Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Padėkit. Alkoholikas tėvas
Supermamų klubas > Tarp mūsų, mergaičių... > Kertelė sielai
Pages: 1, 2, 3, 4
Žmona
Ex dalyvis
asfaltuota
nu, galū gale man telefą pajungė- tai paskambinau mamai. Dėja, dabar dėl Žiegždrių situacija pasikeitus- negali guldyt be paciento sutikimo. Nebeužtenka tik į leteną duot sad.gif sad.gif sad.gif
Rucelie
QUOTE (Žmona @ 2004 05 25, 14:14)
O tai kaip tėvas?????Jis gi vistiek ramybės neduos.
O mama jau nusprendė gyveti atskirai???
Aš tai saviškės tikrai neįkalbėčiau sad.gif

As saviske taip aprekiau, kad manau suprato. kankinasi, o poto skambina ir guodziasi. darysiu as viskam tam taska. tevas dabar parsirado, ir KOL KAS blaivas, as tik spelioju, kiek ilgai...
Rucelie
QUOTE (vobla @ 2004 05 25, 14:16)
nu, galū gale man telefą pajungė- tai paskambinau mamai. Dėja, dabar dėl Žiegždrių situacija pasikeitus- negali guldyt be paciento sutikimo. Nebeužtenka tik į leteną duot sad.gif sad.gif sad.gif

sad.gif sad.gif sad.gif oi, kaip gaila... o as dar vis mintijau, kad gal kaip nors... tada, speju, niekur jo tokio ir nepadesi g.gif reiskia, iseities nera - galima tik arba kenteti, arba kraustyti is ten mama... huh.gif
Žmona
Ex dalyvis
Rucelie
QUOTE (Žmona @ 2004 05 25, 14:20)
QUOTE (Rucelie @ 2004 05 25, 15:17)

As saviske taip aprekiau, kad manau suprato. kankinasi, o poto skambina ir guodziasi. darysiu as viskam tam taska. tevas dabar parsirado, ir KOL KAS blaivas, as tik spelioju, kiek ilgai...

Jau ant maniškės rėk kiek nori, vis tiek geras myliu, o kai geria verkia baisiausiai ir dejuoja paskambinus, negeria vėl meilė didžioji jai prabunda, jau kaip man sunku su saviškiais tai negaliu, tiesiog visi nervai nuo jų ištampyti

Maniskei kazkaip labai svarbu mano nuomone g.gif gal kad mane viena teturi... tai klauso, daro taip, kaip as sakau. be to, ja irgi jau galutinai uzkniso - tie valkatos jos batus pavoge huh.gif
Žmona
Ex dalyvis
Rucelie
QUOTE (Žmona @ 2004 05 25, 14:27)
Na va tavo mamos kitoks charakteris, o maniškės neperkalbėsi įsikalė ką į galvą ir viskas

Ir maniske su charakteriu, bet...
Bekasė
yra dar vienas variantas.
Kai tevas gerai uzgers ( na pvz savaite be pertraukos) galima vesti i nauja vilnia, ten yra umiu alkocholiniu psichoziu skyrius ir tvirtinti, kad jam baltoji karstine. o ir pats alkocholikas pamates gydytojus ir ligonines aplinka pradeda elgtis beveik taip, kad patvirtina ta pasakaite. Is pradziu ten isblaivo, po to, kuri laika eina palaikomasis gydymas + raminantys. Gal kai pabus koki men negeres ir jau siek tiek su vaistais pagyvenes, galima bus lengviau ikalbeti kokiam nors gyvymui...
Rucelie
QUOTE (Silvute @ 2004 05 25, 14:39)
yra dar vienas variantas.
Kai tevas gerai uzgers ( na pvz savaite be pertraukos) galima vesti i nauja vilnia, ten yra umiu alkocholiniu psichoziu skyrius ir tvirtinti, kad jam baltoji karstine. o ir pats alkocholikas pamates gydytojus ir ligonines aplinka pradeda elgtis beveik taip, kad patvirtina ta pasakaite. Is pradziu ten isblaivo, po to, kuri laika eina palaikomasis gydymas + raminantys. Gal kai pabus koki men negeres ir jau siek tiek su vaistais pagyvenes, galima bus lengviau ikalbeti kokiam nors gyvymui...

mes jau ji taip i kriziu centra buvom iparceliave, tik tada jis dar ir zudytis bande... ten menesi pagulejo - o rezultatas nebuvo labai iogalaikis... bet reiks pabandyt, jei ka... viltis vis dar nenori manes apleisti...
Smaližė
Uzjauciu visas kam kliuvo tokia baisi dalia - tevas alkoholikas.
Apie saviski taip negaliu pasakyti jau kokius 15 metu. Bet uz issaugota gyvybe jis turetu ir dekoja mano mamai.
Kaip ir jusu mamos, maniske nesiskyre, nors kiek kartu as jai paskui sakiau, kad vietoj jos as buciau spjovus i viska. Jos pagrindinis motyvas buvom mes - vaikai. Kaip cia vaikai bus be tevo. Nesvarbu,kad ji pati mums teva ir mama atstodavo. O tevui rupejo mergos ir stikliukas (kol jaunas buvo). Kad atitolinti ji nuo pagundu issikelem i kita miesta, nors mama turejo ir gera darba ir gera varda.. Buvo ramu kokius 2 metus. Paskui vel prasidejo draugai ir taureles...
Mes, vaikai, suaugom, pradejau as savo teva "gyvenimo meiles" mokyti - jei tik girzdavo isgeres ir ant mamos rekdavo - gaudavo nuo manes atkirti (nezinau, labiausiai jis manes bijojo)..
Bet vienas dalykas isejo visiems i nauda (ziauriai skamba, bet tiesa) - mamai ziauriai sustreikavo sveikata - itare gydytojai vezi, dare operacija - ispjove 3 kg augli.. Dekui Dievui - ne piktybinis. Bet tevui tas kaip zaibu per smegenine - bailys jis, issigando, kad liks vienas, visiskai, nes musu su broliu meiles jis nenusipelne.. Ir po to laiko pradejo mazeti jo vaidinimai... sustreikavo ir jo sirdis - tai padejo galutini taska jo gerimui. Dabar netgi per sventes, jeigu isgeria kokia taurele - tai ir visas balius buna. Ir dabar anukes turi gera seneli (meiliai vadina ji dieduska).. Jis tikisi bent jau ju meile uzsitarnauti...
Galbut ne i tema as cia, bet niekada nekaltinau saves, kad JAM blogai, niekada negrauze sazine - visi mes likimo kalviai. O jeigu kazkam vietoj kalvio kujo pateko taurele - tai cia jo bedos (ypac, jeigu kito pagalbos nesiteikia priimti).
Stiprybes jums mergaites!
Rucelie - SAUGOK MAMA!!!! Kaip bebutu - tai svarbiausias zmogus pasaulyje!!! (bent jau is ju dvieju)
Rucelie
Smalize, butent tai as ir stengiuosi labiausiai... o maniskiui nepadejo nei mamos vezys, nei jo paties sirdis... dabar kuo puikiausiai laisto savo stimuliatoriu...
Smurka
QUOTE (Mamytukas_Eve @ 2004 05 25, 10:53)
sveiki!

na,mano ne tevas alkoholikas.ir nezinau dar ar taip drasiai savo vyra galeciau pavadint tikru alkoholiku,bet zinau viena-jo potraukis alkoholiui gadina musu santykius stabiliai...
zodziu,yra taip-jis geria,ne kas diena,bet geria,ir tikrai nemazais kiekiais.uzsikabina-o tada jau davai....Jis,beje,barmenas:)kad ir kaip ten bebutu,neikas nepadeda-kalbek geruoju,kalbek bloguoju kiek nori,rezultatu nulis.O ir elgiasi jis isgeres nenormaliai,svyruoja nuotaika,as jo net imu bijoti.Esu jau 32savaites nescia,todel jo gerimas iki paryciu(gyvenam vieno kamb.bute)mane gasdina.Bijau del jo sveikatos,bijau ir del to,kaip viskas bus kai gims vaikutis.AS ji myliu ir palikt nesiruosiu,bet kaip issprest ta beda?gal kas turit panasios patirties?Dekui***

As esu visiska pesimiste siuo atzvilgiu (gal net labiau tiktu zodis realiste, nes viska patyriau savo kailiu).

Nenoriu taves skaudinti ir sugriauti visas viltis, bet tavo vyras grims vis giliau ir giliau, vis giliau ir giliau... Tavo perspektyva nekokia. Arba tu neistversi ir po keleriu metu issiskirsi, arba tapsi ziauri auka ir tavo vaikai forumuose guosis apie kenciancia motina ir savo bejegiskuma, siekiant istraukti teva is duobes. Yra ir trecias variantas. Bet tai jau isimtis.
Mamytukas_Eve
smurka

na,keisciausia,kad visa tai,ka man pasakei,as ir pati gerai zinau,ir nelabai ka naujo isgirdau,bet visviena nemanau,kad turiu jegu kazka keisti,o ypac dabar,kai liko vos 6-7sav.iki leliuko pasirodymo.as ji myliu,o meile jau toks dalykas,kuris privercia issijungtti smegenis ir veikti tiktai sirdi.gal kada nors tai praeis,gal ir ne,taciau zinau viena-pati kenciu,kol galiu,bet jei tai palies mano vaikus(busimus),as tikrai pasistengsiu kazka pakeist.As vis dar juo tikiu.Va kad ir vakar pasake-nebegersiu,pazadu ir as tikiu.Gal ir kvaila,bet pati esu ne karta suklydus ir gavus galimybe pasitaisyt,tai kodel gi jos neduot tam,kuri myliu labiau uz viska pasauly...?
Koste
Kaip as tave, Rucelie, suprantu. Skaiciau apie tavo seima ir tiesiog drebejau, nes tai yra taip pazistama. Mano tevas negeria jau 10 metu, bet... Mano mama, sesuo ir as sergam. Ne alkoholizmu, bet alkoholiko artimojo sindromu (cia pati sugalvojau). Tevas dabar negeria, taciau jei jis nekelia mobilaus arba gryzta veliau mes namuose net nebesisnekam, bet viena kita is zvilgsnio suprantam:" o kas, jei Jis grys girtas?" Tevas gryzta, o mes i ji ziurim tirianciai, net nejausdamos bandom ji uostyti(aisku jam to neparodom). Dabar nebegyvenu su tevais, bet kiekviena karta kai gryztu namo (jie irgi gyvena kitam mieste), pergyvenu ta baisu nerima, o kas jeigu? Arba jei paskambina mama ir jos balsas koks nors ne toks, man eina siurpas-o kas jeigu? Man net sapnuose tevas girtas ir tai man yra pats baisiausias kosmaras.

Tave turbut domina kaip baigesi jo alkoholiko karjera? Is tiesu tai gal nuskambes neitiketinai, bet jis yra uzkoduotas. Turbut girdejai apie tai? Aisku, cia zmogui irgi reikia noreti paciam. Mes netikejom siuo budu, bet buvom jau isbande viska. Mama jau buvo apsisprendusi skirtis, susiradusi kita buta, kai tevui pasiule pabandyti ta buda. Siaip tevas buvo skeptiskai nusiteikes. Siam reikalui reikejo 10 dienu negerti, pamenu kaip mama registratorei sake: "jei jis isbutu 10 dienu-as jums neskambinciau". Tevas aisku neisbuvo, viena kart prisigere desimta diena, bet po to mama sulauke septyniu dienu ir neberizikavo.

Dabar viskas gerai. Aisku ne visiems tas padeda, as ir pati pries visokius burimo salonus, bet zinok, Rucelie, tai, kad istemptumet teva is to liuno nereiskia, kad bus ramu.

Siaip ta jausma gerai prisimenu,. kai myli ir nekenti. Baisu dabar prisipazinti, bet tada melsdavausi, kad jis kur nors susaltu, padarytu avarija ir pan. Atrode, kad jam lengviausia iseitis butu jo mirtis, nes vien nuo tos minties, kad pamatysiu savo teva kur nors su bomzais, nusivalkiojusi ir pan. man darydavosi silpna.

Smurka
QUOTE (Koste @ 2004 05 26, 14:58)
Siaip ta jausma gerai prisimenu,. kai myli ir nekenti. Baisu dabar prisipazinti, bet tada melsdavausi, kad jis kur nors susaltu, padarytu avarija ir pan. Atrode, kad jam lengviausia iseitis butu jo mirtis, nes vien nuo tos minties, kad pamatysiu savo teva kur nors su bomzais, nusivalkiojusi ir pan. man darydavosi silpna.

net siurpas nukrate perskaicius huh.gif Karta ir as mamai pasakiau, jog gal ir negrazu taip kalbeti, bet geriau butu jei jis mirtu. Pats issivaduotu ir mus isvaduotu. Nes tai, kaip dabar jis gyvena, gyvenimu negalima pavadinti.
Natalija
As kiek prisimenu savo vaikyste,tiek ir savo girta teva.Jis dabar taip pat girtokliauja,o ir toliau kankina motina.As labai norejau kad jie issiskyrtu,kad pas mus namie nebutu girto tevo.Norejau kad mama susirastu kita vyra,kad butu laiminga.
Baisu is tikruju kada zmogus gere ir kencia nuo to aplikiniai... unsure.gif
Meg
Na šita tema tikrai labai skaudi...
Aš kaip ir kažkuri rašėt ta baisu vaizda neretai sapnuoju... ir labai apsidziaugiu, kad tai buvo tik sapnas...
baisu net pagalvoti... ir prisiminti...
mano tetis irgi serga ta liga... gal del to negaliu jo myleti tiek, kiek prideretu, nes labai jau daug skausmo man suteike, ypac, kai buvau mazesne... na, ner cia ko net rashyti, tos, kieno situacija panashi - labai gerai suprantat apie ka ash...

bet laime tame, kad jis dar yra protaujantis ir suvokia savo liga. Zinau, kad jis nenori grimzti i ta liuna ir del to pastaruoju metu uzgerimai pasitaiko itin retai... Reikalas tas, kad kaip smurka sake, jei nors liezuvio krashteliu paragauji alkoholio - ateitis 2 savaitem i prieki aishki...

Rucilei sunku ka ir patarti... man irgi teko 100 kartu kalbeti, aishkintis, bet tai yra liga ir pats zmogus, jei valios neturi toj vietoj, tai jis darosi nevaldomas...
O jei tu mama pasiimtum pas save ir teti paliktum viena kuriam laikui - aishku rizikinga del jo paties, bet gal jis bent kokia blaivumo akimirka susivoktu, kad gali likti vienas... ir bent jau leistusi gydomas?



voveriukas36
QUOTE (Meg @ 2004 05 26, 16:20)
Reikalas tas, kad kaip smurka sake, jei nors liezuvio krashteliu paragauji alkoholio - ateitis 2 savaitem i prieki aishki...

Prisimenu teva išgerusi, na max 2-3 kartus, jis gerdavo tik ypatingomis progomis, kada atvaziuodavo i svecius jo brolis. Dviese isgerdavo 1,5 litro, tada seniai uztraukdavo "Lietuva tevyne musu" - tevas tik linksmas, o jo brolis - gatovas wink.gif Tėvas turėjo puikų balsą, bet dainuodavo tik išgėręs - tai ir buvo vienintelis požymis iš ko galėjai atskirt jo neblaivų stovį.

Aš pats vienu gal du kartus po puse metų gėriau, ir nemažai, bet tai buvo sunkus laikas. Dvasiskai sunkus, bet iš tėvo paveldėjau tą linksmumą ir nė lašelio agresijos. gal kvailai jums pasirodys, bet pati negerianti voveraite man siulo alaus nusipirkt, pas drauga einant kokio snapso nusinest.... man tai - bendravimo dalis, kuri jei yra - gerai, jei ne - apsieinu ir be jos wink.gif

O toms, kurių tėvai geria sakau dar kartą: jei geria ir triukšmauja, nusiveskit kokį draugą ir tegul biški apdaužo šonus - padeda žinokite. Nesiduokit mamos skriaust.
zanet
QUOTE (Koste @ 2004 05 26, 14:58)
Baisu dabar prisipazinti, bet tada melsdavausi, kad jis kur nors susaltu, padarytu avarija ir pan. Atrode, kad jam lengviausia iseitis butu jo mirtis, nes vien nuo tos minties, kad pamatysiu savo teva kur nors su bomzais, nusivalkiojusi ir pan. man darydavosi silpna.

Man irgi buvo metas, kai tikrai linkejau tevui mirties. As net savo gerianciam vyrui palinkedavau kartais geriau i avarija pakliuti, nei vel girtam grizti. Baisu prisiminus. Taciau dabar jau susitaikiau su tuo ir atskyriau, kiek tai yra imanoma, savo gyvenima nuo to. Aisku, vis dar jauciu nerima, kai skambinu tevui, ir didziuli palengvejima, jei rageli pakelia balivus ir galiu su juo pasikalbeti.
Rucelie
QUOTE (Koste @ 2004 05 26, 14:58)
Siaip ta jausma gerai prisimenu,. kai myli ir nekenti. Baisu dabar prisipazinti, bet tada melsdavausi, kad jis kur nors susaltu, padarytu avarija ir pan. Atrode, kad jam lengviausia iseitis butu jo mirtis, nes vien nuo tos minties, kad pamatysiu savo teva kur nors su bomzais, nusivalkiojusi ir pan. man darydavosi silpna.

Man irgi kartais lenda tokios mintys - jau geriau jam kas atsitiktu... ir mes, ir jis buvom gerokai persigande, kai iki kritines ribos sustreikavo jo sirdis - tada mums pasake, kad atvezem ji paskutine minute... ir tas sirdies stimuliatorius kazkaip pradzioje labai sokiravo. as tikejausi, kad pakliuvus taip arti mirties, jis siek tiek susimastys - taip ir buvo... neilgam... man atrodo, jis VISISKAI neturi valios - o tai, su sia liga, yra pats blogiausias dalykas... taip, mes galim pasiimti mama ir issivezti - bet po savaites laiko jauciu ten mes rastume ne namus, o pamatus... ir dar reiktu eiti per visus miestelio "taskus" jo ieskoti... zodziu, tai ne iseitis. mes kazkada jau bandem kazka panasaus...
dabar jau kelinta diena jis negeria - mama, aisku, tikisi, kad jis pagaliau praregejo... nors as tikra, kad tai eilinis proto "uztemimas", praeisiantis su pirmi i namus uzsukusiu bomzu...
Kite
Ruciele, o ka jis veikia kai negeria? Gal jei jis turėtų kokį malonų užsiėmimą tai ir negertų? Gal pabandykit paieškoti kas jį sudomintų (ne darbas, o hobi). Jei žmogus gali savaitę negerti tai dar jis ne toks ir beviltiškas tik reikai tą žmogų paskatinti.
Smurka
QUOTE (Kite @ 2004 05 27, 08:01)
Ruciele, o ka jis veikia kai negeria? Gal jei jis turėtų kokį malonų užsiėmimą tai ir negertų? Gal pabandykit paieškoti kas jį sudomintų (ne darbas, o hobi). Jei žmogus gali savaitę negerti tai dar jis ne toks ir beviltiškas tik reikai tą žmogų paskatinti.

Nepyk, bet tokia nesamone gali arasyti tik zmogus, kuris visiskai nera susidures su problema ir visiskai jos neismano. Alkoholizmas yra liga, kuriai nera pakaitalo. Jokio.

Mano tevas, kai negeria, tai knygas skaito. Visas is eiles, kokias tik randa. Nesirenka, Heses tai romanas ar koks eilinis pigus meiles romaniukstis. Ir skaito, kol eilinis noras gert uzeina.
Kite
QUOTE (Smurka @ 2004 05 27, 08:04)
Nepyk, bet tokia nesamone gali arasyti tik zmogus, kuris visiskai nera susidures su problema ir visiskai jos neismano. Alkoholizmas yra liga, kuriai nera pakaitalo. Jokio.

Mano tevas, kai negeria, tai knygas skaito. Visas is eiles, kokias tik randa. Nesirenka, Heses tai romanas ar koks eilinis pigus meiles romaniukstis. Ir skaito, kol eilinis noras gert uzeina.

Nepykstu smile.gif , Tikrai tos problemos nepažįstu, tik galvoju, kad jei žmogus gali būti negėręs, tai jis nėra beviltiškas.
huh.gif Sorry jei klystu, man alkoholizmas žalia pieva
Smurka
QUOTE (Kite @ 2004 05 27, 08:09)
Tikrai tos problemos nepažįstu, tik galvoju, kad jei žmogus gali būti negėręs, tai jis nėra beviltiškas.
huh.gif Sorry jei klįstu, man alkoholizmas žalia pieva

Klysti wink.gif
Rucelie
QUOTE (Kite @ 2004 05 27, 08:01)
Ruciele, o ka jis veikia kai negeria? Gal jei jis turėtų kokį malonų užsiėmimą tai ir negertų? Gal pabandykit paieškoti kas jį sudomintų (ne darbas, o hobi). Jei žmogus gali savaitę negerti tai dar jis ne toks ir beviltiškas tik reikai tą žmogų paskatinti.

Patikek, mes net interneta jam ivedem, o ir siaip uzsiemimu iki kaklo turetu... jei negertu...Kaip jau sake Smurka - tai ne iseitis...
Nega
Mano tėvas šiuo metu irgi labai geria. Bet ne mamą reikia nuo jo gelbėti, o tėtį nuo jos. Nes aš iki šiol manau, kad tik ji kalta dėl to, kad tėtis pradėjo gerti, ir kuo toliau, tuo labiau. Manau, kad tėtis pakankamai protingas, ir jei norėtų, tai tikrai rastų jėgų kreiptis į gydymo įstaigą. Bėda ta, kad namuose nėra dėl ko stengtis tą padaryti, nes mama nėra tas žmogus, dėl kurio tėtis sustotų, o mes gyvename per toli, kad ką nors įtakotume. Žinau, kad tėtis iš pradžių visai negėrė, na, tik esant progai. Bet mama jį visada žemindavo ir rėkdavo. Jei ateidavo pas tėtį draugų, ji niekada nepabūdavo kartu, vis pasislėpdavo. Kai atvažiuodavo tėčio giminės, ji vis rėkdavo, kad turi šerti visokius (nors jie atvažiuodavo tik kartą metuose- per atlaidus, ir su savo vaišėmis). Toliau darėsi vis blogiau- jei kas nors atėjęs pas tėtį atsinešdavo butelį (visokių juk progų būna), tai ji tuos draugus iškoliodavo ir išvydavo. Kai pas mus niekas nebeužeidavo, nes visi bijo mano mamos, o tėtis pats užsukdavo pas draugus, ar į barą, tai ji lakstydavo po kaimą, po trobas, kol surasdavo tėtį, ir tada būdavo košmaras: duždavo buteliai, lėkštės, mama kaip furija puldavo visus, kiek kartų ji yra sužeidusi tėtį, kartą jo sugėruvus apipylė fekalijomis iš lauko tualeto. O kaip ji moka vaidinti ir apsimetinėti, kad miršta, kad eina skandintis, kad tik visi pasijustų kalti. Siaubas. Net dabar drebu visa rašydama. Kaltinu savo mamą už tėčio sugriautą gyvenimą, nes jis puikus ir visų gerbiamas žmogus, kompanijų siela. Viską, ką gavau vaikystėje gero- meilę knygai, teatrui, visokioms naujovėms- tik iš jo, nes mamai rūpėjo tik materialinis gėris. Todėl apgailestauju tik dėl vieno, kad tėtis nepaliko mamos dar tada, kai nebuvo įklimpęs į alkoholį, kol dar galėjo surasti laimę. Dabar ir mamos gaila-nes tėtis labai geria, ir nebegrįžta namo, kol neišsiblaivo, nes grįžti namo- reiškia pakliūti į tokią ugnį, kad gali ir sveiko kailio nebeišnešti. Tai va. Baisu. Baisu, kai geria žmogus, kuris visada buvo linkęs į alkoholį. Bet dar baisiau, kai likimas palaužia puikų žmogų. Nežinau, kuo viskas baigsis. Tik žinau, kad jeigu tėčiui kas nors nutiks, aš kaltinsiu savo mamą.
Rucelie
QUOTE (Nega @ 2004 05 27, 08:56)
Mano tėvas šiuo metu irgi labai geria. Bet ne mamą reikia nuo jo gelbėti, o tėtį nuo jos. Nes aš iki šiol manau, kad tik ji kalta dėl to, kad tėtis pradėjo gerti, ir kuo toliau, tuo labiau. Manau, kad tėtis pakankamai protingas, ir jei norėtų, tai tikrai rastų jėgų kreiptis į gydymo įstaigą. Bėda ta, kad namuose nėra dėl ko stengtis tą padaryti, nes mama nėra tas žmogus, dėl kurio tėtis sustotų, o mes gyvename per toli, kad ką nors įtakotume. Žinau, kad tėtis iš pradžių visai negėrė, na, tik esant progai. Bet mama jį visada žemindavo ir rėkdavo. Jei ateidavo pas tėtį draugų, ji niekada nepabūdavo kartu, vis pasislėpdavo. Kai atvažiuodavo tėčio giminės, ji vis rėkdavo, kad turi šerti visokius (nors jie atvažiuodavo tik kartą metuose- per atlaidus, ir su savo vaišėmis). Toliau darėsi vis blogiau- jei kas nors atėjęs pas tėtį atsinešdavo butelį (visokių juk progų būna), tai ji tuos draugus iškoliodavo ir išvydavo. Kai pas mus niekas nebeužeidavo, nes visi bijo mano mamos, o tėtis pats užsukdavo pas draugus, ar į barą, tai ji lakstydavo po kaimą, po trobas, kol surasdavo tėtį, ir tada būdavo košmaras: duždavo buteliai, lėkštės, mama kaip furija puldavo visus, kiek kartų ji yra sužeidusi tėtį, kartą jo sugėruvus apipylė fekalijomis iš lauko tualeto. O kaip ji moka vaidinti ir apsimetinėti, kad miršta, kad eina skandintis, kad tik visi pasijustų kalti. Siaubas. Net dabar drebu visa rašydama. Kaltinu savo mamą už tėčio sugriautą gyvenimą, nes jis puikus ir visų gerbiamas žmogus, kompanijų siela. Viską, ką gavau vaikystėje gero- meilę knygai, teatrui, visokioms naujovėms- tik iš jo, nes mamai rūpėjo tik materialinis gėris. Todėl apgailestauju tik dėl vieno, kad tėtis nepaliko mamos dar tada, kai nebuvo įklimpęs į alkoholį, kol dar galėjo surasti laimę. Dabar ir mamos gaila-nes tėtis labai geria, ir nebegrįžta namo, kol neišsiblaivo, nes grįžti namo- reiškia pakliūti į tokią ugnį, kad gali ir sveiko kailio nebeišnešti. Tai va. Baisu. Baisu, kai geria žmogus, kuris visada buvo linkęs į alkoholį. Bet dar baisiau, kai likimas palaužia puikų žmogų. Nežinau, kuo viskas baigsis. Tik žinau, kad jeigu tėčiui kas nors nutiks, aš kaltinsiu savo mamą.

Gal ne is pirsto lauztas tas mamos inirsis? niekada apie tai nepagalvojai? gal yra dalyku, kuriu tu nezinai?
Nega
Gal ir žinau savo mamos įniršio priežastis- manau, kad ji paveldėjo beprasmį žiaurumą iš savo tėvo, mano senelio, kuris užtaisė mano senelei vaiką, ir kad nereikėtų jos vesti, norėjo ją nušauti, tik nepataikė, ir nušovė kitą merginą. Už tai atsėdėjo kiek reikia, ir vis tiek senelę vedė. šiurpu.
Aišku, suprasčiau, kad mama turi pagrindą pykti ant tėčio, jei tik su juo šitaip elgtųsi. Bet mama ir mane visą laiką žemino, terorizavo, o mano vestuvių išvakarėse net prakeikė. Kuo gali būti kaltas vaikas, kuo jis gali užsitraukti savo nuosavos mamo įniršį ir laukinę neapykantą? Kai buvau maža, norėdavau numirti, kad mama suprastų ir susimastytų, kokią skriaudą padarė savo nuosaviems vaikams. Niekada nebuvau sunkus vaikas- mokiausi puikiai, viskuo domėjausi, visur dalyvavau, namuose irgi dirbdavau viską- ir karves tekdavo pamelžti, ir pan. Bet visada buvau bjauri, neišauklėta, nevėkšla, anot mamos. Taigi, gal mama ir kažko bet aš tikrai nežinau-ko- pyko ant tėvo, bet kuo dėti mes-jos vaikai?
Rucelie
QUOTE (Nega @ 2004 05 27, 09:19)
Gal ir žinau savo mamos įniršio priežastis- manau, kad ji paveldėjo beprasmį žiaurumą iš savo tėvo, mano senelio, kuris užtaisė mano senelei vaiką, ir kad nereikėtų jos vesti, norėjo ją nušauti, tik nepataikė, ir nušovė kitą merginą. Už tai atsėdėjo kiek reikia, ir vis tiek senelę vedė. šiurpu.
Aišku, suprasčiau, kad mama turi pagrindą pykti ant tėčio, jei tik su juo šitaip elgtųsi. Bet mama ir mane visą laiką žemino, terorizavo, o mano vestuvių išvakarėse net prakeikė. Kuo gali būti kaltas vaikas, kuo jis gali užsitraukti savo nuosavos mamo įniršį ir laukinę neapykantą? Kai buvau maža, norėdavau numirti, kad mama suprastų ir susimastytų, kokią skriaudą padarė savo nuosaviems vaikams. Niekada nebuvau sunkus vaikas- mokiausi puikiai, viskuo domėjausi, visur dalyvavau, namuose irgi dirbdavau viską- ir karves tekdavo pamelžti, ir pan. Bet visada buvau bjauri, neišauklėta, nevėkšla, anot mamos. Taigi, gal mama ir kažko bet aš tikrai nežinau-ko- pyko ant tėvo, bet kuo dėti mes-jos vaikai?

ohmy.gif ohmy.gif ohmy.gif nu as be zodziu...
bru
Nega,niekaip nesuprantu tavo mamos g.gif Tai kas pas ja gyvenime-sventa,jei del jos turi kenteti visa seima sad.gif Pameginkit jus vaikai su ja pakalbeti.
Kaip ji zada sulaukti senatves, vaikai-Dievo dovana.
Kantrybes tau mieloji.
Atene82
Ir as turiu didele problema su savo teciu...taip skauda sirdi kad net nezinau kur detis...net rasyti nesinori, kaip sunku. Bet vis tiek noriu issisakyti.
Mano tetis gere jau nuo to laiko kai as buvau maza. Jis prisigeres terorizuodavo visus mus seimoje (turiu dar ir seseri). Jis pakankamai stiprus ir vis grasindavo, kad uzmus mano mama. O mama remdavosi i mus, prasydavo pagalbos, kad mes teti sutvardytume. Blogiausia, kad ji mus naudodavo kaip iranki pries teva. As budavau svelni ir jautri - taigi galedavau savo svelnumu teti nuraminti. Ta pareiga mane taip traumavo, jog jau 7 metus geriu antidepresantus ir niekaip negaliu issikapstyti is depresijos.
Teti matau kaip monstra, kuris visus issiurbia kaip slyvas. Blogiausia pasidare, kai mes su seserim isvaziavom mokytis i Vilniu. Tuomet tetis is viso pradejo emociskai ir fiziskai prievartauti mama. Ji mums paskambindavo ir sakydavo "Jus neisivaizduojat ka tevas su manim isdarineja"
Ta siauba nesioju sirdy iki siol. Negaliu to pamirsti. Strese uzaugau nuo mazens.
Pagaliau mama po 30 metu bendro gyvenimo su tevu issiskyre. Tevas isvaziavo i kita miesta pas savo motina. Tai dabar geria ten ir terorizuoja mociute. Ta skambina ir guodziasi man ir mamai.
As nesuprantu kaip pasaulyje gimsta tokie kenkejai, kaip juos zeme nesioja. Tokius kaip mano TEVAS. Jis visa musu seima traumavo.
Ir niekaip neisnesa, jog tas zmogus yra mano tevas.
Dziaugiuosi, jog mama gyvena viena, ji bando atsistot ant koju ir pradeti normalu gyvenima.Suvokiu, jog niekas nepades istrinti tos mano praeities.
Negaliu atleisti tevui, jau 1,5 metu jo nemaciau.
pagaliau galiu nebendrauti su zmogum, su kuriuo nenoriu bendrauti, o anksciau tekdavo, nes mama to norejo.
Pykstu ir ant mamos, kam verte mane taip elgtis. Kaip ji galejo nematyti kad tai man sunku, kaip as kenciu.
Kai pagalvoji, jog artimiausi zmones taip pasielgia tai atrodo, kad nieko sventa siame pasaulyje nera.
Blogiausia, kad negaliu dabar normaliai bendrauti su savo mama ir ja pasitiketi. Ji labai gailisi ka padare, bet vistiek liko baime atsiverti. O taip noretusi.
Na va issisakiau.
Niekam nelinkiu tokios vaikystes kaip as turejau
mamiene
atene,man labai gaila del to ka tau teko isgyventi,bet praeiti reikia palikti praeiciai,zinau kad lengva pasakyti sunku padaryti,bet juk pati zinai kad kol to nepadarysi,paprasciausiai neturesi ramybes.ir man sunku suprasti tavo mama kuriai prireike net 30 metu suprasti kad nei ji ,nei jos vaikai nera laimingi,ir atejo laikas kazka keisti.ir jei tavo mama atrado stiprybes po 30 metu pakeisti savo gyvenima i gera,nubraukti skaudzia praeiti,tai tos stiprybes tikrai turi ir tu smile.gif
kai man uzeina tamsiu prisiminimu priepuoliukas,as paliudziu,kartais paverkiu o paskui liepiu sau galvoti apie tai kokia grazi bus mano ateitis,kiek dar gero aplink mane liko biggrin.gif dar uzsidedu koki smagu filma paziuret ir tas piktumas preina thumbup.gif
nuo savo praeities nepabegsi,jos nepakeisi su galima tik susitaikyti drinks_cheers.gif laikykis,sekmes tau 4u.gif
varveklis
žinau šitą problemą, nes mano šeimoje yra žmogus, dirbantis su anoniminiais alkoholikais. kai žmogus geria, artimas, ar šeimos narys, ar draugas, realiai artimieji negali nieko pakeisti. gali siūlyti gydytis, bet jokia prievarta nepadės. visų pirma turi gultis į detoksikaciją, kad išsivalytų, o po to anoniminių alkoholikų grupės. be abejonės labai sunku, kai artimas žmogus geria, bet reikia, kad žmogus pasiektų dugną, kad suprastu. tas dugnas kiekvienam yra skirtingas - vienam kapstymasis konteineryje, kitam - jei žmona išvaro iš namų. labai individualu. svarbu, kad pats žmogus pripažintų, kad serga, tada tik dėdamas pastangas pats, gali pagyti. nors pagyti irgi netinkamas žodis, serga alkoholizmu tai visą gyveimą, tai nėra išgydoma.
šeimos nariams yra atskiros grupės, jie serga taip vadinama ko-priklausomybe. jie priklausomi nuo žmonių, sergančių alkoholizmu (ar narkomanija, ar lošimu etc.) tokiose grupėse apmokoma kaip gyventi su tuo, kaip elgtis su sergančiu žmogumi.
jau kai žmogus meta gerti, tada patartina lankytis palaikomosose grupėse. reikia labai daug kantrybės, labai labai daug.

http
QUOTE(Nega @ 2004 05 27, 08:56)
Mano tėvas šiuo metu irgi labai geria. Bet ne mamą reikia nuo jo gelbėti, o tėtį nuo jos. Nes aš iki šiol manau, kad tik ji kalta dėl to, kad tėtis pradėjo gerti, ir kuo toliau, tuo labiau. Manau, kad tėtis pakankamai protingas, ir jei norėtų, tai tikrai rastų jėgų kreiptis į gydymo įstaigą. Bėda ta, kad namuose nėra dėl ko stengtis tą padaryti, nes mama nėra tas žmogus, dėl kurio tėtis sustotų, o mes gyvename per toli, kad ką nors įtakotume. Žinau, kad tėtis iš pradžių visai negėrė, na, tik esant progai. Bet mama jį visada žemindavo ir rėkdavo. Jei ateidavo pas tėtį draugų, ji niekada nepabūdavo kartu, vis pasislėpdavo. Kai atvažiuodavo tėčio giminės, ji vis rėkdavo, kad turi šerti visokius (nors jie atvažiuodavo tik kartą metuose- per atlaidus, ir su savo vaišėmis). Toliau darėsi vis blogiau- jei kas nors atėjęs pas tėtį atsinešdavo butelį (visokių juk progų būna), tai ji tuos draugus iškoliodavo ir išvydavo. Kai pas mus niekas nebeužeidavo, nes visi bijo mano mamos, o tėtis pats užsukdavo pas draugus, ar į barą, tai ji lakstydavo po kaimą, po trobas, kol surasdavo tėtį, ir tada būdavo košmaras: duždavo buteliai, lėkštės, mama kaip furija puldavo visus, kiek kartų ji yra sužeidusi tėtį, kartą jo sugėruvus apipylė fekalijomis iš lauko tualeto. O kaip ji moka  vaidinti ir apsimetinėti, kad miršta, kad eina skandintis, kad tik visi pasijustų kalti. Siaubas. Net dabar drebu visa rašydama.  Kaltinu savo mamą už tėčio sugriautą gyvenimą, nes jis puikus ir visų gerbiamas žmogus, kompanijų siela. Viską, ką gavau vaikystėje gero- meilę knygai, teatrui, visokioms naujovėms- tik iš jo, nes mamai rūpėjo tik materialinis gėris. Todėl apgailestauju tik dėl vieno, kad tėtis nepaliko mamos dar tada, kai nebuvo įklimpęs į alkoholį, kol dar galėjo surasti laimę. Dabar ir mamos gaila-nes tėtis labai geria, ir nebegrįžta namo, kol neišsiblaivo, nes grįžti namo- reiškia pakliūti į tokią ugnį, kad gali ir sveiko kailio nebeišnešti. Tai va. Baisu. Baisu, kai geria žmogus, kuris visada buvo linkęs į alkoholį. Bet dar baisiau, kai likimas palaužia puikų žmogų. Nežinau, kuo viskas baigsis. Tik žinau, kad jeigu tėčiui kas nors nutiks, aš kaltinsiu savo mamą.
*




Nu čia tai visiška nesąmonė. Vadinasi tėvas tapo alkoholikas dėl motinos??? Tai išeina,kad jis pats nei biškio nekaltas,o motina kalta? Kas per kvailystė. Norėdamas pabėgti nuo blogų gyvenimo sąlygų,tėvas gerti pradėjo ir dabar jo gailėtis reikia,kad niekas vargšelio nesupranta? Jeigu jau jam taip sunku buvo,tai ko neišsiskyrė? Jis pats padarė sprendima,PATS pradėjo gerti,PATS tapo alkoholiku. Motina jam į gerklę degtinės nepylė.

Tėvas pats išsirinko lengviausia kelią ir tik jis pats kaltas dėl šitos situacijos. Motinos tik pagailėti reikia. Ką tu žinai,gal tėvas jos net kaip vyras netenkino visą laiką ir tai ji kentėjo,o ne tėvas? O neapykanta,lygiai taip pat kaip ir ištikimybė,tikrai nepaveldima.

Beja,pagal tavo istoriją išeitų,kad ,kai tik jie išsiskirtų,tėvas nustotų gerti. Tegul išsiskiria,bet tėvas gerti dėl to nenustos. Lengviausia yra apkaltinti kitus arba aplinkybes,bet tik ne save patį. Pakalbėk su motina,tu tikrai daug ko nežinai.
zavute
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo.Mama mokytoja,tevas statybininkas.Gerai uzdirbdavo.Susilauke manes ir brolio.Po keliolikos metu prasidejo tevo pijokystes,isgerdavo ir anksciau ir visada buvo be galo agresyvus.Musdavo mama ir mane,brolio neliesdavo.Daug kartu tekdavo miegoti tevo senam ziguli pasiemus tik rauginta agurka ir kriaugsly sudziuvusios duonos.Kita diena su broliu neissimiegojeeidavom i mokykla.Mama tokio gyvenimo ritmo nepakele ir irgi pradejo gerti.Ja ismete is darbo.Issikelem i mazesni butuka kitame mieste,nu tada ir prasidejo ritimasis zemyn pasiutusiu greiciu.Per sesis paskutinius metus prisiziurejom to ko as baisiausiuose filmuose nebuvau macius.Bute amzina smarve,myzalai,vemalai ir taip toliau.Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....
Ketob
QUOTE(zavute @ 2006 07 09, 20:36)
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo.Mama mokytoja,tevas statybininkas.Gerai uzdirbdavo.Susilauke manes ir brolio.Po keliolikos metu prasidejo tevo pijokystes,isgerdavo ir anksciau ir visada buvo be galo agresyvus.Musdavo mama ir mane,brolio neliesdavo.Daug kartu tekdavo miegoti tevo senam ziguli pasiemus tik rauginta agurka ir kriaugsly sudziuvusios duonos.Kita diena su broliu neissimiegojeeidavom i mokykla.Mama tokio gyvenimo ritmo nepakele ir irgi pradejo gerti.Ja ismete is darbo.Issikelem i mazesni butuka kitame mieste,nu tada ir prasidejo ritimasis zemyn pasiutusiu greiciu.Per sesis paskutinius metus prisiziurejom to ko as baisiausiuose filmuose nebuvau macius.Bute amzina smarve,myzalai,vemalai ir taip toliau.Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....
*


Siaubinga istorija... labai gaila del mamos...
Mano tevas buves alkoholikas, gere daug metu, nesirupino manim, valkiojosi, netgi tada kai mire mama man neturint treju, zodziu gyvenimas jam svente, visai nesenei jo sesuo, mano teta, ji priverte susimti i rankas ir jis savo noru nuvaziavo gydytis, gulejo po lasalinem, lanke kursus, kuriuose kalbedavo buve alkoholikai, dvi savaites gulejo ligonineje ir gydesi nuo alkoholizmo, po dvieju savaiciu sutiko uzsikoduoti pusmeciui, suleido jam i vena du ukolus, neatsimenu pavadinimo. Zodziu gryzo i kaima, lyg pamazu pradejo tvarkytis uky, pirma karta po penkeriu gyvenimo metu uzsienyje jis man pats niekeno neprasomas ir neraginamas paskambino man ir paklause kaip laikausi, buvau devintam dangui kad pagaliau atgavau teva kurio niekada ir neturejau, pradejome skambinti viens kitam, kalbetis, pazinau visai kitoky zmogu. Viskas tesese iki uzvakar... pries pora dienu paskambino visas susinervaves , pasimetes , pradejo pasakoti kad buvo aplankyti sesers kuriai dabar labai sunku nes jos dukra libane, o ten sprogimai kur ne pasisuksi, zodziu baisu, motina nuo galvos plaukus raunasi, sako galvojau pabusiu su ja paguosiu, na neisejo jam tas guodimas, pasirode seserei netinkamas, nes kai sesuo pasake jog vaziuosiu i libana pas dukra, tevas supanikavo, issigando , sake nevaziuok pati gala gausi , nebuk durna, dukrai ir taip baimes ir nervu perakis vaikus apsaugoti o ten dar jai del taves nerimauti ir pergyventi reikes, ta supyko, sako tu manes nesupranti man nepritari, nemoki nei guosti nei uzjausti, nei uz rankos palaikyti, isvadino ji rusiskais keiksmazodziais pasiunte ant triju raidziu ir liepe nezdintis. Tevas baisei nuliudo, sako tik ji mane palaike tik su ja bendravau ir zmogum jauciausi, ji istrauke is liuno, padejo atsistoti, kai tuo metu visi juokesi ir tyciojosi, nepalaike, o dabar ir ji atstume ir po velniu pasiunte, sake negrysti... Sako ejo iki autobusu stoty ir kelio per asaras nemate, sako suprantu kad jai sunku, kad is proto eina, bet jug ant manes issilieti nereikejo as tik stengiausi salia jos buti... Kalbu telefonu su juo, o jis ir sako zinai dukra nusipirkau, du litrus alaus ir pora bonkius snapso..... pradejau isteriskai verkti telefonu, negirdejau nei ka sake, nebuvo idomu, zadejo negerti bet veliau vel paskambino pageres isvis is proto galvojau iseisiu.... ir sendien ryte vienuolikta skambina ir jau pageres... Dabar bijau kad tikrai paluzo ir gryzo prie seno , sesuo nusisuko, daugiau neturi prie ko glaustis, bijau kad kada perdozuos ir numirs patvory ir niekas nesuras...
zavute
labai tave uzjauciu ir suprantu ka jauti.nejau daugiau niekas negali padet.gal dar liko kas nors be tavo tecio sesers kas galetu padet tavo teciui.alkoholizmas baisi liga,pati savo kailiu ta pernesiau(turiu omeny tevus)ir zinau kaip sunku vaikams kai tevams svarbiau uzsipilt akis,nei paklaust ar dukrele-suneli tau nieko nereikia.atejo tokie siaubingi laikai kai vaikai pradejo tevus mokint gyvent.ziauru bet tiesa.o tu laikykis ir pakalbek su juo,gal net nuvaziuok pas ji ir pabandyk ji vel paversti tuo kas buvo.juk tu jam likai vienintele dabar.
Ketob
QUOTE(zavute @ 2006 07 17, 17:52)
labai tave uzjauciu ir suprantu ka jauti.nejau daugiau niekas negali padet.gal dar liko kas nors be tavo tecio sesers kas galetu padet tavo teciui.alkoholizmas baisi liga,pati savo kailiu ta pernesiau(turiu omeny tevus)ir zinau kaip sunku vaikams kai tevams svarbiau uzsipilt akis,nei paklaust ar dukrele-suneli tau nieko nereikia.atejo tokie siaubingi laikai kai vaikai pradejo tevus mokint gyvent.ziauru bet tiesa.o tu laikykis ir pakalbek su juo,gal net nuvaziuok pas ji ir pabandyk ji vel paversti tuo kas buvo.juk tu jam likai vienintele dabar.
*


Nieko salia jo ner aks galetu padeti, turi ir dedziu irt etu ir duktereciu, gimine gan nemaza, bet visi salti lanko retai turi savo seimas savas problemas, ir aplamai nenori bendrauti nes nesutaria del senu problemu. O as negyvenu leituvoje, todel negaliu jo nei paguosti nei atitraukti nuo alkoholio, grysti i lietuva negaliu, nes paciai gyvenimas nenusiseke ir turiu susitvarkyti cia esancias savo problemas, Pati esu viena ir neturiu i ka atsiremti sunkia akimirka , dabar ir tevas paniro i alkoholy vel..., gimine siaubingai salta ir nedraugiska, kaip reta... Nezinau nei kaip padeti nei ka jam sakyti, o kokios cia kalbos kai jis neblaivus...
zavute
o jei ne paslaptis ketob is kur tu .matau kad musu bedos panasios jei kur netoli esi galetumem susitikt ir pakalbet prie vyno taures.man tikrai reikia kazko su kuo galeciau pasidalint savo skausmu ir dziaugsmu.ka manai?
Ketob
Katik pasiskambinau i priklausomybes nuo alkoholio ir kitokiu brudu centra, klausiau ka daryti, sako jai pats nenores niekas neprivers, bet jaigu visdelto ateitu tai gal zmogu padarytu, sako koduoti vel neapsimoka nes tai laikina potraukis alkoholiui vistiek atsiras veliau, sako geriau jam pereiti toky psichologini 28 dienu kursa, sako po to daugelis atgauna sveika prota, na o jaigu nepadetu tai tada jau koduoti ilgesniam laikui, tiketis prasviesejimo, bet tai kaip visa tai padaryti kai salia nieko nera... beto ir kainos ten 150lt...ten 100... ten 250... ir vaistai nuo alkoholio virs 300lt.. zodziu blink.gif
Zavute, rasiau kad gyvenu ne lietuvoje, as gyvenu norvegijoje, o is kur tu?
zavute
labai gaila.as angluose sedziu.bet galim susirasinet ir kompu.vis geriau negu nieko.o del tecio tavo tikrai labai uzjauciu,bet jei tu jam negali padet,vadinasi jam niekas nepades...nu gal tik pats viespats jam proteli apsvies.labai tikiuosi kad kazkas jam padetu suvokt kad gyvenimo kartelio alkoholyje skandint neverta kad yra daug graziu dalyku kuriu galima atrst tik nereikia pasiduot gyvenimo smugiams.sekmes tau ir labai nenusimink.kovok del saves dantim ir nagais.juk mes moterys turim but stiprios nors ir labai sunku kartais buna.
Getter
QUOTE(Atene82 @ 2006 06 09, 15:11)
Ir as turiu didele problema su savo teciu...taip skauda sirdi kad net nezinau kur detis...net rasyti nesinori, kaip sunku. Bet vis tiek noriu issisakyti.
Mano tetis gere jau nuo to laiko kai as buvau maza. Jis prisigeres terorizuodavo visus mus seimoje (turiu dar ir seseri). Jis pakankamai stiprus ir vis grasindavo, kad uzmus mano mama. O mama remdavosi i mus, prasydavo pagalbos, kad mes teti sutvardytume. Blogiausia, kad ji mus naudodavo kaip iranki pries teva. As budavau svelni ir jautri - taigi galedavau savo svelnumu teti nuraminti. Ta pareiga mane taip traumavo, jog jau 7 metus geriu antidepresantus ir niekaip negaliu issikapstyti is depresijos.
Teti matau kaip monstra, kuris visus issiurbia kaip slyvas. Blogiausia pasidare, kai mes su seserim isvaziavom mokytis i Vilniu. Tuomet tetis is viso pradejo emociskai ir fiziskai prievartauti mama. Ji mums paskambindavo ir sakydavo "Jus neisivaizduojat ka tevas su manim isdarineja"
Ta siauba nesioju sirdy iki siol. Negaliu to pamirsti. Strese uzaugau nuo mazens.
Pagaliau mama po 30 metu bendro gyvenimo su tevu issiskyre. Tevas isvaziavo i kita miesta pas savo motina. Tai dabar geria ten ir terorizuoja mociute. Ta skambina ir guodziasi man ir mamai.
As nesuprantu kaip pasaulyje gimsta tokie kenkejai, kaip juos zeme nesioja. Tokius kaip mano TEVAS. Jis visa musu seima traumavo.
Ir niekaip neisnesa, jog tas zmogus yra mano tevas.
Dziaugiuosi, jog mama gyvena viena, ji bando atsistot ant koju ir pradeti normalu gyvenima.Suvokiu, jog niekas nepades istrinti tos mano praeities.
Negaliu atleisti tevui, jau 1,5 metu jo nemaciau.
pagaliau galiu nebendrauti su zmogum, su kuriuo nenoriu bendrauti, o anksciau tekdavo, nes mama to norejo.
Pykstu ir ant mamos, kam verte mane taip elgtis. Kaip ji galejo nematyti kad tai man sunku, kaip as kenciu.
Kai pagalvoji, jog artimiausi zmones taip pasielgia tai atrodo, kad nieko sventa siame pasaulyje nera.
Blogiausia, kad negaliu dabar normaliai bendrauti su savo mama ir ja pasitiketi. Ji labai gailisi ka padare, bet vistiek liko baime atsiverti. O taip noretusi.
Na va issisakiau.
Niekam nelinkiu tokios vaikystes kaip as turejau
*


Aš irgi ant mamos pykau ir pykstu ir santykiai pas mus irgi šalti....Aš irgi nesupratau, kaip galima kankinti vaikus ir apie juos negalvoti.....
Paskaičiau knygą apie alkoholiką vyrą šeimoje...ten parašyta, kad visų kitų šeimos narių gyvenimas pradeda suktis tik apie alkoholiką...t.y. kad mama "nebemato" vaikų...nes visas jos dėmesys alkohilikui....o vaikai "nebeturi" mamos nes ji per daug užimta vaikams..... Tas yra gryna tiesa...atsimenu, kai ateidavau pas mamą išsipasakoti...jau pradėdavau....o ji visą dėmesį sutelkusi į ką tik grįžusi girtą tėvą kuris ieškodavo valgyti....aš taip ir likdavau neišklausyta...ir dar maža to būdavau įtraukta į eilinį barnį....Bet ji to nesupranta...nesupranta kaip aš galiu turėti tokias vaikystės nuoskaudas...jai jos atrodo juokingos.....

Šiuo metu mama skiriasi...pribrendo galų gale doh.gif bet jau beveik metai o skirybos niekur nejuda....su tėvu mačiausi(kai buvau LT per atostogas), kalbėjau (ko kelis metus išviso negalėjau daryt)....jausmų jam nebebuvo jokių...nei neapykantos...nei gailesčio, nei meilės, nei pagarbos...jis man tiesiog buvo svetimas žmogus....
Kartą...kai primušė mamą (aš gyvenau atskirai su vyru)....nuvažiavau į jo darbą....ir išrėkiau viską kas buvo mano širdy ir sieloj.....išsiklykiau taip kaip dar niekad gyvenime....manau apturėjau tikrą nervinį protrūkį ar kažką panašaus....nes po to visą dieną drebėjau....Bet viduj palengvėjo....Man tai padėjo VISIŠKAI atsiriboti nuo jo....
O mamos...kaip bebūtų gaila aš negaliu per prievartą išskirti ar dar kažką už ją padaryti....Juk tai jos gyvenimas, jos pasirinkimas, jos bevališkumas ir neatsakingumas, ne tik už save bet ir už vaikus....Aš ją myliu....bet ne jos pasirinktą gyvenimą...Aš nežinau, gal tokios moterys gyvendamos su alkoholikais jaučiasi didvyrėmis???Kažkokiomis nepaprastimis moterimis??? Jos nesugeba suvokti kad jos yra AUKOS...to neprotaujančio bejausmio žmogaus.....
Aš pati tą suvokiau ir iškart išsiskyriau (pasirodo mano ex'as irgi alkoholikas ir smurtautojas buvo)....ir tuom didžiuojuosi....ir manau dabar turiu viso savo apgailėtino gyvenimo atligį - mylintį vyrą ir laimingą šeimą wub.gif
Ketob
Labai liudna, bet mnao teva svel paniro i ta paty liuna, 7men taip saunei laikesi, atsirado problemu ir prasigere juodai taip siaubingai pergyvenu del jo, vis skambina neblaivus pykstu sakau kad neskambintu girtas, kad nenoriu su juo kalbeti kai jis tokios busenos, o blaivus neskambina nes tikriausei siaubingai geda, nezinau ka daryti, nesu lietuvoi negaliu dabar pas ji nuvaziuoti, o salia nera kas ji uz kupros paimtu, taip ir galvoju ras kas kada kur pergerusy...
LUNARIA
oj,kaip viskas pazistama.As irgi turiu ..turejau teva-alkoholika.Su motina jie isskyre kai man buvo 6 m..manau tai dar labiau ji pastumejo..kaip pastumejo...tiesiog turejo draugus ir bendradarbius,jei su kuriais neisgersi apjuok,isizeis ar pan...o draugu jis kazkada turejo daug,visi ji mylejo,gerbe,taip ir prasidejo..vede reikia ir su tuo ir su tuo otmetit,ir darbe....nu i .t.t.Esme kad po skyrybu jis gyveno su mociute,as su broliu pas motina.... oj dieve pagalvojus kaip mums buvo geda kai atvaziuodavo girtas i mokykla,ar prie draugu jis pradedavo girtas issdirbinet... doh.gif tu bandymu gydyt,koduot ir maldaut... jam nieko nerupejo,noro neturejo kazka keist... galima daug pasakot koks gyvenimas su tevu-alkoholiku,bet manau cia visi kuo puikiausiai tai pazista.. Gere jis 25 m..dzien v dzien,buvo momentu kai atrodydavo va susiprotejo,bet... zmogus visiskai degradavo,nei darbo,nei draugu (tik tokie patys),nei seimos... Pries du menesiui mire,staigia mirtimi,ejo ejo ir nugriuvo...sustojo sirdis verysad.gif Kazkaip iskarto pasimirso visi blogi momentai..galvoj vien mintys- o dieve kodel as jam nepadejau,kodel as buvau su jo siurksti,besirde ,kodel vengdavau kalbet su girtu,kodel gedijausi,ka padariau ne taip... atrodo sutikciau kad toliau gertu tik kad butu gyvas,nes jis vistiek mus labai mylejo.... Kai stovejau prie karsto vienintele mintys-na kodel tu buvai toks silpnas,kodel jus (jis ir motina) sugriovet mums su broliu vaikyste,kodel..kodel..kodel... girtuokliavimas labai kencia vaiku psichikai ir palieka gylu randa atminti ir sirdy.Bet vistiek noriesi palinket, jums kas turi panasia problema,istvermes ir daug daug kantrybes,ir nenusigrezkyt nuo tevu nes po to bus per velu gailetis 4u.gif Man tevas liko atminti tik tokiu kada buvo negirtas,kai zaide su mumis,zvejuojo...kazkaip tikrai neprisimenu nieko blogo,nors kai gyvas buvo atrodydavo kad "geriau jau taves nebutu".... blink.gif
aistluka
Visko neskaičiau, tai nepradėsiu savo išvedžiojimų, nes nusišnekėsiu. Turiu draugą su ta pačia bėda. Labai padėjo knygos. Aišku, visų pirma man. Bet ir jam. Ne visos būna knygynuose. Anoniminių Alkoholikų knygų (labai šaunių) gavau Kauno Arkivyskupijos Šeimos Centre (Aukštaičių g. 10). Tik ten dažnai dirba savanorės studentės, tai jos ne visada žino, kur jas ten surasti. Aš tai ne kartą joms pasakiau, kad direktorės (Jūratės) kabinete, apatinėj lentynoj smile.gif . Tada randa. Kartais kai kurių nebūna, tai kitą kartą atveža.

Truputį be ryšio, kad jos ne knygynuose, o kažkur užkištos, bet ką darysi. O jos tikrai vertos dėmesio, ne tas žodis.

Šeimos centre tokios: "Al-Anon. Alkoholikų šeimų nariams ir draugams" (stora šviesiai mėlynu viršeliu. Yra panaši kasdienių skaitymų knyga, bet informacijos daugiau pačioj storiausioj, kur yra ir teorijos, ir daug realių istorijų. Gaila, kad šita retai būna), "Gyventi blaiviai", "Anoniminiai alkoholikai" ("Dvylika žingsnių"). Ir daug kitų.

Knygynuose, bent jau Šv. Kazimiero knygyne, yra A. Jokšo "Penktas kampas" (joje alkoholikas pasakoja savo istoriją, šitą ir pažįstamam bomžui daviau, jam, sakė, labai tiko) ir Janet Woititz "Suaugę Alkoholikų vaikai".

Centriniam Knygyne mačiau "Priklausomybė ir malonė", pamiršau autorių, ši kiek sudėtingiau parašyta, bet gera, ir dar Kolitzus "Vyrai gėrė, vyrai gers" (psichiatro rašyta).

Tai nebesiplėsiu,

laikykitės...
LUNARIA
QUOTE(aistluka @ 2006 08 04, 14:56)
Visko neskaičiau, tai nepradėsiu savo išvedžiojimų, nes nusišnekėsiu. Turiu draugą su ta pačia bėda. Labai padėjo knygos. Aišku, visų pirma man. Bet ir jam.
*





alkoholikas knygas skaitys acha kurgi lotuliukas.gif nors kai mano tevas negerdavo ir skaitydavo knygas,bet tikrai tokio pobudzio neskaitytu.O be to visu pirma reikia ne knyga isigyt o valios ir kantrybes, noro pasveikt,noro padiet.Knyga gal kaip pagalbininkas koks butu,nes kol tu skaitysi jis dar viena buteliuka uzlenks ir dar viena,o tu skaityk tipo palengves.Gal ir palengves bet laikinai,tam kartui kol prisimeni apie ka ten raso.reikia kreiptis pagalbos pas narkologus,psichiatrus ta prasme gyvus zmones!O dar svarbiau skaityk kiek nori-bet jei ALKOCHOLIKAS pats nenori arba vien kad atstotum pasako "gerai"tai cia mes eiliniai zmones bejegiai,tik sau greiciau pakenksim,nei jam padesim.
~Artemidė ~
QUOTE(zavute @ 2006 07 09, 19:36)
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo....Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....
*



[font=Courier]doh.gif tada ir as pasipasakosiu...situacija beveik tokia pati...pradzia nebloga, atsirandu as, po to brolis...tada situacija ritasi zemyn...tevas geria...mama irgi neatlaikiusi pradeda...bet susiemusi pabega, susiranda drauga ir iseina gyventi pas ji ax.gif ...viskas tarodo super, atsipalaiduoju, nes pati jau susikurusi savo seima...brolis lieka pas mama...tevas geria toliau unsure.gif
bet islenda yla is maiso...mama geria, bet dar sugeba susivaldyti g.gif ...gimsta jos pirmasis anukas-mano sunus...ir po ramaus pusmecio atvaziuoja mano broliukas pas mane nes pas mama balius doh.gif ...ryte skambutis labai ankstyvas...MAMOS NEBERA...tik ne tevas pakele ranka, o patevis gun_bandana.gif
ir as siandiena sakau

Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno

QUOTE(oksancik @ 2006 08 04, 14:06)
Kai stovejau prie karsto vienintele mintys-na kodel tu buvai toks silpnas,kodel jus (jis ir motina) sugriovet mums su broliu vaikyste,kodel..kodel..kodel... girtuokliavimas labai kencia vaiku psichikai ir palieka gylu randa atminti ir sirdy.Bet vistiek noriesi palinket, jums kas turi panasia problema,istvermes ir daug daug kantrybes,ir nenusigrezkyt nuo tevu nes po to bus per velu gailetis 4u.gif Man tevas liko atminti tik tokiu kada buvo negirtas,kai zaide su mumis,zvejuojo...kazkaip tikrai neprisimenu nieko blogo,[color=blue]nors kai gyvas buvo atrodydavo kad "geriau jau taves nebutu".... blink.gif
*


verysad.gif tos pacios mintys lydi ir mane...tik del mamos...o tevas geria ir toliau doh.gif ...
Tokius zodzius as tariau mamos mirties isvakarese doh.gif ...po to ryte suzinojau jog jos nebera schmoll.gif ...kaltinau ilgus metus save...tik dabar suprantu jog tas kaltes jausmas isikalbetas, bet vistiek sunku...
Getter
Bet juk tai natūralu ir žmogiška sakyti "geriau jo nebūtų" Aš irgi taip dažnai galvodavau ir norėdavau REALIAI, kad kas nors jam atsitiktų ir jo NEBEBŪTŲ... Bet žmonės BŪTENT kad taip neišgaruoja...o palieka kaltę ir kančias (kad kažko nepadarėm) mums verysad.gif ir mes su tuo turim gyvent...ir kurti savo šeimas....
Nžn dabartinėj mano situacijoj aš tėvui nieko nejaučiu...nu kaip nieko...man tiesiog gaila jo tokio gyvenimo...jo tokių pasirinkimų...Realiai aš jam niekuom padėt negaliu...O "kitaip" padedu nebegalvodama, kad noriu jo mirties....ir nejausdama jam neapykantos...kaip daugelį metų... verysad.gif
druskute
Na, o pas mane - geria mama... Nes jos tevas buvo alkoholikas, 6 jos broliai - irgi alkoholikai, ir ji paslydo... Galeciau kaltinti savo teva, kuris yra despotisko charakterio, ir elgiasia kaip kai kurie isgere tiktai daro, nors jis taip daro blaivus. Mama nepakele nuolatinio edimo, pazeminimo. Dabar degraduoja abu. Skaudu ta matyti. Bet as nieko pakeisti negaliu. Mama kartais kalba, kad nori gydytis, bet tik kalba. Sako, reikia "paleisti " situacija - tada jie patys pradeda kazka daryti... O man vistiek skauda. Nors jau daugiau kaip puse metu vaikstau i savipagalbos grupe suaugusiems alkoholiku vaikams (Vilniuje, yra ir Kaune), bet padaryti samoneje randai valdo ir toliau. Kurios ka panasaus patyre, manau zino apie kalba eina. Alkoholizmas - uzburtas ratas, nes padaro didele zala vaiku samoneje, itraukia visus esancius salia, ir traumuoja. Alkoholiko vaikas gali pats negerti, bet jis taip sugadintas, taip elgiasi, kad savo ruoztu traumuoja savo vaikus ar mylimuosius...
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.