Kazkada ir man teko pabendrauti su dvasia... budama 15m. ziurejau daug laidu apie dvasiu kvietimasi ir klausinejau aplinkiniu gal kam nors teko kviesti ar susidurti su jomis.Dauguma sake tik nebandyk to daryti, matyt tai mane i pastumejo ismeginti visu sakymai kad tai daryti negalima
Viena nevelu vakar susirinkome su draugemis vienos is ju namuose.As vienintele apie dvasiu kvietima buvau grdejusi ir pradejau piesti...akis, raides, skaicia... siulas su adata...zvake... na ka pati laikiau siula su adata ir pradejom
procesa kai adata pradejo judeti pati lyg kazkas ja tampytu po ta popieriaus lapa as net zada praradau, kambaryje pasidare baisiai salta nors buvo vasara ir gana karstas vakaras kiek pamenu... drauges kate visa pasisiause pradejo snypsti buvo lyg nesava, pradejo draskyti uzdarytas kambario duris ziuredama i staleli ant kurio as laikiau adata... zinoma drauges juokesi ir netikejo kad adata juda pati. pradejom uzdavineti klausimus: koks vardas kiek metu ir panasiai... po to klausymai apie mus o kas jeigu taip ir panasus vaikiski klausimai
plepejom keleta valandu, mum patiko bendrauti su dvase vardu Egidijumi. Vienai is draugiu prireike namo ir klausimas dvasai buvo ar gali j eiti namu
adata isvadziojo jog negalima ir kad ji niekur neis
na neemem mes to i galva ir palikusios adata prie lapelio su akimi isejome visos islydeti drauges besijuogdamos atsisveikinom ir priejusisos prie duru neradome raktu kurie visada buna duryse o durys uzrakintos nors paskutine iejau as ir tikrai pamenu kad ju neuzrakinau o be musu daugiau nieko nebuvo namie ir nieks nejo prie duru... na paieskojusios neradome mes ju ir islipo drauge pro langa
gryzom atgal ir radom adata tiksliai atsisukusia i zodi ne
kazkaip to nesureiksminome ir toliau kalbejome... pasibaige klausymai pasibaige noras toliau zaisti ir ramiai isvijome ja lauk tais visokiais zodeliais kuriuos pasakojo mama sakydama vaikysteje bevydama dvasias
ruosemes jau eiti namo ir sugalvojome duris abandyt atsirakinti su zirklemis nes buvo senos ir spyna tokia rusiska paprasta
priejusios prie duru pamatem kad raktai duryse ir kate prie ju stovi ir uostineja lyg kazkas butu atejas ir kazka palikes
ir tik gryzusios namo suzinojom jog ta drauge kuri isejo namo pirma netoliese tos vietos kur mes buremes pateko i avarija
ji pati pasakojo kad po masina ja kazkas pastume nors zmoniu ir nebuvo sale... neaisku del to kiek tiesos nes vaikysteje tai daug prisigalvodavome nebutu dalyku