Kazkaip niekas nesidaro, tai dar noreciau biski pasireikst
QUOTE(varnela @ 2015 05 07, 22:46)
Aš manau, kad ištikimybė priklauso ne nuo kartu pragyventų metų skaičiaus, bet nuo pačių žmonių. Kas linkęs į tai, pastoviai tai daro - bent kiek pastebėjau iš patirties - ir be jokio sąžinės graužimo.
Kas liečia susitaikymą su tuo - kai buvau jaunesnė ir naivesnė, galvojau, kad tai yra netoleruotina, neišgyvenama, ir aplamai, galvojau, gyvenime su tuo nesusitaikyčiau. Kai šiek tiek pasenėjau, supratau - išgyvenčiau. ir be vyro išgyvenčiau.. ir išgyvenu:) nes kažkaip su metais atėjo suvokimas, kad reikia gyventi dėl savęs, o visi gyvenime sutikti žmonės yra tik .. praeiviai..
Nepatinka man tas poziuris, kad visi yra praeiviai. As nemoku rupintis ir myleti tik save

O atleisti galima viska, ir mano nuomone, buna baisesniu dalyku nei neistikimybe. Bendrai, su amzium man atrodo ismoksti nedaryti problemu ten kur imanoma ju nedaryti

O jums patinka gyventi be vyro? Nes juk yra tokiu moteru, kuriom vyru nereikia, jos laimingesnes be ju. Mano kolege pasake, kad uz jokius pinigus niekada daugiau neteketu ir su vyru negyventu
QUOTE(Pavasario saulė @ 2015 05 07, 23:47)
Briunete- nu mane sušaudytų plynam lauke, bet nepatikėčiau, kad mano senelis kada nors yra išdavęs močiutę.
Bet juk nezinai koks jis buvo pries 30-40 metu? Kodel atmeti tokia galimybe? Aisku jokiais budais nesakau, kad jis buvo neistikimas, bet juk del neistikimybes niekad niekas nepasakoja, viskas lieka (arba bent jau turetu likti) tarp tu dvieju zmoniu.
QUOTE(IngaKo @ 2015 05 08, 10:03)
Pavasario, nesakyk taip kategoriskai del istikimybes

Yra vyruku, kuriu net neitartum, gyvenime nepagalvotum, kadgaletu nueit i kaire.
As asmeniskai irgi pazistu, atrodo, tobulas seimas. Bet vyrai eina i kaire. Kartais zmonos ta zino, karta ne. Bet idomu ar tos seimos butu tokios pat tobulos, jei vyrai to nedarytu
QUOTE(Amariliai @ 2015 05 09, 18:55)
ne, nestebina, bent jau manes:) as tvarkausi tik su gera nuotaika, antraip nicnieko buity nedarau. ir del tu vieninteliu labai pritariu.Tas, su kuriuo galetum iki senatves nugyventi. Sito noreciau. O kodel bijai vienatves? vienatve (ne vienisumas) yra puikus dalykas. Puikumas tame, jog tuo metu gali pelus nuo grudu atskirt ir niekas nemaiso. O paskui jau atsiranda kas nors. Cia yra taip: jeigu pati su savimi buti negali, tai kaip gales kitas? (mano podruzkes ismintis, kuri pasiteisina realybej.. Tik aisk,u lengva kalbet apie ta geruma buti su savimi, jei vienatve gasdina. Be to ji niekad netrunka amzinai.
Nereikia man meiliu seiliu. O tie pirmi pasimatymai, meilus sms'ai, skambuciai kas 10 minuciu man kelia siauba. Man reikia kazkaip persokti ta etapa (visai as ne kaip motera)

Bijau vienatves, nes atrodo nesusitvarkau su ja. Bijau atsakomybes uz save. Kad ir tas mano bardakas, tuscias saldytuvas, nugi neturi taip buti, reiskia nesusitvarkau. Siaip cia yra pirmas pusmetis mano gyvenime kai gyvenu viena (tiksliau gal kai esu vienisa ir del to gyvenu viena, nes pries tai teko gyventi po kelis menesius vienai, bet tik todel kad ex budavo komandiruotese, ir tada puikiai susitvarkydavau), pradzioj galvojau, kad man bus amen. Ne, galas man neatejo, bet jauciuosi neuztikrinta savimi, nors siaip is principo esu is tu, kuri visada turejo paskutini zodi, kuri nebijojo priimti svarbiu sprendimu, pilnai islaikau save, is nieko jokios pagalbos negaunu, bet paniskai biiiijau. Niekada negalvojau, kad taip bus. Ir geda kam nors prisipazinti. Norisi tiesiog apsizliumbti mamai ant peties, ir kad ji mane kaip vaika apkabintu ir paguostu (nors man jau laikas butu paciai vaiku turet, o ir su mama nebendrauju, tai zliumbt jai nesigaus

). Zodziu biski pervertinau savo galimybes
QUOTE(Pavasario saulė @ 2015 05 10, 01:51)
Nežinau, ar čia taip buvo lemta, ar ką, bet į mano gyvenimą atėjo nerealus žmogus. Toks jausmas, lyg žmogų pažįsti visą gyvenimą, o ne kelias valandas.

Kaip savaitgaliavot šiandien? Oras pasakiškas.
Linkiu, kad cia tikrai butu TAS zmogus. Man irgi cia toks vienas pasirode visai artimu, po dvieju dienu supratau, kad blogesnio varianto tikriausiai neimanoma buvo rasti
Papildyta:
QUOTE(Pavasario saulė @ 2015 05 10, 22:44)
Amariliai, gal galit pažiūrėti, kaip spręsis konfliktas su mb? Jo motka ėmė kenkt kaip besugebėdama. Mane ta boba knisa juodai iki negalėjimo, ją nudaužt maža būtų

. Pačios jos santuoka kliba per visus galus, tai nutarė savo sūnui kenkt dabar

. Iš serijos "jei aš negaliu laiminga būt, tai ir jums santykius sugriausiu". Mb brolis toks labiau pastovintis už savo sužadėtinę, tai ta liežuvį prikandus ir sėdimąją suraukus tupi. Bijo lot, nes žino, kad, vaizdžiai tariant, į žabtus gaus. Tai nusitaikė į mus

. Lyg ir buvau susitvarkius tuos santykius, dabar vėl

. Galėčiau, aš tai bobai visus plaukus nupeščiau, kojas išsukiočiau ir nagus, bei liežuvį nukapočiau.

Kelinta diena bliaunu- tvarkaus-bliaunu-tvarkaus non stop.

Sakyč išsiliejau čia, bet nė velnio aš neišsiliejau. Jei būčiau išsiliejus, postas būtų paklodės ilgumo ir beveik vien epitetai.

Tą st**vą b**t pakart ant artimiausios šakos. Nebegaliu jau.
O tai ka ji padare? Tiesiog kysasi ir aiskina kaip ka daryti? Ar kazka konkretaus pries tave turi? MB tai motkos pusej, ane?