QUOTE(Lisitėja2 @ 2015 05 25, 21:02)
Tikrai labai gražus rudžiukas,o šypsena kokia.Taip tik šuniukai moka šypsotis.
O dėl lenciūgo pajuokavau.Pati parke prisegtus vedžioju,mano Setukas bailys,jei kokia petarda,tai rautų kur akys mato.O jei dar oro balionas pasimaišytų

Prieš gerus 15 metų turėjau šuniuką-kieminuką.Dydis kaip gero cepelino,tai kurgi riši tokį.O kai šuo paaugo, uždėjus ankakliuką ir pavadėlį gulėdavo,niekur neidavo.Taip galėdavo pragulėti ir kelias valandas.Nuėmus viską,lakstydavo kaip niekur nieko.Per tokius nerišimus žuvo po mašina mano akyse

.Užtai dabartiniai tvarkingi,žino,kad pavadėlis reiškia pasivaikščiojimą,arba pasilakstymą miške.
tai popinamas jisai, net ir kai su tėvuku gyveno, bais mylimas buvo. Gal tėvukas kažko ir nesugebėjo,bet abiem buvo gerai. Būtų gal buvęs ir nerišamas, bet kadangi tėvukas labai principingas ir teisingas,vieną kaimo vagį paskundė...nu tai tas medžiotojus "dėl valkataujančio šuns" atsikeršydamas iškvietė

teko saugot mūsų metinuko gyvybę tokiu būdu...
Na o paskui jau istorija žinoma-tapo miestiečiu mūsų ryžikas. Įdėjau nuotraukų į fb (ten jis visą albumą turi

), tai draugė pagyrė,kad išgražėjęs...kur jau nebus...
Psichikos šunėkas tvirtos, tai apie baimes nėr kalbų

kai fejerverkus šaudo,lekia "tvarkyt reikalų" - tik kad niekas neleidžia...net palot normaliai ...
QUOTE(Fėja* @ 2015 05 25, 22:06)
Į tą temą

Mes su šeima buvom sodyboj. Aptverta teritorija, ciūcikas lakstė laisva. Man tik atrodė, kad nesysiojo, todėl prieš išvažiuojant, kad šunė nusilengvintų, uždėjau pavadėlį, išvedžiau už tvoros. Staigiai pritūpė, kaip įpratus
Beje, pagirsiu savo Belą-myžo ant palų namuose, laikiau karantine ją, kol skiepijau, bet lauką greit įsisavino. namuose ant grindų tik kelios nelaimės tebuvo
Įprotis aukščiau visko

be to,tikriausiai tvora jam reiškė teritoriją ,kur negalima sysiot