Kol vaikai nepilnamečiai, tol tos ex žmonos ir ex vyrai visada kvėpuos į nugarą. Nenubrauksi brūkšnį, neapsimesi, kad tie buvę sutuoktiniai neegzistuoja ir nebeturi su jais jokių sąsajų. Turėsi ir dar kaip. Kol vaikai augs, tol nori nenori būsi priverstas bendrauti dėl atžalų reikalų, nes atsakomybė tai bendra. Nežinau absoliučiai nei vienos šeimos, kurie susituokę nebe pirmą kartą, turi nebendrų vaikų ir gali džiaugtis, jog nukirto visus ryšius su buvusiais. Šmėžuoja jie kaip vaiduokliai ir ką tu padarysi... ogi nieko, nes, kol vaikai auga, tol ir dalinasi bendrais jų auginimo rūpesčiais ir taikosi, derinasi dar vieni prie kitų. Dar sąlyginai gerai, jei tie ex'ai adekvatūs ar nuoskaudos ne tokios didelės, o jei buvo išsiskirta per dideles ašaras, tai praeities skauduliai dar labiau blogina psichologinę atsmoferą. Giminėje 3 tokios šeimos, taip, kad aš labai pritariu ir sutinku su Ciccio. Gali apsimesti, kad "manęs tai neliečia", vaidinti, kad nedaro jokios įtakos tie buvusieji santykiai, bet deja ir dar kaip daro

Vat, jei nėra vaikų iš praėjusių santykių, tai kitas reikalas. Gali nukirsti visas gijas su tais buvusiasiais. Aš irgi nei už ką nenorėčiau prasidėti su vyru, kuris turi vaikų, lygiai taip pat pati savęs su kraičiu neprimesčiau laisvam jaunikiui. Jau ir taip santykiuose dažnai pakanka problemų, savų niuansų, o čia būtų dar dozė didelio psichologinio išbandymo. Brr.