Vasariniai mamų pokalbiai

kodėl galvoji, kad pripratinsi? tokio amžiaus vaikai tikrai dar nežino, kaip manipuliuoti tėvais, jiems reikia saugumo, šilumos, kontakto, juk 9 mėn buvo neišskiriamas su mama.. pasibaigs savaime tas noras būti arti, vieniems anksčiau, kitiems vėliau. D.C. nulipo nuo rankų 4 mėnesių, paskui nešiojau tik reikalui esant - į lovą, į vonią, į kėdutę, į kilimėlį ir pan., visą kitą laiką gulėjo ir žaidė su manim, kartais vienas pro langą žiūrėdavo. vaikui reikia tavęs, pamatysi kaip prabėgs laikas ir vaikas stums tave iš darželio "mama, eik tik jau, užteks trijų bučkių, jau penkiolikto prašai, vis atsisveikint negali" čia man taip buvo nesenai

Na, del pratinimo ant ranku tai cia kaip su cp ir natur gimdymu, kiek zmoniu, tiek nuomoniu as irgi uz tai, kad ir vaikiukas laimingas butu, ir mama nepervargusi -pavalgiusi abiem rankom ir i tualeta viena nuejusi niekas nekalba apie neemima i rankas, manau visu musu jie yra isciuciuoti ir isliuliuoti, kalbu apie pripratinima be reikalo, kai mama net atsitraukt negali ir dienos metu istisai turi nesioti vaikiuka, kad sis neverktu. Veliau poreikiai auga, norai irgi, o mamos galimybes mazeja. As uz proporcinga auklejima, visur reikalingas balansas

nuomonė gali būti vienokia ar kitokia, bet vaikas ją dažnai pakoreguoja gerai, jei vaikas pasiduoda "pratinimui" neverkti, kai jam norisi mamos, bet jei ne? o jei dar pilvuko putimas kamuoja.. nešiojom ir dieną, ir naktį, aš dienom, vyras vakarais, naktimis pakaitom. jautėm, kad vaikui to reikia. ir iš mūsų patirties - vaikas augo ir jo poreikiai ne didėjo, bet keitėsi ir tikrai pas mus niekada nebuvo taip, kad vaikas šeimoje - svarbiausias, visi buvome ir esame vienodi.
o mamos galimybės visada prisitaiko prie aplinkos, jos tikrai kartais atrodo beribės ir man tada atrodė - viskas, nebegaliu.. o ir dabar - visur bėgi, reikia spėti ir dir. pav., ir mama, ir žmona, ir moterim pabūt, bet vakare atsisėdi su kokia taure vyno, apmąstai prabėgusią dieną ir jauti... laimę

dar, dėl nešiojimo, dabar D.C. tokio amžiaus, kad visur pats eina, daro, ima, lipa, jaučiu kad man trūksta jo, ir kai pasiprašo ant rankų visada (jei rankos laisvos, aišku) paimu, prisiglaudžia, pabučiuoja, pabūna 10 sek ir toliau bėga reikalų tvarkyt. pasikartosiu, prabėgs laikas ir mamai trūks tos šilumos, kurios dabar kūdikėliui reikia.

Niekas nekalba apie meile ir siluma, Zuzla
Labai dziugu, kad jusu patirtis tokia, as savo aplinkoj turiu kitokiu pavyzdziu, bet cia kita tema jau

Kaip mergaitems sekasi pajury? Girdejau penktadieni nuostabu ora pranesa
Edena, smagu, kad taip augat oho, jau beveik 5 kg

aš kaip tik apie tai ir kalbu yra kūdikių, kuriems reikia daugiau tos meilės ir šilumos (taip supranta jie), o t.y. kontakto su mama (taip suprantam mes), negu mums atrodo, juk 9 mėn buvo kartu, dabar atskirai, reikia laiko priprasti, ir kol kas kitaip nei verkimu negali išreikalauti to kontakto. mano nuomone, tai yra normalu ir iš to išaugama, nes su kiekvienu mėnesiu atsiranda naujų patyrimų, vis kažko naujo išmokstama, atsiranda "užimtumas", todėl ir poreikis kabėti ant mamos mažėja. tiesiog reikia suprasti, kad kūdikis ne manipuliuoja tėvais, o šiuo metu turi tokį poreikį. vėliau turės kitokių, prie kurių irgi reikės visiems kartu pratintis. ir dėl tikslumo, aš kalbu apie vaikus iki 5-6 mėn..
girdėjau kad yra ir kūdikiu, kuriems pilnai užtenka laiko praleisto su mama valgant prie (.), kitą laiką miega, žvalgosi, vėliau ir žaidžia patys sau, naktimis miega 1-2 kartus pavalgydami...

Sveikutes
Oi,kur tik beuzeinu siom dienom visur diskusijos Mes imdavome ir imame maziuka ant ranku,pirmus menesius tikrai jam labai norejosi to artumo,tos silumos,o dar skauda maziukui viska tai ir paciai gaila budavo ir galejai atrodo padet nors tuo kad esi salia jo. O pilvuko bedos mazejo ir ant ranku tas emimas zymiai retesnis,nes jau pabuna ilgiau ir po lavinamuoju kilimeliu ir manieze pakalba su karusele ir paciupineja ir apseileja visus zaisliukus..Aisku kai jau nori miegucio,tai jau zyzauja ir jam noris to artumo,paimu,paglostau ir realiai daznai uzmigdau ne ant ranku.
Edena, as kai rasiau kad mano maziukas ismiega 5 val.tai tikrai jis buvo ne toks pipiriukas kaip dabar taviskis.Mes kazkur nuo 2 sav. iki 2.5 men. meigojom dazniausiais naktim kas kelias valandas tik, dienos metu ilgiausias miegas budavo 15 min ir tai ziurek pamiega 5 min ir pradeda jau zyzt,pasupu ir vel uzmiega 5.Atrode tas kosmaras nesibaigs niekada. Dabar jis ismiega ilgiau,bet jam atsirado jau sioks toks rezimas valgymo,miegojimo ir aisku jei neskauda pilvuko.Nes nuo vaistu cia buvo labai nekas pirmom dienom,dabar vel atrodo rameja po truputi.
O mes vakar Vilniuj buvom.Man reikejo pas endokrinologa.Tai kol kas viskas ciki su mano skyldiauke ir vaistu nereik vartot,sake po 6 men.reiks kartot tyrimus.Tikiuos kad ir susitvarkys man skydliaukes bedos po gimdymo
Penktadieni greiciausia vel leksim i Vilniu.
Papildyta:
Beje,Edena su puikia jus TA

Pritariu Zuzlai Kudikiai nemoka dar manipuliuoti, o motinos silumos jiems reikia, kad susikurtu sau saugia aplinka ateiciai. As stengiuosi kiek tik imanoma buti kuo daugiau su maziuku, ji nesioti, glausti ir t.t Ir visai nesvarbu, kad nespeju pasidaryti visu darbu...

Atisa butent ir turejau omenyje kad kai pakimba tai savu poreikiu kurie butini saugiam kudikio auginimui nepatenkini. Buna momentu kai i wc nori jau kelias valandas pusle sprogsta(gimda po cp net to pasekoje dar neuzgijus pirmadieni jau buvau ziuret kodel vis dar kraujuoju), nevalgius buni jau pusdieni ir vos vandens speji atsigert tai ir maisto reik kad ir mp gamintus ir paskui kai "leisgyve" ne karta apsvaigo galva stojantis su maziuku, tada jau baisu pasidaro kad pavojingai pati elgiuosi kai nusilpus bunu, tada ir palieki tas 5 min per kurias susikemsi greitom kazka i burna ir su lekste nubegi i wc. Viskas proto ribose.

Labu. O Zuzla pirma neislaike apie rankinukus as jau du kart ruosiausi rasyti, bet abu kartus persigalvojau . Kad jau prasidejo pasisakymai, mano asmenine nuomone kudikio prigimtine teise yra buti ant ranku jei jis to nori. Laikausi nuomones, kad toks mazas vaikas turi poreikius, kurie ji valdo, o ne kaprizus.
As asmeniskai stengiausi vaika kuo daugiau laikyti ant zemes, kad galetu savarankiskai tyrineti pasauli ir visuomet imu ant ranku, jei ji to praso. Buna, kad ir tam tikrus darbus taip atlieku su N ant ranku (visom matyt taip buna). Galvoju, kad taip ne tik patenkinamas vaiko artumo poreikis, bet ir prasiplecia pasaulio suvokimas (ne tik girdi garsus, bet ir mato atliekamus veiksmus). Didejant vaiko galimybems, poreikis buti ant ranku tikrai mazeja. Musu seima ka tik isgyveno menesi, kai vaikui labai reikejo manes. Susidejo liga, ligonine, supratimas, kad mama gali iseiti. Tikiu, kad tokia stadija irgi yra normali ir naturali vaiko augimo stadija. Plius gi yra teorijos, kad mazas vaikas supranta pasauli per lietima (t.y. ir mama turi buti pasiekiama ranka), o nematant objektu jie tiesiog dingsta (t.y. mama uz uzdaru duru pradingo amziams). Ar buvo lengvas mamyciuko menuo - ne, ar prisimenu kaip didziausia kosmara? Irgi ne. Ir dar matyt nepabaiga...
Nenoriu pakeisti kitaip galvojanciu nuomones ar jos sumenkinti Tiesiog toms kurios ima savo vaikus ant ranku gal neverta taip grauztis? Vienos nuomones vaiku auginimo klausimais niekada nebus, cia ne tikslusis mokslas
Ir pabaigai - musiske atrado vaiku zaidimu aiksteles. Grizta namo nusikalusi kaip suniukas:)ir murzina kaip parsiukas

O kaip cia padalinote i tas "kurios ima ant ranku" ir "kurios neima"? Gal nereiketu suabsoliutinti. Nuo kada cia pateikiama kaip kad mano vaikas jau visai ant ranku nebuna?

Tiesa, sulaukiau is az apie ta pati savo pasisakyma, ne tik viesu postu:) nu pasijauciau uzpulta, bet tai ka padarysi, reiskias mano vaikas kankinys verkiantis vienas paliktas niekad negaunantis manos ranku ir silumos

aš tikrai taip nerašiau ir negalvoju aš sakau tik apie tai, kad nereikia bijoti pripratinti vaiką būti ant rankų, nes apie tai rašei "...del nesiokles ir del ranku- nu vis dar turiu vilties neprisipratin...". tik dėl to

sveikos,
oh, nu ir užsidiskutavot aš tai skaitydama literaturą, radau labai įvairių nuomonių: dažniausiai lietuviškų knygų autoriai daktarai pataria nepratinti prie rankų, o amerikonai ir žurnalų straipsniuose kalba apie tai, kad vaikui iki metų reikalingas saugumo jausmas ir reikia imt neribotą laiką. man tai šita problema sprendžiasi savaime: kol buvo lengvos, tol daugiau nešiojau, o dabar kai sunkėja, vis mažiau, tik kai rėkia stengiuosi užsiimt kažkaip kitaip

nu man žinokit kažkokia depresija - kuo daugiau miegu, tuo labiau norisi ir blogiau jaučiuosi, o ir nuotaikos visai nebėra. čia gal jau nebe hormonai, tai ką, ta pogimdyvinė depresija ? viskas smagu, mergytės gražios, reaguoja, viskas bet nu nėr nuotaikos nors tu ką... gal pervargimas.