Parsiradau.bet tai nuo ko pradet cituot,nes visus puslapius iš eilės reiketų
Papildyta:Pradėsiu nuo to,kodėl katras nuo karto vis parašau savo liūdesį.nes man sm nuveja mintis,ir tokiu būdu lengviau nesijungti skypo
Paseksiu pasakelę prieš miegą.vadinasi OT gyvenimas.
Buvau jauna ir graži,ir turėjau vaikiną.vaikinas buvo saldus,tik mamos saugomas itin.draugavom pusantrų metų +-.kol galiausiai prasidėjo mokslai,nauji draugai,studentiški laikai,skirtingi miestai ir daaaug pavydo,abipusio.ir jis manęs neklausęs išdryso tūsintis kažkur,su kažkuo.vadinasi galima ir man.tada iki manęs atėjo kalbos,kad jį matė su gražia mergaite besibučiuojantį.tada ir aš paleidau gandą per jo draugą, kad buvau jam neištikima(ablodismentų nereikia,aciū) gandas savo padarė.prasidėjo principai.kas daugiau "tūsofkių" aplankys ir skaudžiau gels.išsiskyrem taip.aš verkiau, gyvent nenorėjau(na žinot koks jautrus tas jaunas žmogus),kaip dabar žinau jis namie duris lauže,savo mamą kaltino(visada manęs nemėgo)ir daug laiste skausmą.
Drauges gelbedamos mane nuo kančių,išsitempe į vakarušką,kurioje susipažinau su savo vyru.vaikinas iš kart ėmėsi merginti,o aš verkiau jam ant peties dėl savo širdies skausmo.jis nepabego,skambindavo,kviesdavo visur,kad apie ex negalvočiau.ant exo pykau juodai,kad jis tyli,o iki jo nuėjo kalbos,kad aš su kitu jau.galvojo,kad nekiančiu jo,nebemyliu.taip ir nepakalbejom su juo tada..tiesiog nutilom,dingom iš gyvenimo.jauni ir kvaili buvom.