Izraelis-Jordanija 2017

Sveiki
Pradesiu nuo to, kad turbut esu toks nuodemingas, kad "Sventoji zeme" labai nenorejo isileist.. Kelione buvo suplanuota 2016 m. gruodzio men pradzioje, nupirkti bilietai, uzsakyti viesbuciai ir t.t. Zodziu viskas parengta iki smulkmenu. Bet... "zmogus planuoja-Dievas juokiasi?" Paskutine nakti, ka jau turejome isvykti, sunkiai susirgo sunus, ir vietoj keliones teko vaziuoti i reanimacija..
Kai sunaus sveikata pagerejo, nusprendem pabandyti antra karta, juk planas beveik tinkamas. Tiesa siek tiek pridejau papildomu dienu, nes pirmajame plano variante labai gailejausi, kad lektuvo bilietus nupirkau pries detaliai suplanuodamas kelione.
Artejant isvykimo datai mano mama, kuri zadejo priziureti vaikus kol mes busim isvyke, pati pateko i ligonine.., reikalinga operacija... Norom nenorom pradedi galvot ar tai ne likimo zenklai... Visgi, nors ir labai dvejodami, visgi nusprendziam nebekeisti planu ir skristi. Kelione suplanuota be vaiku, nes numatyta pakankamai ekstremali.
Taigi,

1 diena, 02.25

07.20 val. kylam is Varsuvos.
Lektuvo bilietai kainavo viso labo 60 euru zmogui i abi puses. Srydis su "Wizz air". Butent del sios priezasties ir skubejome aplankyti Izraeli, kurio anksciau mano planuose isvis nebuvo. Pigiu skrydziu bendrovems atsaukus sia keliones krypti, reguliarus skrydziai butu jau sunkiai iperkami.
Tiesa kelione realiai prasidejo dar 02.24, jei skaiciuotume nuvykima iki oro uosto. Keliai dabar Lenkijoje jau geri, tai buvo nesudetinga. Keista tik, kad prie pat oro uosto navigacija siule vaziuoti gerokai trumpesniu keliu-apie 5 km., bet mes pasirinkome kelio zenklais pazymeta aplinkeli ir vaziavome apie 25 km. Cia idomus klausimas kaip butu buve geriau, laiko turejome pakankamai, nakties metas, tad kamsciai buvo neaktualus. Kaip bebutu laiko turedami pakankamai nusprendeme automboili palikti ne oficialiame parkinge, o prie daugiabuciu namu netoli oro uosto, nors oro uosto parkingas taip pat nebrangus. Vieta radome nesunkiai, pesciomis reikejo paeiti gal kokius 2 km.
Ovdos oro uoste leidziames apie 12.30 val. Jis labai mazas.



Labai silta. Termometro neturim, bet temperaturu skirtumai su Lietuva akivazdus.
Kadangi sestadienis (Sabas), o mes neplanuojam vaziuoti i joki didesni miesta, tai pirmiausia keiciame valiuta vieninteliame oro uosto valiutos keitimo punkte. Kursas gal ir nieko: 3,82 sekelio uz 1 eura, bet komisiniai kosminiai-5 proc. !!!
Pirmas ispudis apie sali malonus, oro uoste nemokamai dalina kremus, gal ir smulkmena, bet tikrai maloni.
Is oro uosto iki Eilato apie 70 km. Musu nakvyne Yotvatos kibuce pas mergina is "CS". Mes dar pries isvykdami niekaip negalejom suprasti kodel vietiniai siulo vaziuoti per Eilata, nes gaunasi apie 140 km. ir dar per Saba, kai viesasis transportas ir visi religingieji nevazineja. Zemelapyje akivaizdiai matyti, kad pasirinkus kelius (12, 40 ir 90) per kita Negevo dykumos puse gaunasi viso labo 40 km. Ir tie keliai ne kokie nors "sunkeliai", o magistraliniai. Bet tai tik zemelapyje. Automobilio nuoma esame atmete, nes reikes vykti i Jordanija, o su Izraelio numeriais jei tai ir imanoma, tai tikrai nerekomenduojama. Einame link 12 kelio is oro uosto. Ten visai salia. Dar nepriejus pabandom tranzuoti is oro uosto vaziuojanti automobili. Iskart sustoja. Vaziuoja kaip tik i Yotvatos kibuca. Labiau sektis turbut ir negali Nors jie vaziavo 3-yse, bet mus-dar 2, mielai priima. Labai draugiski ir plepus. Tiesa nepamirsta nusistebeti musu avantiurizmu, nes kaip jie sako, cia galejome uzstrigti kokiai savaitei, nes tai Dievo uzmirstas uzkampis Krastovaizdiai grazus, tik zinoma paprasyti sustoti nuotraukai butu pernelyg izulu. Nuveza beveik iki reikiamo namo duru, nes tai kibuco centras ir toliau tiesiog nebera kelio.
Musu "seimininkes" dar nera, bet jos brolis mus ileidzia i namus, liepia jaustis kaip namie ir palieka vienus. Veliau mergina atsiuncia broli pasakyti, kad ji negris, o mes galime pasilikti vieni. Zmona nusprendzia ilsetis, o as einu apziureti kibuco.
Pirmiausia i akis krinta, kad jis aptvertas spygliuota tvora, nezinodamas kaip istrukti lipu per tvora, nes nera net ko pasiklausti (veliau suzinom, kad sone yra mygtukas, kuri paspaudus vartai atsidaro). Yotvatos kibucas vienas stipriausiu kibucu Izraelyje, jo specializacija-pienininkyste. Nueinu iki salia esancio Yotvatos "parko", tai tarsi kazkoks nesusipratimas, tiesiog prie magistralinio kelio (90) esanti kolonele, parduotuve, kazkoks ten dar mini parkas, kuris absoliuciai nevertas demesio. Parduotuveje bankomatas, kuris neveikia. Artimiausia valiutos keitykla Eilate. Taigi griztu nieko nepamates ir nepeses, tik dziaugdamasis, kad pasikeiciau valiuta kad ir su plesikiskais komisiniais. Kibuce vel nei gyvos dvasios, vel lipu per tvora. Paciame kibuce labai daug is metalo padarytu statulu-zmogeliuku, gyvunu. Juokingai atrodo prie namu patiesta kilimine danga-zole, nes tikra zole neauga. Galetu dar ir zolpiapjove salia pastatyt
Vos saulei nusileidus einam miegoti, nes nuo siol prasideda gyvenimas "saules rezimu".

2 diena, 02.26

Keliames apie 05.30, rytas saltokas. Tranzuojam iki Timnos parko. Viso labo apie 25 km. Kol sustoja uztrunkam apie 30 min. Nuo 90 kelio dar reikia nemazai paeiti iki iejimo i parka.



Prie iejimo bunam 8 val. Nors parkas atsidaro tik 9 val., bet mus ileidzia. Nustembu, kad bilietas tik 12 sekeliu (toliau NIS) zmogui. Internete buvau rades, kad jis turi kainuot 49 NIS. Kas keisciausia, kad ir prie bilietu kasos raso 49, bet mums vistiek skaiciavo po 12 Cia iki siol man misle, vienintelis realus paaiskinimas, kad del to kad mes buvome pesciomis, nes siaip ten visi atvaziuoja automobiliais. Atstumai milziniski.
Tranzuojam iki ezero (ten lyg ir parko "baze"). Sustoja pats pirmas automobilis, kuriuo iki ezero vaziuoja ten esancios kavines darbuotojai. Nezinau ar tai galima pavadint sekme, nes buvom sugalvoje prasyti pas kasininka palikti kuprines, kurios nors ir nera dideles, bet nereiketu visa diena nesiotis su savimi. Kadangi automobilis sustoja taip netiketai greitai, nebesvarstom ir vaziuojam. Apie 5 km. Kavines dar tik tvarkosi, nesiojasi daiktus ir ruosiasi darbo dienai. Mes sedame pusryciauti.







Pavalge nebegaistam ir iseinam "pasivaiksciot".



Pagrindine izymybe-Salamono stulpai-netoli.

Nuo cia prasideda "idomesioji" dalis, renkames trasa i dykumos giluma, toliau nuo pagrindiniu keliu.
Su kiekviena minute saule sildo vis labiau, vandens nera, todel turetus 2 ltr. labai taupom, rubu vis mazeja, atitinakmai sunkeja kuprines. Nors nuotraukos to neatspindes, bet eiti tikrai buvo sunku. Veliau suzinojom, kad ta diena buvo +28. Pavesiai budavo tarsi issigelbejimas.













Pagaliau prieinam labiau "civilizuota" dali, galim nustoti dairytis ar musu dar nesekioja maitvanagiai , sutinkam kitu lankytoju, cia netgi kazkada gyveno zmones.



Kylam i virsu (nuotraukoje vaizdas is virsaus).



Dar auksciau.

Prieiname "gryba"



Ne itin toli (ypac jei su automobiliu ) ir "pusgrybis"



Einam toliau.
Sustoja automobilis. Klausia ar nereikia pavezt. Aisku dziaugiames, nors eiti netoli. Jie sako, kad mes labai jau "iskepe" atrodom Ikisa mums per prievarta "bambali" vandens ir isleidzia vos uz keliu simtu metru, nes suka i kita puse. Beveik iskart sustoja automobilis vaziuojantis link isvaziavimo. Praleidom cia beveik visa diena, jauciames pavarge, nors tiksliau butu sakyti butent "iskepe". Dabar pailsejus, siam parkui galiu skirti vien tik pagyras, nors vien pesciomis vaikscioti tokia karsta diena tikrai be galo sunku. Zmones sustoje mus pavezti kaip tik vaziuoja i tapuse kur mums reikia-kaimelis Paran. Ten musu nakvynes vieta vel pagal "CS". Vairuotojas su zmona nusprendzia vien del musu pakeisti savo planus ar marsruta ir vaziuoja ne ten kur reikia jam, bet ten kur reikia mums Nuvykus nurodytu adresu moteris sako, kad adresas jos, bet ji nieko apie mus nezino. Vairuotojas skambina turimu numeriu. Pasirodo mergina is "CS" nurode ne savo, o labiau isimenama kaimynes adresa. Jos pacios dar nera namie, bet ji pasako kur pasleptas raktas, kaip su geriausiais draugais atsisveikinam su mus pavezusiais zydais ir einam ilsetis.

Įdomus pasakojimas. CS tai couchsurfing? Jei taip gal galit plačiau, niekada neteko naudotis kas ir kaip

3 diena, 02.27

Vel keliames 05.30 val.
Iki pagrindinio (90) kelio, apie 2-3 km. Einam. Vos pradejus eiti tranzuojam, sustoja automobilis vaziuojantis kaip tik ten kur mums reikia-i salies siaure. 08 val. ryto mes jau prie Masados pilies.
Beje pakeliui, prie Negyvosios juros, labai ispudinga Kalio ar kazkokiu ten panasiu mineralu gamykla. Priima ir turistus, turint laiko tikrai butu verta uzsukti.
I Masados pili galima pakilti keltuvu arba pesciomis-"gyvaciu keliu", mes kylam keltuvu, nes taupom laika. Keltuvas 46 NIS zmogui. Tiesa vietoj paprasto iejimo bilieto i pili, mes perkam Israelio "Green ticket", kuris leidzia uz 110 NIS aplankyti bet kuriuos 6 pasirinktus Izraelio nacionalinius parkus. Musu atveju tai labai apsimoka. Pagrindinis reikalavimas, kad kortele galioja 2 savaites ir skirta tik turistams. Dar galima rinktis "melyna" arba "raudona" korteles. Jei neklystu, melyna leidzia aplankyti 4 parkus ir yra pigesne, o raudonoji parku skaiciaus nelimituoja,bet yra brangesne.
















Papildyta:


Taip Tai jau turbut oficialus trumpinys Jei zinai kas tai, tai turi zinoti ir kaip tai veikia Tiesiog ten registruojasi keliautojai kurie nori padeti vieni kiteims keliauti ;)

Tranzuojam iki Ein Gedi rezervato. Kaip jau tapo iprasta, labai lengvai ir paprastai. Net imam juokaut, kad jei pakelsi ranka plaukams pasitaisyt, gali sustot automobilis Ten yra net keletas ivaziavimu, tai vairuotojas isvazineja juos visus, kad tik priveztu mus iki pat pagrindinio iejimo
Iejimas su "Green Card" nemokamas.
Einam Dovydo kanjonu. Nykokas toks, bet patirtis idomi. Tampa aisku, kad Izraelyje vanduo itin vertinamas, bet kur kur yra vanduo, vieta jau laikoma isskirtine.





Cia jos stovi vandenyje ir dainuoja

Laiko atzvilgiu kol kas spejam tiesiog puikiai. Liko tik issimaudyti Negyvojoje juroje ir sios dienos planai bus igyvendinti. Tranzuojame per Palestina i siaure (beje, siena su Palestina siena vadinti net neverta, nes tik slagbaumas, kuris pakeltas), tikimes rasti tinkama vieta issimaudyt. Deja, jura baigiasi, o plaizo nematyt, vietinis turbut musu nesuprato. Islipam. Spygliuota tvora su skylemis ir tolumoje matyti Negyvoji jura. Einam pralinde pro tvora. Zeme minksta. Galiausiai prieiname prie juros, bet krantas netinkamas maudytis todel einam atgal. Tranzuojam atgal link Ein Gedi. Tiesa cia susitranzuoti sekesi gana sunkiai, turbut ne tik del to, kad Palestina, kaip sake mus pavezes vyrukas, kad vieta labai netinkama, pas juos tranzavimas buna tik autobusu stotelese arba miesto pakrasciose, o mes atsidureme kazkokioje dykyneje. Jo automobilis akivaizdiai techniskai netvarkingas, stabdziai cypia kaip traukinio sirena, bet jis labai patenkintas savo gyvenimu, pasakoja apie svajone dirbti gidu. Sako, kad mes visiskai netinkamoje vietoje maudynems ir mums reikia vel i pietus, prie Ein Bokeko, o tai toli, spaudzia kiek imanydamas. Pasakoja, kad tik nesugalvotume eiti maudytis pro ta tvora link juros (kur mes jau buvome), nes ten labai nesaugi zeme, todel ir yra ta tvora, galima tiesiog prasmegt skradziai zeme-tave gali itraukti po zeme i tustuma. Zmona pasiziuri i mane lyg butu ka tik sugrizusi is pragaro Nuveza mus iki Ein Bokeko, tai dar labiau i pietus nei Masados tvirtove, o tai reiskia, kad mums cia reikejo daryti pati pirma dienos sustojima. Jau vakareja, nerimaujame ar spesime iki nakvynes vietos, bet issimaudyti Negyvojoje juroje butina. Jis dar papasakoja, kad jei juros vandeni pripilsime i buteli, tai daugiau nei puse bus druska. Pataria gerti daug skysciu, nes druska isstumia is organizmo vandeni. Zaizdu bijoti nereikia, nes skausmas trunka tik sekunde.
Skubame i pliaza. Jis tiesiog puikus. Ir persirengimo budeles ir dusai ir net daiktu saugyklos. Viskas nemokamai. Zmonai maudynes nelabai patiko, o man net labai Labai gaila, kad mus labai spaude laikas. Ten netoliese plaukioje drusko sankaupos kaip kokie ledynai, tikrai idomu butu pabraidyti kad ir visa diena.







Paskubomis lekiam prie 90 kelio. Po truputi temsta. Iki nakvynes vietos dar labai toli. Pirmiausia vel reikia pervaziuoti visa Negyvaja jura i siaure. Tranzuojam, bet si karta turim dar ir konkurentu. Pradedam svarstyti alternatyvisu variantys, t.y. ieskoti autobusu (bet reikes persedimu) ar kitos nakvynes vietos. Viesbuciai sioje vietoje brangus, o mes turime nakvyne velgi pagal "CS". Besvarstant-sustoja, vaziuoja iki Palestinos sienos, mes nesibranginam-vaziuojam. Temsta vis labiau. Prie sienos islipam ir pereinam siena-niekas netikrina, pilna stotele zmoniu, bet kaip ne keista automobiliai labai lengvai stoja ir paima pakeleivius. Taip visai temstant atsiduriam juodaodzio dzipe. Jis is Maroko, guodziasi, kad ji nuolat stabdo policija ir iesko "zoles", nesunku suprast, jo kalba labai neaiski Jis nuveza mus iki Kfar Adumim, tai netoli Jeruzales. Kai taremes del nakvynes, "seimininkas" vis tikslinosi ar mums tinka jo vieta. Ziurejau zemelapyje, netoli Jeruzales, kaip gali netikt? Velgi, tai tik zemelapis, kaimelis, o ypac jo gyvenamoji vieta visiskame uzkampyje ant kalno. Nuvaziuojame jau visiskoje tamsoje dar su 2 persedimais, laimai smagu, kad vietiniai tikrai geranoriskai padeda, patys tikrai nebutume rade.
Seimininkai palestinieciai, visiskai nevalgantys mesos, net isisgasta kai mes pasidarome "Rolton" sriubyciu-klausia ar tai ne kiauliena, nes tokiu atveju jie net indu nebenaudotu.

Labai idomu skaityti, aciu, kad dalinates savo kelione
Idomus pasirinkimas del tranzavimo, dauguma lietuviu (as tarp ju) stereotipu ibauginti, kazin ar ryztusi tokiam keliavimo budui. Jus, manau, jau daug pasaulio apkeliave?

Cia dar tik pradzia. Aciu kad skaitot ;)
Tranzavimas siuo atveju labiau butinybe, nes kaip rasiau automobilio nuoma atkrito, o autobusu dar bus Zodziu specialiai mes to nepraktikuojam, visada ziurim pagal situacija ;)
O saliu jau koki 50 bus turbut... , reiktu paskaiciuot ;) Bet kuriuo atveju as salis priskaiciuoju tik tada kai jos ismaisytos skersai isilgai, jei tik traukinio perone surukei cigarete vaziuodamas pro sali, tai nesiskaito

4 diena, 02.28

Atsikeliam kaip jau tapo iprasta-05.30 val. Vaizdas nuo kalno puikus. Dar puikesnis jis buvo nakti, kai tolumoje matesi Jerusales zibintai.
Labai lengvai susitranzuojam (pats pirmasis bandymas) automobili, kuris mus nuveza iki pat Jeruzales senamiescio. Palestinos-Izraelio siena, vel tik pavadinimas.
Jerusaleje neturim kazkokiu ypatingu poreikiu, tiesiog apziurim tradicines izymybes ir lankytinas vietas.







Nebusiu originalus, bet man kaip ir kitiems kyla klausimas kodel moterims tiek vietos, tiek paciu moteru prie Raudu sienos zenkliai maziau nei vyru. Tikrai negali but, kad jos daro maziau nuodemiu, matyt jos neatgailauja Atsiprasau, jei Raudu sienos paskirtis kokia nors kitokia, tikrai nesu religijos zinovas













Labai nuotaika pakelia sokeju pasirodymas gatveje.


Papildyta:
Ateinam iki Mahane Yahuda turgaus. Palieka ispudi. Skirtingai nei Lietuvoje tai nera didelis "prekybos centras", kuriame vienodos kainos, vienodos prekes ir musami cekiai. Turgus toks koki as ir isivaizduoju kaip turgu tikraja zodzio prasme, tikras sarsalynas, kazkas kazka veza, kazkur nukrite vaisiai, prekeiviai saukia, prabega kate, tu paciu prekiu kainos skiriasi net 2-3 kartus, o mokantys kalba gali ir deretis.



Nusiperkame "duonos", po 1 NIS, kuri dar silta, pomidorai ir agurkai po 3 NIS, mandarinai po 3,5 NIS, braskes 14 NIS
Ivertinant, kad siaip Izraelyje viskas labai brangu, tai sios kainos "beveik dykai" Apie skoni net nekalbu, tiesiog nerealus skonis, pomidorai kaip namuose augintu, mandarinai neitiketinai sultingi ir saldus, gal kiek nuvilia tik braskes, nors sako ju sezonas, bet ir kaina ne tokia ir maza, o ir skonis lyginant su kitais vaisiais ir darzovemis turetu buti geresnis.
Blogybe ta, kad vel zenkliai pasunkeja kuprines

Smagiai virtualiai kartu su Jumis čia aš keliauju...