Man rodos niekas neminejo Barbakano - gynybine siena, Subaciaus g - is senamiescio galima lengvai pasiekti. Apacioje -Tymo turgelis, per muges butinai kas nors ten vyksta. Del savaitgaliu - nesu tikra ar veikia.
Uzupio rajonas. Sv.Onos baznycia.
Bunant prie Ausros vartu-uzeiti i Visu Sventuju staciatikiu vienuolyna-cerkve. Uzlipti i Europos apzvalgos aikstele. Nors pati ir nebuvau.
Kitoj pusej- prie baltojo tilto - sakuru parkelis . Zydejimas- geguzes menesi, gan trumpai zydi, tik pora savaiciu.
VU varpine-atsivieria grazi panorama.
Biski uz vilniaus -Botanikos Sodas. Puikiai tiktu ir vaikuciams! Ypac pavasari - buvom kai zydejo alyvos. Labai grazu! Galima tiesiog isitaisyti alyvu giraitei , pasitiesti ka nors , paguleti-pasedeti.
Atkeliu sena posta kur tikrai verta nueiti.
Gal kas zinote ar dar galima pakilti ant Europos dangoraizio? Kazkada teko buti, leisdavo sekmadienio rytais. Mielai vel pakilciau.
Atkeliu sena posta kur tikrai verta nueiti.
Gal kas zinote ar dar galima pakilti ant Europos dangoraizio? Kazkada teko buti, leisdavo sekmadienio rytais. Mielai vel pakilciau.
Gal galite parekomenduoti viešbutuką nakvynei nebrangų. Nieko ypatingo nereikia nes gryšim tik vidurnaktį o ryte išvyksim. Privalumas būtų netoli Vingio parko.
Gal kas žinote įdomių ir tokių neatrastų Vilniaus vietų su įdomia istorija ar neįprastu faktu? Papildyta: Na pavyzdžiui. Ar žinojote kur yra žemiausiais bromas-perėja Vilniuje? Nykštukų perėja: http://www.ivilnius..../69643d31373039
Trakų pilis. Kovas - balandis: nuo 10.00 - 18.00 val. Poilsio diena pirmadienis. Kasos (Salos pilyje) tel. (8 528) 53 946 Bilieto kaina: suaugusiesiems 18 Lt (5,21 )
Senoji Kibininė. Karaimų g. 65, I-VII 10-22val Kibinai ( 1,15 - 2,30 eur)
Radau tokios informacijos apie Vilniuje esancias virtuves, gal kam aktualu bus.
Kavinės ir restoranai
Airių virtuvė THE DUBLINER Dominikonų g. 6
Amerikiečių virtuvė COUNTRY SMUKLĖ Tilto g. 13 MCDONALDS Gedimino pr. 15 Seinų g. 3 Ukmergės g. 173 Kareivių g. 13 ZOES BAR & GRILL Odminių g. 3
Argentiniečių virtuvė EL GAUCHO SANO Pilies g. 10
Armėnų virtuvė PAS GRIGORĄ Subačiaus g. 77
Artimųjų Rytų virtuvė ČINGISCHANAS J. Basanavičiaus g. 8/1
Belgų virtuvė PARADIS BELGE +32 Rūdninkų g. 15 / Pylimo g. 46
Čekų virtuvė PAS RUDOLFĄ II Gedimino pr. 462
Graikų virtuvė SPYROS METAXA Pilies g. 5
Gruzinų virtuvė PAS RAMAZĮ Lizdeikos g. 10A
Indų virtuvė BRIUSLY Šv. Ignoto g. 14 SUES INDIAN RAJA Odminių g. 3
Ispanų virtuvė BARCELONA Linkmenų g. 5/6688 Italų virtuvė DA ANTONIO Vilniaus g. 23 DA ANTONIO TRATTORIA Pilies g. 20 POMODORO LOUNGE Goštauto g. 40C SAN MARCO Subačiaus g. 2 SOFI L L. Stuokos-Gucevičiaus g. 3 SORENTINA Užupio g. 30 SORRENTO Pylimo g. 21 ST. VALENTINO Vilniaus g. 47 / Trakų g. 18
Japonų virtuvė DAI MON A. Tumėno g. 4 (verslo centre Vilniaus vartai) HANABI Didžioji g. 28 HANABI FUSION Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) MIYAKO Konstitucijos pr. 7A (p. c. Europa) OSAKA Vilniaus g. 19 SINTO Pilies g. 30 SUŠI RESTORANAS Gedimino pr. 9
Kaukaziečių virtuvė GUBERNATORIAI Savanorių pr. 25A
Kinų virtuvė ČILI KINIJA Žirmūnų g. 68 Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) DIDŽIOJI KINIJA Konstitucijos pr. 12 KINŲ ROŽĖ Savanorių pr. 1 (p. c. Helios City) J. Jasinskio g. 6 SIČUAN Gedimino pr. 9
Lenkų virtuvė PONAS TADAS Naugarduko g. 76
Lietuvių virtuvė AMATININKŲ UŽEIGA Didžioji g. 19/2 ČILI KAIMAS Vokiečių g. 8 Gedimino pr. 14 Savanorių pr. 1 (p. c. Helios City) FORTO DVARAS Pilies g. 16 LOKYS Stiklių g. 8/10 MARCELIUKĖS KLĖTIS Tuskulėnų g. 35 STIKLIAI ALUDĖ Gaono g. 7 ŽEMAIČIŲ SMUKLĖ Vokiečių g. 24
Meksikiečių virtuvė MEKSIKA Algirdo g. 2
Picerijos CAN CAN PIZZA Trakų g. 2 / Pylimo g. 24 Gedimino pr. 24 Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) ČILI PICA Gedimino pr. 23 Didžioji g. 5 Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) J. Jasinskio g. 16 Savanorių pr. 7 Konstitucijos pr. 7A (p. c. Europa) MAMBOPIZZA Upės g. 6, Baltasis tiltas Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) Gedimino pr. 37 Gabijos g. 30 PEPERONI PIZZA L. Asanavičiūtės g. 15 PIZZA JAZZ J. Jasinskio g. 16 Vokiečių g. 24 Ozo g. 25 (p. c. Akropolis) POMODORO Jogailos g. 4 UŽUPIO PICERIJA Paupio g. 3
Prancūzų virtuvė LE GARDEN BRASSERIE Gedimino pr. 16 LES AMIS Savičiaus g. 9 PARYŽIAUS KAVINĖ Didžioji g. 1
Rusų virtuvė ČAGINAS Basanavičiaus g. 11 KATPĖDĖLĖ CARSKOJE SELO Šeimyniškių g. 3A
Tailandiečių virtuvė THAI GOURMET A. Vienuolio g. 4 (Grand Casino World)
Ukrainiečių virtuvė UKRAINOS VAKARAI Algirdo g. 52
Vegetariški patiekalai BALTI DRAMBLIAI Vilniaus g. 41
Vengrų virtuvė CSARDA Šv. Mykolo g. 41
Viduržemio jūros patiekalai LA MAMA Didžioji g. 28 LA PROVENCE Vokiečių g. 22 MARINO A. Tumėno g. 4 (verslo centre Vilniaus vartai)
Žydų virtuvė KINERET Raugyklos g. 4A
Įvairi virtuvė BELMONTAS Belmonto g. 17 BRASSERIE ASTORIJA Didžioji g. 35/2 (viešbutyje Radisson SAS Astorija) LAIKINOJI SOSTINĖ Konstitucijos pr. 16 (p. c. VCUP) MEDININKAI Aušros Vartų g. 6 MUSKATAS Konstitucijos pr. 23A NERINGA Gedimino pr. 23 PAUKŠČIŲ TAKAS Sausio 13-osios g. 10 (TV bokšte) SENATORIŲ KOLONOS Tilto g. 2A STEAKHOUSE HAZIENDA Maironio g. 13 (viešbutyje Mabre Residence Hotel) STIKLIAI Gaono g. 7 TERAZZA Konstitucijos pr. 26 (sporto ir pramogų centre Forum Palace) TORES Užupio g. 40 VERKIŲ VANDENS MALŪNAS Verkių g. 100 VILNIAUS BASTĖJA Subačiaus g. 15/2
Turizmo informacijos centras. Vilniaus g. 22 852629660
Nemokamai automobilį galite palikti prie daugelio lankytinų vietų. Miesto centre nemokamos yra šios aikštelės: - prie Kultūros ir sporto rūmų (Olimpiečių g.); prie apžvalgos aikštelės (Subačiaus g. / Maironio g.); prie Aušros vartų (Aušros Vartų g. / Bazilijonų g.); prie Tymo kvartalo (Maironio g. / Aukštaičių g.)
Vilniaus arkikatedra bazilika Katedros a. Darbo laikas: IVII 7.0019.00 val. Pagrindinis aikštės akcentas Arkikatedra bazilika ir varpinė. Manoma, kad pirmoji katedra iškilo pagonių šventyklos vietoje ir buvo skirta Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau katedra daug kartų perstatyta. Dabartinė šventovė Lietuvos klasicizmo architekto Lauryno Stuokos- Gucevičiaus kūrinys (XVIII a. pab.), tačiau jos viduje išlikę ir ankstesnių stilių atspindžių. Katedros varpinė 1530 m. perstatytas miesto sienos gynybinis bokštas (aukštis 57 metrai). Buvusios miesto sienos vietą aikštėje žymi rausvos grindinio plokštės. 1989 m. nuo varpinės prasidėjo Baltijos kelias 595 km ilgio (VilniusRygaTalinas) rankomis susikibusių žmonių grandinė, žadinusi trijų Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę. Sakoma, kad tarp Katedros ir varpinės esanti stebuklo plokštė išpildo slaptus gražius norus. Tik reikia ant jos tris kartus apsisukti. Išbandykite! Šalia Katedros atgimstantys Valdovų rūmai (XVI a.) reprezentacinis buvusios Žemutinės pilies pastatas. Šios pilies dalis yra ir Naujasis bei Senasis arsenalai, dabar juose įsikūrę Lietuvos nacionalinis bei Taikomosios dailės muziejai. Čia yra tikrai daug įdomių, unikalių eksponatų. Ant kalno stūkso Gedimino pilis. Kitapus Vilnios upės ant kalvos baltuoja Trys kryžiai. Upės vingyje Sereikiškių parkas (anksčiau Pilies ir Bernardinų sodai bei Vilniaus universiteto Botanikos sodas). Katedros aikštė miestiečių mėgstama įvairių šventinių susibūrimų, renginių vieta, o prie varpinės labai patogu skirti pasimatymus.
Gedimino pilis Arsenalo g. 5, Tel. +370 5 261 74 53 www.lnm.lt Darbo laikas: gegužėrugsėjis IVII 10.0019.00 val., spalisbalandis IIVII 10.0017.00 val. Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas pilies bokštas Vilniaus simbolis. Iš kalno papėdėje tekančios Vilnios vardo, spėjama, kilo Vilniaus pavadinimas. Vilniaus įkūrimo data laikomi 1323 m., kai Gediminas pradėjo laiškais kviesti Vakarų šalių amatininkus ir pirklius atvykti ir įsikurti Vilniuje. To laikotarpio sostinės branduolį sudarė trijų gynybinių pilių Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios kompleksas ir nedidelės papilių gyvenvietės. Gedimino bokšto muziejuje eksponuojami XIV a. ir XVII a. Vilniaus pilių rekonstrukciniai maketai, ginkluotė, ikonografinė senojo Vilniaus medžiaga. Virš bokšto plevėsuojanti Lietuvos trispalvė, kaip nepriklausomybę paskelbusios valstybės (1918 m. vasario 16 d.) ženklas, pirmąkart čia iškelta 1919 m. Sausio 1 dieną. Minint Lietuvos vėliavos dieną, kasmet sausio 1osios vidudienį vyksta iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Labiausiai lankytojus vilioja nuo bokšto viršaus atsiverianti puiki panorama. Pietuose bažnyčių bokštų prismaigstytas barokinis Vilniaus senamiestis, nuo 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Vakaruose miesto centras, o kiek dešiniau, už Neries jau naujojo Vilniaus centro dangoraižiai. Šiaurėje ir rytuose Kalnų parkas, Trijų kryžių kalnas ir visa vaizdingų kalvų grandinė.
Pilies g. Pilies gatvė seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais. Šia gatve į pilį važiuodavo karaliai, popiežiaus legatai ir kitų šalių pasiuntiniai. Pilies gatvėje namus statėsi didikai, turtingi miestiečiai. Prie Pilies gatvės visą kvartalą užėmė Vilniaus universitetas, gyveno universiteto profesoriai. Viename iš kiemų XVIII a. pabaigoje buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Pilies gatve traukdavo bažnytinės procesijos. Plačiausiose gatvės vietose šurmuliavo turgūs: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Piatnickajos cerkvės. Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas barokinis. Iš Pilies gatvės atsiveria puošnus vaizdas su Gedimino bokštu.
Prezidentūra S. Daukanto a. 3 Prezidentūra yra įsikūrusi XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiuose rūmuose. Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, nuspręsta atkurti istorinį interjerą. Viduje yra klasicizmo epochos stiliaus salės. Baltoji pagrindinė, kurioje teikiami apdovanojimai, Prezidentas susitinka su visuomene; Mėlynoji skirta prezidento konfidencialiems pokalbiams; Žaliojoje Prezidentas posėdžiauja su vyriausiais patarėjais; taip pat čia Žemėlapių, Delegacijų, Derybų, Pasitarimų salės.
Vilniaus universitetas Universiteto g. 3 Seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. XVIXIX a. statytą Vilniaus universiteto kompleksą sudaro 16 pastatų ir 13 įvairaus dydžio kiemų. Senamiestyje esančiame centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.
Šv. Jonų bažnyčia. Šv. Jono g. 12 Viena vaizdingiausių universiteto komplekso dalių yra Šventų Jonų bažnyčia su varpine. Visas bažnyčios pavadinimas Švento Jono Krikštytojo ir Švento Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčia. Iš čia kilęs sutrumpintas pavadinimas Šventų Jonų bažnyčia. Šventų Jonų bažnyčios statybos užtruko beveik 40 metų ir baigėsi 1426-aisiais. Anuomet tai buvo gotikinis pastatas. 1571 metais bažnyčia perėjo jėzuitų ordino žinion, ir nuo tada ji laikoma universiteto komplekso dalimi. Šventų Jonų bažnyčia yra mačiusi ne tik šventų mišių, bet ir studentų protestų, ir teatro spektaklių, ir karalių sutikimų. Sovietmečiu šie maldos namai buvo paversti sandėliu. Vėliau čia buvo įkurtas Universiteto muziejus. Šiandien Šventų Jonų bažnyčia vėl atlieka pagrindinę savo funkciją. 1993 metais joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šventų Jonų bažnyčios varpinė yra vienas aukščiausių senamiesčio pastatų. Jos aukštis 68 metrai. Dabartinį Šventų Jonų bažnyčios fasadą XVIII a. projektavo žymiausias Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Bažnyčia pradėta statyti po Lietuvos krikšto 1387 m. ir baigta 1426 m. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. XIX a. trečiajame dešimtmetyje didžiulė dalis puošnaus barokinio interjero buvo sunaikinta. Bažnyčios interjere akį traukia dešimties presbiterijos altorių kompozicija, vienintelė tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šios bažnyčios vargonai buvo žymiausi Lietuvoje. Centrinėje navoje, prie piliorių, stovi 18 skulptūrų, iš kurių net 12 vaizduoja šventuosius Jonus. Išraiškingiausios koplyčios Oginskių ir Šv. Onos. Bažnyčioje gausu memorialinių paminklų: Jeronimo Stroinovskio, Adomo Mickevičiaus, Antonijo Edvardo Odineco, Liudviko Kondratovičiaus Vladislovo Sirokomlės, Tado Kosciuškos, Konstantino Sirvydo, Simono Daukanto ir kt.
Aušros vartai. Aušros vartų g. 12, I-VII 6-19 val Vienas iš Vilniaus miesto simbolių Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais. Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos. Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai. XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos. Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.
Sinagoga Plačioji g. Vilniaus choralinė sinagoga arba Taharot Hakodeš sinagoga vienintelė išlikusi iš 105110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų. Geriau žinoma kaip Vilniaus sinagoga.
Šv. Onos bažnyčia Maironio g. 8 IIVII 10.0015.00 val., 16.3018.30 val. Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčia Maironio g. 10 VIVII 10.0019.00 val. Šv. Mykolo bažnyčia A. Volano g. 13 / Šv. Mykolo g. 8 Maironio gatve, dešinėje pusėje pamatysite Šv. Mykolo bažnyčią, o kairėje dvi labai įspūdingas bažnyčias: Šv. Onos bei Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino (sutr. Bernardinų). Šalia skvere paminklas didžiajam lenkų romantizmo poetui Adomui Mickevičiui. Šv. Onos bažnyčia stebėtinai lengva ir grakšti, pasižyminti ritmiška vertikalių ir lenktų linijų kompozicijos darna, tikras vėlyvosios, dar vadinamos liepsnojančia, gotikos šedevras. XVXVI a. sandūroje iškilusios bažnyčios statybai panaudotos net 33 skirtingų profilių plytos. Šalia bažnyčios stovinti neogotikinė varpinė pastatyta gerokai vėliau (1873 m.). Visai kitoks yra to paties laikotarpio Bernardinų ansamblis (bažnyčia ir vienuolynas) didžiulis, kresnas ir masyvus, jis galėjo būti naudojamas ne tik kaip maldos namai, bet ir gynybai. Didingas ir puošnus bažnyčios interjeras: išlikusios gotikinės freskos, 11 barokinių altorių ir kt. Toliau Maironio gatvėje, už Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės, pasukę į kairę per Vilnios upę nutiestu tiltu, atsidur site menininkų pamėgtoje Vilniaus vietoje Užupyje.
Užupis vienas iš vaizdingiausių senųjų Vilniaus rajonų. Vilnios vingio supama, į kalvą kylanti gyvenvietė pradėjo augti XVI amžiuje. Tuometiniame sostinės priemiestyje už miesto sienos kūrėsi amatininkai ir smulkūs pirkliai. Senus laikus mena mažutė Šv. Baltramiejaus bažnyčia, pirmąkart pastatyta XVIII a., o vėliau po gaisrų perstatyta. Netoliese pietiniame Vilnios šlaite leidžiasi 1810 m. įkurtos Bernardinų kapinės vienos iš seniausių mieste. Dėl antkapių originalumo ir meninės vertės šios kapinės yra gražiausių Europos kapinių sąraše. Per šimtmečius susiformavusią gatvių ir namų struktūrą išsaugojęs Užupis ypač atgijo Lietuvai atgavus nepriklausomybę šį anksčiau gana apleistą kvartalą pamėgo menininkai. Kūrybinga bendruomenė rajoną paskelbė Užupio respublika, o respublikos garbės piliečiai yra Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, avangardinio JAV kino pradininkas lietuvis išeivis Jonas Mekas ir kitos išskirtinės asmenybės. Čia gausu meno galerijų ir studijų, amatininkų dirbtuvių, jaukių kavinių, vyksta originalūs koncertai, parodos, festivaliai, naktiniai poezijos skaitymai. Prieš kelerius metus pagrindinėje respublikos aikštėje iškilo Užupį globojantis angelas. Vilnios krantinėje įsitaisė Užupio undinėlė sakoma, kad jos žvilgsnis gali užburti amžina meile šiam bohemiškos dvasios kvartalui, dažnai lyginamam su Paryžiaus Monmartru. Užupyje yra daug nuostabių vietų su atsiveriančiomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Vienas šalia kito čia stūkso Bekešo ir Gedimino kapo kalnai. Iš Užupio gatvės pasukite į kairę (Krivių g.) ir automobilį palikite stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Užupio gimnazijos (Krivių g. 10). Pasiekti šiuos kalnus ir pasigrožėti atsiveriančia panorama galėsite į juos užkopę pėsčiomis.
TV bokštas Sausio 13-osios g. 10, IVII 10.0021.00 val Tel. +370 5 252 53 33 Vilniaus televizijos bokštas Karoliniškėse aukščiausias statinys Lietuvoje (326,5 m). Esant geram orui, iš 165 m aukštyje veikiančios kavinės Paukščių takas matomos miesto apylinkės net kelių dešimčių kilometrų spinduliu. Kadangi kavinės platforma sukasi, sėdėdami prie stalelio per 45 min. (tiek trunka apsukti ratą) galėsite apžiūrėti visą Vilniaus panoramą. Bokšto apačioje veikia nuolatinė ekspozicija, skirta 1991ųjų sausio 13osios įvykiams naktį beginkliai TV bokšto gynėjai stojo prieš sovietinius tankus. 2005 m. šalia bokšto laisvės kovotojų atminimui buvo atidengtas bronzinis memorialas Aukojimas, o aplinkinės rajono gatvės pavadintos jų pavardėmis.
Vichy parkas. Ozo g. 14C, Vilnius // VI-VII 10-22val
Jurgis ir drakonas. Pylimo g. 22D I-VII 11-22 val
IKEA. Vikingų 1 Parduotuvė: I VII 10:00 - 20:00 Restoranas: I -VII 9:30 - 19:30
Sveikos Planuojam rugpjūtį pasigrožėti Lietuva 2 suaugę+ 2 vaikai (5 ir 10 m). Mūsų maršrutas būtų Trakai (pilis, kibinai, Galvės ežeras)- ką dar galima Trakuose pamatyti? Vėliau trauktumėm į Vilnių- reik kažkur rasti nakvynę. Naktinis Vilnius. Ryte papusryčiavę aplankytumėm Gedimino pilį, Aušros vartus, Pilies g.Užupis, Prezidentūrą, TV bokštą, Vichy pramogų parką. Ga dar ką rekomenduotumėt? Nakvynė vėl Vilniuje? Belmontas. Dar grįždami norim į Kernavę užsukti, panelytė labai nori IKEA aplankyti Gal kas pakoreguos mano maršrutą, nuo ko geriausiai Vilnių pradėti lankyti Išlaidauti labai negalime...... ačiū patarusiems
Sveiki Birželio 4 dieną 12val. turime paimti iš Vilniaus oro uosto giminaičius, o mes iš pajūrio, tai sugalvojau penktadienį vakare atvykti į Vilnių ir išsinuomojus viešbutuką pernakvoti. Tai pirmas klausimas - kokį viešbutį užsisakyti, kad nereiktų toli kitą dieną važiuoti, o tuo pačiu, kad ir aplankytumėm kažką Vilniuje? Nesam nei Televizijos bokšte buvę, prie katedros, Gedimino pily, tai gal pavyktų kažką pamatyti tą vakarą ar ryte anksčiau atsikėlus? Pasiūlykite kąnors
Norejau paklausti ka butu galima parodyti Vilniuje uzsienieciu grupei ( 30 zmoniu ) is Norvegijos, ziemos metu. Atvyksta 2 dienoms. Gal kas gyvenate Vilniuje ir zinote ka butu idomaus galima pamatyti, kad reprezentuoti Lietuva, parekomenduokite geru restoranu su lietuviska virtuve, gali buti ir su pirtimi. Butu gerai, kad ir apsistoti galetumete ka rekomenduoti Aciu