QUOTE(Adietka @ 2015 11 04, 21:25)
Labas vakaras, prisijungsiu ir aš prie Jūsų. O Jums iki operacijų ar skaudėdavo kažką ar jausdavot maudimą ir pan. Nes man baisu, kad gal jau ir operacijos nebereik
nebijojau visai, nieko lig tol neskaudejo. Penktadieni gydytojas pasake, kad reikia operuoti, sekmadieni is vakaro atsiguliau, pirmadieni ryte isoperavo. Operacija tipo praejo puikiai.
Bet... dabar kai jau viska isgyvenau, kai zinau kaip vyksta operacija, kas vyksta po jos, jei laikas griztu, pries operuojantis pasidomeciau ar tikrai reikalinga operacija, ar nera kokio kito tinkamo gydymo budo. Nueiciau dar bent pas 2 gydytojus, kad isgirsti 3 nuomones.
Bet kadangi nezinau ar dera jums tai skaityti ir gasdintis, tai spreskit pati ar paziuret, ka parasiau geltonai.
Istorijos tesinys. Po keliu dienu grizau i ligonine del komplikaciju. Gausaus kraujavimo ir skausmo. Dar viena narkoze ir operacija. Po 7 dienu buvau jau namie. Dar menesi kasdien skaudejo pilva ir vis tepliojau arba pakraujuodavau. Kartais ir visa nakti skaudedavo pilva, bet nesmarkiai, taciau diskonfortas buvo. Gydytojas sake, kad normalu, gali taip but. Dar po menesio pakeliau 5 kg svori ir....del gausaus kraujavimo ir skausmo vel i ligonine. Sikart tik uzdegino ir namo paleido. Po to laiko jau viskas gerai. Nieko neskauda, nekraujuoju. Gal kada jau ir pasveiksiu.... Taigi, jei tik imanoma, daugiau niekad nesirinksiu ispjaustymo kokio nors organo. Ne taip kaip gydytojas aiskina, kad tai geriausia ir patikimiausia. Cia gal tik jam taip atrodo ar tiesiog megsta operuot, reikia ar nereikia. Aisku, pati kalta, pasitikejau, su niekuo daugiau nesikonsultavau. Tokia ta mano patirtis.
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.