Ar mamytės nujautė, kad bus dvynukai?

Nu jau gydytoju bukumas. Man viena "gydytoja" irgi panasiai sake. Tik ne man, bet tipo buna, jog vienas vaisius mirsta. Nezinau kodel ji paminejo iki 18 savaites. Tai po to laukiau tos 18sav. kaip nezinau ko. Cia aisku ne i tema.

Iki echoskopo nieko nenujauciau. Bet va del lyties tai idomiai gavosi. Pradzioje niestumo sapnavau sapna l. grazu (viso nepasakosiu) bet taip suzinojau ka turesiu. Aisku netikejau iki pat gimdymo, ir lytis kiekviena karta per echoskopa nustatydavo vis kitas(cia rimtai). Bet gime buten taip kaip sapnavau ir netikek tu kad nori...

Sveikutės
Aš sužinojau, kad laukiuosi dvynukų 9 sav. Pirmą kartą žiūrėjo ehoskopu ir po ilgo žiūrėjimo gyditoja paklausė "Ar pas jus giminėje yra dvynukų?" Aš pradžioj nesupratau kodėl ji manes taip klausia Pasakiau, kad nėra. Tada ji paklausė, kad gal iš vyro pusės yra. Aš papaurčiau galvą, nes ir pas vyrą giminėj nėra tokio džiaugsmo. Gyditoja nusišypsojo ir pasakė, kad dabar giminėj bus, nes aš laukiuosi dvynukų Nežinojau ką iš laimės daryti, veide tikriausia šypsena buvo iki ausų, nes vakare net žandus nuo to skaudėjo Kai vyrui paskambinau telefonu, liepiau atsisėsti, nes turiu labai gerą naujieną. Jis kai sužinojo balso neteko iš džiaugsmo Visa giminė, draugai buvo tokie patenkinti
Na aš niekada negalvojau, kad auginsiu dvynukus. Jokios nuojautos neturėjau, bet kai sužinojau labai džiaugiuosi, o dabar jaučiuosi pati laimingiausia ir turtingiausia mama pasaulyje, augindama savo dukrytes

O mums buvo šokas, visada buvau užsiciklinusi, kad turėsiu 2 vaikučius- berniuką ir mergytę. O čia- 23 metai ir 3 vaikai ant nosies. O mano dvynukus susapnavo draugė. Pasakė, kad mergytė- tamsiaplaukė, didelėm akim, o berniukas- šviesus. Taip ir buvo.

Suzinojau apie nestuma apie 6sav. vasaros viduryje, kaip tik atostogavom ir paskutines dienas buvau tokia nervuota, nezinojau, kas yra, ko noriu. Pries tai jau tris menesius laukem, kad pastociau, jau buvau atbukusi, kad sis menuo bus sekmingas. Likusia vasaros dali buvo taip sunku, daug pykino, bet ne tiek kad reiktu gultis i ligonine, o ir dirbau be saves dar uz 2 kolegas.
08.29d nuejau pas gydytoja ir sakau, galite atlikti echoskopija, kaip ten jie laikosi, nes baisiai sunku, prasta savijauta, visiskai skirtinga nei su pirmagime dukra.
Na sako - pirma echoskopija paprastai darome 18-20sav., na bet moters prasymu galime atlikti ir siandien. Buvo 13sav. As dar uzsiminiau, kad noreciau atspausdinti ja. Ziurejo, ziurejo, sako ale maziukas, ne kas cia toj nuotraukoj ir matysis ir tuo momentu pasuko paziureti i kita sona ir susuko: "O cia dar vienas!"
Aisku mane ispyle prakaitas, dziaugsmo prakaitas ir teistariau: "nedziuginkit manes taip", nes visada turejau slapta svajone.

Po 12klases klasioke visada buvusi labai linksma susilauke dvynuku ir ja po sio ivykio toliau maciau linksma. Supratau, kad ir dvynukus galima auginti linksmai.
Tada sirdy tariau, kad labai faina, noreciau. Tokia nereali mintis - pagalvojau, nes gimineje nebuvo. Dabar zinau tik, kad mano mamos pusbrolis turi dvynukus, bet dvynukus lemia moters linija.
Netgi buvo toks periodas, kai labai patikdavo vyrai/vaikinai, kuriu gimineje yra dvynuku. Nezinojau, kad moteris lemia ju atsiradima. Kuo toliau, tuo labiau supratau, kad toks vyro pasirinkimas nelogiskas, kvailas Ir dvynuku ideja buvo "pakasta" amziams giliai, giliai.
Susipazinau su vyru, apie kuri svajojau ir dabar paskutines savaites/dienos, iki kol laikysim dvynukus ant ranku. Is tiesu neitiketina! Dievas ispildo giliausias svajones

Vyrui paskambinau telefonu ir paprasiau prisesti, nes echoskopijos rezultatu abu laukeme, nes kaip kankinausi jis irgi l.gerai mate, bet niekaip neradome priezasties. Mama sakydavo, kad nestumas - ne liga, as sutinku, bet kaip man pakilti is lovos, nes tiesiai i WC varydavau. Numeciau 8kg iki 13sav., nors ir taip buvau vejo perpuciama, beje ir spaudimas nukrito iki 90/50.
Ir vyras spejo pirmu spejimu "Dvynukai", nors niekada apie savo svajone jam nebuvau uzsiminusi, nes ji buvo jau palaidota.
Po tokiu echoskopijos rezultatu atsikvepiau, nes visus savo negalavimus galejau nurasyti ant dvynuku Mano mama patikejo tuo tik po 2men, o mamos brolis po 4men. suprato, kad as nejuokauju

Musu dvynuku istorija labai linksma. Gimineje dvyniu nebuvo ir niekada nei mama nei tetis nesake, kad galetu buti dvyniai, nes visi zinojo, kad ju negali buti. Mokykloje drauges svajodavo, kad tures dvyniu, as visada buvau abejinga. Susilaukeme dukters, veliau suplanavome antra vaika ir pora menesiu teko palaukti kol pastosiu. As ramia sirdim nuejau pas ginekologe kai buvo 6 sav. Mane nuliudino, nes buvo vaisiaus atsisluoksniavimas ir buvo vaisiaus kova uz buvi. teko gerti stiprinamuosius vaistus. parodziau draugei echoskopijos nuotrauka, ji paguode, kad bus viskas gerai. kita diena is pat ryto man paskambino ir sako, visa nakti galvojo apie ta nuotrauka, gal pas mane dvynukai? Sakau, kad nesamone, gydytoja pasakytu, be to pas mane negali ju buti. Susigincijome vos ne iki pykcio. po 10 dienu ginekologe vel paziurejo. Atsisluoksniavimas buvo susitvarkes, ir nutilo. Ziuri i echoskopa susirupinus, as pradejau nerimauti. ji sako: "nenoriu jusu gasdinti, bet ir taip ziuriu, ir kitaip, bet pas jus dvynukai...". Sakau: "negali but, gimineje tikrai nera". pasipyle soko ir dziaugsmo asaros. Vyrui irgi sokas buvo. Pirmiausia, aisku, tai draugei paskambinau ir pasakiau, kad "prikarksejo". Dabar tures kriksto mama buti.
tada is gilios vaikystes atsiminiau, kad lyg ir pasakojo mociute, kad jos broliai dvyniai buvo. Mama nieko neatsimena, bet sako, kad tikriausiai taip ir buvo.
Dabar jau nebeisivaizduojame, kad galetu buti kitaip.

Man tai buvo lengvas sokas na gal kokias tris dienas vaiksciojau kaip maisu trenkta-dvynukai. Niekada net i galva mintis nebuvo atejusi kad galiu tureti dvynukus.
Pastojau, laimes pilnos kelnes. Nusipirkau knyga, Vaiko Biblija, ir skaitau, svajoju, Oi kaip supsiu savo maziuka.
Astunta savaite nuejome su vyru pas gydytoja, kad echoskopu paziuretu, tai gerai kad gulejau o sakau buciau nukritusi. Vyras dar pajuokavo, TAI KA TRYNUKAI, o gydytojas nu ne bet du tikrai. Tai is pradziu buvo sunku patiketi, bet dabar dziaugsmo daug ir vargo nemazai. Bet esu labai laiminga

o as visa laika sakiau,kad gyvenime neoreciau dvynuku,bet likimas is manes pasijuoke, pagimdziau ne dvynukus,o trynukus

Visada žinojau, kad turėsiu dvynukus. Močiutė net du kartus dvynius gimdė, vienoj noroj mano tėtis su savo sese, taigi tikimybė ypač didelė ir buvo. Bet pastoju pirmąsyk ir tik vienas, antrąsyk vėl vienas, jau net abejonės pradėjo kilti, kad tų dviejų galiu nesulaukti. Tačiau pradėjus planuoti trečią vaikutį pasijuokiau "pakaktų šįsyk vieno, bet bus du, abejonių nė neturiu". Net mašiną renkantis dar prieš pastyojimą tik septynvietes apžiūrinėjau. Nusipirkom mažesnę, su mintim, kad pasikeisim po metų.
Kai jau pajutau, kad laukiuosi, neskubėjau pas gydytoją. Tik sulaukusi 8 savaičių nuskubėjau nuojautos patikrinti, nors vyrą iš anksto buvau įspėjusi, kad neišsigąstų, kai gydytoja patvirtins. Nugi ir ką - stebi pilvelį per echoskopą gydytopją, stebi ir kažko įtartinai tylu. newišvėriau "tai jų ten daugiau nei du?" - susirūpinusi paklausiau. Gydytoja akis išpūtė - " o tai du jau čia taip ir turi būti?". Pasakiau, kad kaip tik ir norėjau echo, kad nuojautą patvirtintų. Apstulbo abi su akušere ir ką darys, patvirtino. Vyras sulaukęs skambučio jau nenustebo : "tu gi žinojai, ką čia tie daktarai su savo aparatais".

Sužinojusi, kad ir aš jungiuosi prie būrio, iškart su didžiausia šypsena veide su MB nulėkėm pas gydytoją gydytoja žiūri per echo ir sako seselei: "ateik, pažiūrėk, koks gražus vaizdelis", o man mintyse "kas gydytojai gali būti dar tokio gražaus tam pilvely, kai kiekvieną dieną prisižiūri lig soties" ir vėl ji: "dvi akytės", o man mintyse "kaip dvi akytės? nejaugi viena! tai juk kūdikiai irgi su dviem akytėmis būna" , paskui vėl ateina mintis "juk dar nesimato akyčių"!!! Ir gydytojos žodžiai: "du gemaliukai" taip ir išėjau be žado su dar didesne šypsena veide, ir dar baisesne mintim: "kaip reikės išgimdyti 3 kartus: pirmą lelių, antrą lelių ir dar placentą"
Aišku dar su MB pusę valandos sėdėjom prie gydytojos kabineto, kol suvirškinom viską, ir po kiek laiko išvažiavom pas draugus pasidžiaugti savo dviem akytėmis
Niekada negalvojau, kad auginsiu dvynukus, nes nei vyro giminėj nei mano nebuvo dvynių, net supermamų forumus skaitydama visada aplenkdavau dvynukų kampelius
Nuojautos nebuvo, nors dvynukai visada traukdavo akį ir kažkuom man jie buvo artimi širdžiai

pas mus giminėj nebuvo dvynių. bet mamutė jau nujautė kad turi ir mūsų MB netikėjo sakė norėtų bet manė kad dabar nebus, sako paskui kitakart nu ir ka susilažinom ir nuėjom echoskopui. taigi - mamytė laimėjo!

Pas mus buvo taip
jau zinojom kad pastojau ir laukem vizito pas daktare. Tada kazkodel kai kurie zmones (vyras, tevai) pradedavo tokias netiketas kalbas apie dvynukus...as vis sakydavau ,kad baikit cia karkseti Paskui pati kazkodel pradejau pastebeti gatvese dvynukus,ko anksciau lyg ir nematytavau, nebent labai retai, o tada beveik kiekviena diena pamatydavau. Tai va vaziuojant pas gine irgi viduje buvo kazkos nerimas,kazkoks keistas jaumas ,kad kazkas cia netaip.....ir tada galu gale pasake,kad bus dvynukai

Nezinau ar cia nuojauta ar siaip sutapimas... bet va laukiam dar dvieju leliuku ir labai dziaugiames

na mes niekada net nemastem apie dvynukus...juolab kad jau auginam du vaikus. kai pastojau buvo didelis nerimas kad tas nestumas tikrai nebus sekmingai...baisus skausmai,neaisku kaip ir vis pastojau nes saugojomes ir t.t gydytoju prognozes buvo irgi ne pacios geriausios... bet laikas biego,puslyte augo o man buvo baisiai bloga (ko nebuvo per ankstesnius nestunus) baisus pilvo skausmai ir tt. MB persigandes iesko info ar normalu kad taip bloga butu...o as sakau vienai pazistamai taip bloga buvo ji pas gyd nuejo o jai sako ko jus norit pas jus du lialiukai.
nuejom pas gyd. nestunas turejo buti 14 sav. apziurejo sako gimda 16 sav tai gal ir didesnis nestumas...nusiunte echo darytis o ten du lialiukai... mes buvom soke