Maniškė trumpa priešistorė yra tokia: bendravom kokius metus su puse, bet tik kaip draugai su viena mergina. Man ji žiauriai žiauriai rūpėjo, aš jai ne. O dabar jau koks mėnesis su puse, kaip ji praktiškai nebekalba su manim. Na tai galima sakyti, jog ties tuom viskas ir baigta.
Taigi, paskutiniu metu pradėjau vis dažniau būt ten, kur daug merginų, su kuo daugiau naujų vis susipažįstu. Ir jei parodom vienas kitam simpatiją, tai iniciatyva būna iš mano pusės iki tol, kol prakalbama apie rimtesnius santykius. Nenoriu vėl taip sušiktai jaustis, kaip po paskutinės istorijos. Ir tai kol kas atbaido mane nuo kažko rimtesnio.
Tai va, manau, kad laiko reikia būtent tiek, kiek asmeniškai tau trunka perprogramuoti savo galvą naujiems santykiams, kuriuose nekankintų mintys apie tai, kas buvo anksčiau ir kas panašaus gali nutikti ateityje. Arba iki tol, kol vėl netikėtai pamesi galvą dėl kažkokio žmogaus. Pirmu atveju tai gali nuspėti iš panašios savo patirties, jei taip jau yra nutikę, o antru atveju totalus random'as - gali kad ir pirmą dieną po išsiskyrimo atrast naują draugą/meilę.
Manau viskas dar labai priklauso nuo to kieno iniciatyva skiriesi, jei ne tavo, tai savaime tau tas zmogus dar brangus, nori but su juo, tai kalbos nelabai ir but apie naujus santykius gali. Bet man asmeniskai buna taip.. Uzbaigt santykius sunku, prisirisimas ir pan. Bet ateina toks laikas, kai bac ir viskas. Visiskai viskas, ir ta akimirka aisku, kad jau jokio kelio atgal, net kalbos apie tai but negali, net tokia mintis kelia kazkoki pasibjaurejima. O kai atsiranda kazkas naujas salia, tai tuo labiau viskas, jei jau nusprendziu su kazkuo but, tai tuo metu butent su juo, tikrai nesvarstau, o gal ex geriau, nes savaime tas kas salia yra geriausia. 
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 03 20, 17:36)
na kaip sakoma viltis mirsta paskutine 
bet idomios man pasirode jo priezastys issiskirimo 
keistai skamba, kad zmogus nenori skaudint kito-ji palieka, o kodel negalima likti kartu ir daryt kita zmogu laiminga,nekreciant kvailysciu?
bet idomios man pasirode jo priezastys issiskirimo keistai skamba, kad zmogus nenori skaudint kito-ji palieka, o kodel negalima likti kartu ir daryt kita zmogu laiminga,nekreciant kvailysciu?Tai va, as irgi vis bandziau issaiskinti, kodel negalim pabandyti ir pan.. Jis vis kartoja, kad per daug mano iskaudino anksciau, nors as viska pamirsau ir viska jam atleidau..
kazkaip nusprendziau, kad reikia sutelkti visas jegas ir bandyti gyvent be jo, nors ir kaip skaudu butu.. Pavargau jo prasyti... Kaip bus taip, gal kada atsipeikes...Papildyta:
QUOTE(NerKiuKas @ 2010 03 21, 14:55)
Maniškė trumpa priešistorė yra tokia: bendravom kokius metus su puse, bet tik kaip draugai su viena mergina. Man ji žiauriai žiauriai rūpėjo, aš jai ne. O dabar jau koks mėnesis su puse, kaip ji praktiškai nebekalba su manim. Na tai galima sakyti, jog ties tuom viskas ir baigta.
Taigi, paskutiniu metu pradėjau vis dažniau būt ten, kur daug merginų, su kuo daugiau naujų vis susipažįstu. Ir jei parodom vienas kitam simpatiją, tai iniciatyva būna iš mano pusės iki tol, kol prakalbama apie rimtesnius santykius. Nenoriu vėl taip sušiktai jaustis, kaip po paskutinės istorijos. Ir tai kol kas atbaido mane nuo kažko rimtesnio.
Tai va, manau, kad laiko reikia būtent tiek, kiek asmeniškai tau trunka perprogramuoti savo galvą naujiems santykiams, kuriuose nekankintų mintys apie tai, kas buvo anksčiau ir kas panašaus gali nutikti ateityje. Arba iki tol, kol vėl netikėtai pamesi galvą dėl kažkokio žmogaus. Pirmu atveju tai gali nuspėti iš panašios savo patirties, jei taip jau yra nutikę, o antru atveju totalus random'as - gali kad ir pirmą dieną po išsiskyrimo atrast naują draugą/meilę.
Taigi, paskutiniu metu pradėjau vis dažniau būt ten, kur daug merginų, su kuo daugiau naujų vis susipažįstu. Ir jei parodom vienas kitam simpatiją, tai iniciatyva būna iš mano pusės iki tol, kol prakalbama apie rimtesnius santykius. Nenoriu vėl taip sušiktai jaustis, kaip po paskutinės istorijos. Ir tai kol kas atbaido mane nuo kažko rimtesnio.
Tai va, manau, kad laiko reikia būtent tiek, kiek asmeniškai tau trunka perprogramuoti savo galvą naujiems santykiams, kuriuose nekankintų mintys apie tai, kas buvo anksčiau ir kas panašaus gali nutikti ateityje. Arba iki tol, kol vėl netikėtai pamesi galvą dėl kažkokio žmogaus. Pirmu atveju tai gali nuspėti iš panašios savo patirties, jei taip jau yra nutikę, o antru atveju totalus random'as - gali kad ir pirmą dieną po išsiskyrimo atrast naują draugą/meilę.
Nors as dar tik "svieziai palikta", bet nusprendziau nesidairyti praeitin... per daug asaru isliejau ir per daug nervu sugadinau per sias savaites.. jei jis nenori, jo niekas neprivers.. Daviau jam ramybe - nieko nei rasysiu, nei skambinsiu... ismesiu ji is savo sirdies kad ir kaip sunku butu... Pradesiu lankytis vietose, kur daugiau zmoniu yra... gal rasiu nauja zmogu, kuris padetu man istrukti is sio juodos duobes... nes nebeturiu jegu kentet.. o taip noriu, kad salia butu kazkas...
Papildyta:
QUOTE(Chiauska @ 2010 03 21, 17:13)
Manau viskas dar labai priklauso nuo to kieno iniciatyva skiriesi, jei ne tavo, tai savaime tau tas zmogus dar brangus, nori but su juo, tai kalbos nelabai ir but apie naujus santykius gali. Bet man asmeniskai buna taip.. Uzbaigt santykius sunku, prisirisimas ir pan. Bet ateina toks laikas, kai bac ir viskas. Visiskai viskas, ir ta akimirka aisku, kad jau jokio kelio atgal, net kalbos apie tai but negali, net tokia mintis kelia kazkoki pasibjaurejima. O kai atsiranda kazkas naujas salia, tai tuo labiau viskas, jei jau nusprendziu su kazkuo but, tai tuo metu butent su juo, tikrai nesvarstau, o gal ex geriau, nes savaime tas kas salia yra geriausia.
Visiskai sutinku su tavimi... Tikiuosi, kad bus mano gyvenime naujas zmogus, kuriam galeciau atiduoti viska.. zinau kad reikia laiko.. bet ta laika istverti ir yra sunkiausia..
Jei kitam žmogui ATIDUOSI VISKĄ, neišvengiamai nusivilsi. Gali atiduoti daug ką, bet reikia nepamiršti ir savęs, kad tąvęs liktų tau pačiai. kitas žmogus negali būti tapti visas gyvenimas - per didelė atsakomybė būti kažkieno visu gyvenimu.
QUOTE(MELETA*** @ 2010 03 22, 13:03)
Jei kitam žmogui ATIDUOSI VISKĄ, neišvengiamai nusivilsi. Gali atiduoti daug ką, bet reikia nepamiršti ir savęs, kad tąvęs liktų tau pačiai. kitas žmogus negali būti tapti visas gyvenimas - per didelė atsakomybė būti kažkieno visu gyvenimu.
Supratau tai per velai.. Tikiuosi daugiau nedarysiu tokios klaidos savo gyvenime..
o mano istorija tokia, draugavau 5 metus , tai buvo mano pirmoji meile ir atrode , kad amzina. Per tuos metus daug visko buvo, asaru, bendymu skirtis ir t.t. ir visa laika as save zemindavau , visa laika sau prisiimdavau kalte ir nusileisdavau, kad tik butu gerai ir mes neissiskirtume, kol neatejo ta diena kai sutikau kita zmogu ir supratau, kad kokia as durna, kad tiek laiko kentejau ir leidau save zeminti, tada ivyko skyrybos jau mano iniciatyva, pradejau bendraut su nauju zmogum , buvo minciu, kad gal kiauliskai pasielgiau ir t.t. , bet pagalvojau, kiek jis man padares visko buvo , is kart apsiramindavau. Ir kai is mano puses buvo iniciatyva skirtis, tada viskas apsiverte, tada jis pradejo zemintis pries mane , lakstyti is paskos, prasyti , kad grisciau ir t.t., bet as jo net akyse nenorejau matyti, ir tas lakstymas vyko apie 1,5 metu is paskos, nors zinojo , kad turiu kita. visokiais budais bande mane susigrazinti. Poto supratau, kad esamam draugui nejauciu meiles, o tai tik buvo laikinas susizavejimas, vel ivyko skyrybos, bet be jokiu emociju. tada atejo noras buti vienai, kaip sakant nuo nieko nepriklausyti, bet tai taip pat buvo laikina, na aisku mano ex suzinojes, kad as jau issiskyriau, kaip mat prisistate, po ilgu derybu nusprendziau suteikt sansa dar karteli, bet dabar suprantu, kad nelipk i ta pati s... antra kart, kazkur pasikeicia kazkur vel viskas islenda ir t.t., tai dabar esu tokioj situacijoj, kad suprantu, kad tu jausmu, kurie buvo kazkada nebesugrazinsiu ir saves neprievartausiu vel pamilti, kai tas neivyksta savaime,reziume vel nusimato skyrybos...
QUOTE(*rasa* @ 2010 03 22, 13:06)
Supratau tai per velai.. Tikiuosi daugiau nedarysiu tokios klaidos savo gyvenime..
Nedarysi, nes tam ir yra patirtis, kad kažko išmoktume, suprastume.
Tikiu , kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau
QUOTE(MELETA*** @ 2010 03 22, 13:10)
Nedarysi, nes tam ir yra patirtis, kad kažko išmoktume, suprastume.
Tikiu , kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau
Tikiu , kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau
Busiu stipri, daugiau nieko nelieka
QUOTE(*rasa* @ 2010 03 22, 11:08)
Tai va, as irgi vis bandziau issaiskinti, kodel negalim pabandyti ir pan.. Jis vis kartoja, kad per daug mano iskaudino anksciau, nors as viska pamirsau ir viska jam atleidau.. kazkaip nusprendziau, kad reikia sutelkti visas jegas ir bandyti gyvent be jo, nors ir kaip skaudu butu.. Pavargau jo prasyti... Kaip bus taip, gal kada atsipeikes...
kazkaip nusprendziau, kad reikia sutelkti visas jegas ir bandyti gyvent be jo, nors ir kaip skaudu butu.. Pavargau jo prasyti... Kaip bus taip, gal kada atsipeikes...Na ir teisingai manau padarysi, kad nustosi begiot is paskos
Sioj situacijoj man dra kvepia kazkokia mazyte paslaptis gali buti is jo puses. Gal kita drauge turi jis? nes man i galva nelenda kaip zmogus gali palikti kita tik tam, kad neskaudintu,tai o palikdamas tipo neiskaudino? 
manau jei tame butu beda,kad skaudino daug,tai bandytu keistis, stengtusi nedaryt buvusiu klaidu ir pan,bet tikrai nepaliktu 
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 03 22, 15:17)
Na ir teisingai manau padarysi, kad nustosi begiot is paskos Sioj situacijoj man dra kvepia kazkokia mazyte paslaptis gali buti is jo puses. Gal kita drauge turi jis? nes man i galva nelenda kaip zmogus gali palikti kita tik tam, kad neskaudintu,tai o palikdamas tipo neiskaudino? manau jei tame butu beda,kad skaudino daug,tai bandytu keistis, stengtusi nedaryt buvusiu klaidu ir pan,bet tikrai nepaliktu
Sioj situacijoj man dra kvepia kazkokia mazyte paslaptis gali buti is jo puses. Gal kita drauge turi jis? nes man i galva nelenda kaip zmogus gali palikti kita tik tam, kad neskaudintu,tai o palikdamas tipo neiskaudino? manau jei tame butu beda,kad skaudino daug,tai bandytu keistis, stengtusi nedaryt buvusiu klaidu ir pan,bet tikrai nepaliktu Kitos tai jis tikrai neturi.. as irgi nesuprantu kaip taip viskas pasisuko... na bet yra kaip yra.. jau tikrai nebesizeminsiu, pavargau.. jei jis taip nori, tebunie, tegu buna vienas... o as kaip nors issikapstysiu is liudesio.. Labai noriu tiketi, kad daugiau neteks man gyvenime patirti tokio skausmo.. bet niekas nezino, kaip ir kas gyvenime bus...
QUOTE(*rasa* @ 2010 03 23, 08:27)
Kitos tai jis tikrai neturi.. as irgi nesuprantu kaip taip viskas pasisuko... na bet yra kaip yra.. jau tikrai nebesizeminsiu, pavargau.. jei jis taip nori, tebunie, tegu buna vienas... o as kaip nors issikapstysiu is liudesio.. Labai noriu tiketi, kad daugiau neteks man gyvenime patirti tokio skausmo.. bet niekas nezino, kaip ir kas gyvenime bus...
Zinot tai niekas nezino, bet svarbiausia nenusimint ir neprarast vilties,kad viskas bus gerai. To ir linkiu
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 03 23, 19:09)
Zinot tai niekas nezino, bet svarbiausia nenusimint ir neprarast vilties,kad viskas bus gerai. To ir linkiu
Aciukas
as irgi tikiuosi, kad viskas bus gerai
