QUOTE(k_azu @ 2015 04 23, 23:19)
Nu va, pirma karta Axeliui iskarsiau kaili. Taip gerai bernas gavo i subine, kad namo zygiavo galva nuleides uz manes. Vaiksciojome musu sunu aiksteleje patamseje, jis kazka uostinejo narcizu pieveleje ir tik ziuriu kaip is tu narcizu islekia kazkoks juodas padaras, o maniskis kaip raketa paskui ji. Pasirodo katinas ten slepesi... Mano bernas apkurto ir vardo nebegirdejo ir isibegejo paskui katina lekti taip greitai ir uzsivedes, kad katinui persokus 2 metru plytine siena ir jis bande

sekundei net persigandau, kad tuos pas zmones reikes belstis, kad man suni atiduotu is ju sodo

Aciu dievui, maniskis niekada nesokinejes taip aukstai tik priekines letenas uzkabino uz sienos virsaus ir smakru atsitrenkes i plytas drebesi ant zemes. Pasigavau ir taip pamokiau

Dar to betruko... Lapes, stirnas ir kitus gyvius ismokiau ignoruoti, o cia kates prades vaikytis

Nors tikiuosi, kad tai buvo labiau is netiketumo...
Aš susitaikiau, kad šuo yra šuo ir vistiek gaudys, juolab jei nemokytas ankstyvoj jaunystėj to nedaryt. Mažas atsišaukia, tai esu laiminga. O va Katės reikalai jau nuo laimės priklauso.
O su pamokom tai nemanau, kad pastoviai tikrina. Tik krūvos dalykų, kuriuos įsisavino po pirmo karto, mes neatkreipiam dėmesio. Man užteko vieną kartą nubaust už šokinėjimą - nebebuvo. Už graužimą - nustojo. Bet liko vagimai nuo stalo, ir nekaltinu šuns - aš irgi pasiimčiau jei norėčiau ir nieks nematytų

Tai nereiškia, kad čia va specialiai ribas tikrina - šuo naudojas galimybe ir viskas. O kitom nesinaudoja. Nedaro blogesnių dalykų, kurie buvo drausti. Tuo ir pasidžiaukim