
Prašau, komentuokite vyrai ir nuoširdžiai.
Susituokę esame septynis metus, turime du vaikus. Nesipykstame (ten kažkokie maži barniai būna, bet nežiauriai). Abu dirbame. Aišku rutina egzistuoja, bet stengiamės ištrūkti be vaikų, pasivolioti lovoje bent dieną ir pan.
Tačiau.....
O tas tačiau yra kažkos keistas mano jausmas. Pvz:situacija, nesimylėjome šešias dienas, aš jau noriu; taigi vaikai suguldyti, pati pasiruošusi, o mano mylimasis žaidžiai kompiuterinis žaidimą ir sako, tuoj baigsiu lygį ir ateinu.....

Aš nusiperku kokį gražų apatinį trikotažą, kojines ir pan. Jau visa tokia, vau... tuoj kaip bus... o pasimylim, jo gražu, fajna..... ir niekada daugiau nepasakys, kad gal apsirenk vėl tuos apatinius ir pan. JUMS irgi nesinori, kad jūsų žmonos/merginos stengtųsi????
Tada pradedu galvoti, gal tiesiog išsikraunama kažkur kitur, su kita???
Prašau pakomentuokite situacija
P.S., Dar keli komentarai dėl išvaizdos: mano ūgis 170cm, svoris 57 kg, talijos apimtis 65 cm. Krūtinė nedidelė, bet nekabanti. Visada rengiuosi pagal madą, prižiūriu save. Vyras dirba nefizinį darbą.