Didis sielvartas nebylus. Širdgėla neturi liudutojų. Dažnai guodžiamės įskaudinti smulkmenų, čirškiame it žvirbliai, bet tikra kančia panaši į oriai sklendžiantį paukštį. Vis aukštyn ir aukštyn, vis tyliau ir tyliau...
Если вдруг ударишь я не дам сдачи! ... Ранишь мою душу не заплачу! Я на пустяки ... Жизнь свою Не трачу..! ____________________ Развернусь, уйду пожелав удачи..!!!
...džiaugsmo drugelis nutūpė ant nuodingos gėlės žiedo ir paragavęs jos nektaro suprato, kad plazdėti, nors piktas pasaulis nori tau nudeginti pirštus, plazdėti nepaisant visko, ką patyrei, nepaisant visų tų nuodų, kuriuos išgėrei, yra tikrasis būties žygdarbis... /A. Dainys/
Motinystė yra geriausiai apmokamas darbas, kadangi užmokestis yra tyra meilė. /Mildred B. Vermont/
Mama yra toks žmogus, kuris, matydamas 4 pyrago gabalus 5 žmonėms, iš karto pareiškia, kad pyrago ji niekada ir nenorėjo. /Tenneva Jordan/
Mamos savo vaikų rankas laiko trumpai, tačiau širdis - visą gyvenimą.
Jaunystė nuvysta, meilė užgęsta, draugystės lapai nukrenta, o mamos viltis gyvuoja visada. /Oliver Wendell Holmes/
Mamos žodyne nėra sąvokos "suaugęs". Vaikas yra vaikas. Jie auga, sensta, bet suauga? Ką tai turėtų reikšti? Mano mamos širdis tokio dalyko nesupranta. /Toni Morrison/
Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpose ir širdyse. /Viljamas Tekerėjus/
Vaiko gyvenimas yra jo mamos gyvenimas. Mama ir jos vaikai yra lyg žiedeliai ant jos pačios šakos /Karen Maezen Miller/
Dievas nespėja pasirūpinti visais, todėl jis ir sukūrė mamas. /žydų patarlė/
Duona - ne mama, galima ir be jos pabūt. /lietuvių patarlė/
Kai sudūžta širtis, nesigirdi jokio garso. Atrodo, jog tą akimirką turėtų gausti visi pasaulio varpai, riaumoti lokiai, trenkti žaibas, tačiau nesigirdi nei vieno garso. Todėl ir yra taip skaudu. /Alberas Kamiu/
Laiko nesugrąžinsi. Gali be galo graužtis, kad iššvaistei jį ir gailėti, ko per jį netekai. Mirusiųjų ir savęs. Bet senolių išmintis sako, kad amžinai nesigrauši. O senoliai šį tą išmanė,- juk gali širdį išverkti ir niekas nepasikeis. Širdgėla nieko nereiškia. To, kas prarasta, nebesugražinsi. Tau lieka randai, liudijantys apie praradimą. Gali rinktis: eini į priekį arba neini. Jeigu nutarsi eiti, nešiesi randus su savimi. /Charles Frazier. Šaltasis kalnas./
Sunku kuo nors praturtinti gyvenimą, jei jame nebūna praradimų. Daug mažiau prasmės gyvenime turi tie pasiekimai, kurių neturi su kuo palyginti. /Š.Gryn/