaip kam gi) ispuole - tureti gerianti teva...man tai buvo labai didele moraline kancia...del zustancio artimo zmogaus ir visiskos beviltybes padeti...
Didziausias paradoksas tai, kad tevui mirus (ko gero niekas nesuprato, ko verkiu prie karsto - gal tikejosi, kad dziaugsiuos) - as nejauciu palengvejimo - klaikiai jo ilgiuosi ir jauciuosi siaubingai kalta, kad nemokejau jam padeti...Protas sako, kad tai buvo neimanoma, o sirdis "kaukia" - gal visgi ka nors praziopsojau...
Todel labai gerai suprantu Rucelie blaskymasi tarp noro spjauti ir pareigos pries teva...koks jis bebutu...
Neturiu pasakyti nieko paguodziancio...todel matyt be reikalo rasau...gal tik noriu pasakyti, kad kovoti kazkaip su tuo reikia, gal net drastiskom priemonem (gydyti jega, kviesti policija draugeliams, jei reikia ir tevui, netgi kokia fizine bausme tikrai gal praverstu, mamai deretu issiskirti, atskirti ji nuo namu - isnuomoti ar nupirkti maza kambariuka), bet ismetus visiskai is gyvenimo, gali nebelikti ramybes sau visam likusiam gyvenimui...
Del gailescio - gaileti reikia zustancio zmogaus, jo esybes, o ne ligos, girtame nebera esybes, todel elgtis reikia grieztai. Juk jis taves negaili...Tai nereiskia akis uz aki, tiesiog kai tevas girtas - jis nebe tevas, nes jam nebeegzistuoji tu, nebeegzistuoja tavo mama.
Kazkada skaiciau kunigo pamastymus apie tai, kas yra tevai vaikams...Jis rase, kad vaikams yra pati didziausia nelaime, kai tevai uzgriuna juos savo ydomis...
Labai atsiprasau, kad taip padrikai ir be jokiu patarimu...man irgi viskas dar labai sviezia...
| QUOTE (Rucelie @ 2004 05 24, 09:21) |
| Jis pirko mana budamas santuokoje, bet uz pinigus, gautus pardavus savo motinos buta. o tada mano tevai gyveno atskirai (ne issiskyre, o atskirai). Girdejau, kad dabar lyg naujas istatymsas, ar panasiai, kad turtas dalijamas pusiau. |
Mano viena drauge taip pat buvo "ikliuvusi". Jos vyras pirko buta uz motinos dovanotus pinigus. Ir visa gyvenima nepamirsdavo priminti, kad jis yra seimininkas. Jinai taip ir mane. Bet kai skyresi, paaiskejo vienas paradoksas - dovanoti yra pinigai, o ne butas. Taip jis turejo susitaikyti su pralaimejimu ir buta dalinti pusiau.
| QUOTE (Daiva_B. @ 2004 05 24, 09:23) |
| Nezinau, ar gerai darau, kad veliuosi i sia diskusija, nes mano tetis pries 5 menesius mire...Taigi nebesinoretu apie ji kalbeti blogai... Sunku skaityti tai, ka rasote, ypac Rucelie, nes as buvau lygiai tokia pati - iki isprotejimo, iki skausmo daugybe metu besiblaskanti tarp neapykantos ir paniekos girtam tevui (tiksliau jo ligai) ir to JIS GI MANO TEVAS...Kankindavausi nuo to, kad man teko toks likimas, kad negaliu dziaugtis gerais ir laimingais tevais, o gyvenimas, ir taip be galo sudetingas, dar visa laika komplikuotas del tevo gerimo...Atrodo, nebuvo dienos, minutes, kai buciau nesijautusi nelaiminga, kad nieko negaliu pakeisti...Budavo taip gaila saves... Esu tikra, kad tai nepakeiciama...Tik vienetai (del man visiskai nenuspejamu motyvu) issikapsto is alkoholizmo ir as jau seniai netikejau, kad mes priklausome tiems vienetams, todel buvau susitaikiusi su tuo, kad tai ...iki ligos (kai tevas fiziskai nebegales iseiti is namu)...arba iki mirties... Nezinau, kodel tokia lemtis (kazka ji visgi turetu reiksti, kitaip kam gi) ispuole - tureti gerianti teva...man tai buvo labai didele moraline kancia...del zustancio artimo zmogaus ir visiskos beviltybes padeti... Didziausias paradoksas tai, kad tevui mirus (ko gero niekas nesuprato, ko verkiu prie karsto - gal tikejosi, kad dziaugsiuos) - as nejauciu palengvejimo - klaikiai jo ilgiuosi ir jauciuosi siaubingai kalta, kad nemokejau jam padeti...Protas sako, kad tai buvo neimanoma, o sirdis "kaukia" - gal visgi ka nors praziopsojau... Todel labai gerai suprantu Rucelie blaskymasi tarp noro spjauti ir pareigos pries teva...koks jis bebutu... Neturiu pasakyti nieko paguodziancio...todel matyt be reikalo rasau...gal tik noriu pasakyti, kad kovoti kazkaip su tuo reikia, gal net drastiskom priemonem (gydyti jega, kviesti policija draugeliams, jei reikia ir tevui, netgi kokia fizine bausme tikrai gal praverstu, mamai deretu issiskirti, atskirti ji nuo namu - isnuomoti ar nupirkti maza kambariuka), bet ismetus visiskai is gyvenimo, gali nebelikti ramybes sau visam likusiam gyvenimui... Del gailescio - gaileti reikia zustancio zmogaus, jo esybes, o ne ligos, girtame nebera esybes, todel elgtis reikia grieztai. Juk jis taves negaili...Tai nereiskia akis uz aki, tiesiog kai tevas girtas - jis nebe tevas, nes jam nebeegzistuoji tu, nebeegzistuoja tavo mama. Kazkada skaiciau kunigo pamastymus apie tai, kas yra tevai vaikams...Jis rase, kad vaikams yra pati didziausia nelaime, kai tevai uzgriuna juos savo ydomis... Labai atsiprasau, kad taip padrikai ir be jokiu patarimu...man irgi viskas dar labai sviezia... |
Labai aciu tau uz atsakyma. Zinai, butent tas sazines grauzimas, kuris, as tikra, uzgrius mane, jei priversiu mama skirtis ir visiskai atsiribosim nuo jo, mane ir stabdo nuo tu "drastisku" veiksmu... jis silpnas - jau ne viena karta bande zudytis, bet iki galo to taip ir nepadare. bijau, kad jei mes, neapsikente, i ji viena diena spjausim, jis butent taip ir pabaigs savo gyvenima. o tada nuo savo sazines pabegti man tikrai nepavyktu... taigi, mirtis galbut tik is sono atrodo sios situacijos sprendimas.
Labai puikiai suprantu, kaip jautiesi, turbut visa seima iesko savyje kazkokios kaltes del to, kas nutiko, galbut grauziate save, kad kazko nepakeitet ar nepadaret... bet juk stengetes ir daret, ka galejot, ar ne? juk tai svarbiausia... mes ne Dievai, kad sugebetume valdyti absoliuciai viska...
Rucelie, tu teisi rasydama, kad mes ne Dievai ir negalim visko valdyti. Todel neverta grauti sveiku zmoniu gyvenimo del vieno alkoholiko.
Aisku, kalte gali griauzti, bet taip neturetu buti, nes kiekvienas renkasi savo gyvenima pats. Ne tu gi ji padarei alkoholiku. Bent jau as zinau, kad padariau, ka galejau - jis ne ant gatves, o gyvenima pats tvarko kaip nori. Gal nustos gerti, kai nebepaies, nes jau dabar vargsta su savo kojom.
Kas del nekilnojamo turto. Man rodos, bet as nesu tikra, kad pagal naujus istatymus nekilnojamas turtas, jei jame gyvena seima, skaitosi bendras seimos turtas. Del visa ko reiketu pasiteirauti teisininku.
Aisku, kalte gali griauzti, bet taip neturetu buti, nes kiekvienas renkasi savo gyvenima pats. Ne tu gi ji padarei alkoholiku. Bent jau as zinau, kad padariau, ka galejau - jis ne ant gatves, o gyvenima pats tvarko kaip nori. Gal nustos gerti, kai nebepaies, nes jau dabar vargsta su savo kojom.
Kas del nekilnojamo turto. Man rodos, bet as nesu tikra, kad pagal naujus istatymus nekilnojamas turtas, jei jame gyvena seima, skaitosi bendras seimos turtas. Del visa ko reiketu pasiteirauti teisininku.
| QUOTE (zanet @ 2004 05 24, 10:08) |
| Rucelie, tu teisi rasydama, kad mes ne Dievai ir negalim visko valdyti. Todel neverta grauti sveiku zmoniu gyvenimo del vieno alkoholiko. Aisku, kalte gali griauzti, bet taip neturetu buti, nes kiekvienas renkasi savo gyvenima pats. Ne tu gi ji padarei alkoholiku. Bent jau as zinau, kad padariau, ka galejau - jis ne ant gatves, o gyvenima pats tvarko kaip nori. Gal nustos gerti, kai nebepaies, nes jau dabar vargsta su savo kojom. Kas del nekilnojamo turto. Man rodos, bet as nesu tikra, kad pagal naujus istatymus nekilnojamas turtas, jei jame gyvena seima, skaitosi bendras seimos turtas. Del visa ko reiketu pasiteirauti teisininku. |
Vos tik mes pradedam juo rupintis ir jam priekaistauti del visko, jis puola mus izeidineti - tai susimoket is tevo turta atimt?
dzin man tas turtas, tik jei jau skirsis, tai gi ir mamai kazkur reikes gyvent... bet jis tai nepavargdamas mus kaltina. ir jei ikisim ji kur gydytis, esu 100proc tikra, kad jis puls mane kaltinti, tipo noriu juo nusikratyti 
tai buna ziauriai skaudu...
As tavo vietoj gelbeciau mama...
| QUOTE (Daiva_B. @ 2004 05 24, 12:43) |
| Sutinku, tai pirmiausia, ka turi padaryti. Tau dar gyvenimas pries akis, o vat mama vargsta... |
Gelbek mama
mano patarimas butU GELBEK MAMA ! spjauk ant tevo jei mama brangi. ikalbek ja persikelti ku otoliau nuo jo ir pradeti gyventi be jo ...
musu istorija liudna
mano senelis, mamos tevas irgi buvo alkocholikas. is pradziu kaip ir visi gerdavo kazkur, bet visada gryzdavo namo, nesvarbu kokiu budu. veliau pradejo tempti daiktus is namu ir tt. kol galiausiai pradejo lysti bomzai i namus, vogti daiktus, musti mano senele. ji buvo silpna moteris. smulkute, be to asmininke. paskutinias pora gyvenimo metu jis prigirdydavo ir ja. nezinau kokiu budu jam tai pavykdavo, bet pavykdavo. paskutine savo gyvenimo diena mociute ir vel buvo prigirdyta, nakti jai uzejo asmos priepolis, bet deja eidama i virtuve vaistu pargriuvo ir mire susilauze kakla griudama
mano mociute buvo nuostabus zmogus. su meile prisimenu ja. visa ta baisia istorija suzinojau tik po jos mirties. vargse moteris, kente visa gyvenima
tais paciais metais pries jos mirti mano mama buvo parsivezusi ja pagyventi pas mus. istvere ji 2 savaites ir isleke savo vargso alkano alkocholiko vyrelio priziureti. o galejom neleisti ...
po jos mirties ju butas virto landyne ir tai tesesi kol senelis mirtinai nusigere. is buto buvo belike tik sienos ir smarve
musu istorija liudna
mano senelis, mamos tevas irgi buvo alkocholikas. is pradziu kaip ir visi gerdavo kazkur, bet visada gryzdavo namo, nesvarbu kokiu budu. veliau pradejo tempti daiktus is namu ir tt. kol galiausiai pradejo lysti bomzai i namus, vogti daiktus, musti mano senele. ji buvo silpna moteris. smulkute, be to asmininke. paskutinias pora gyvenimo metu jis prigirdydavo ir ja. nezinau kokiu budu jam tai pavykdavo, bet pavykdavo. paskutine savo gyvenimo diena mociute ir vel buvo prigirdyta, nakti jai uzejo asmos priepolis, bet deja eidama i virtuve vaistu pargriuvo ir mire susilauze kakla griudama mano mociute buvo nuostabus zmogus. su meile prisimenu ja. visa ta baisia istorija suzinojau tik po jos mirties. vargse moteris, kente visa gyvenima
tais paciais metais pries jos mirti mano mama buvo parsivezusi ja pagyventi pas mus. istvere ji 2 savaites ir isleke savo vargso alkano alkocholiko vyrelio priziureti. o galejom neleisti ...
po jos mirties ju butas virto landyne ir tai tesesi kol senelis mirtinai nusigere. is buto buvo belike tik sienos ir smarve
