Tino suprantu tave, bet kokia rutina tikrai isvargina ir pabosta, o cia dar ir fiziskai atimanti jegas rutina, ir tas neturejimas laiko sau, negalejimas nieko suplanuoti- tikrai nelengvas dalykas ir psichologiskai. Na bet pasikartosiu- tai juk laikina, ir praeis greitai, pacios nepastebesim. O asaros turbut tikrai vis dar del hormonu

Be to jei turi tiek nemazai tos pagalbos, tai naudokis ja. Toks vaizdas kad kaip ir noretum tai padaryti, bet ir bijai kazko, nes rasai kad jei turetum laiko sau, nezinotum ka su juo daryt. Turbut bijai nes save kazkur esi itikinus kad siuo metu turi uzsiimti tik vaikais, bet isties pabandyk siek tiek atsipalaiduot ir tiesiog priprasti prie minties, kad kol pvz vaikuciais uzsiema kazkas kitas, ramiai gali kazka nuveikti SAU
Baltai pavydziu tau kad tiek pagalbos turi, naudokis moterie
O medaliu tai as kazkaip nenoriu, nes tada jauciuosi kazkokia vargse ir nabage, kad oj kaip man cia sunku. As kaip tik bandau sau susikurt tokia aplinka ir elgtis taip , tarsi mano gyvenimas ne tiek jau ir pasikeite. ( Aisku, jis pasikeite, bet nera taip kad apsiverte aukstyn kojom, ne) Ir tikrai nemanau kad pas mane dar sunkiausias variantas su dvyniais. Aisku buna ir sunkiu dienu ir naktu, bet bendrai paemus ir jei ivertinus si pirma musu kartu praleista menesi, tai tikrai nera dar taip labai labai jau sunku man. Buna ir tikrai neblogu visai dienu , kada speju dar ir issisiurbt, pasidazyt, net valgyt padaryt ( na bet cia retai

), net ir pasportuot, ir SM kiek sedziu va

! Taip kad nesijauciu dar visai nebage ar medaliu reikalaujanti, ir nenoriu taip jaustis. Man yra svarbiausia jaustis kuo normaliau ir kad gyvenimas toks koks ir buvo pries tai, tik su papildomais dviem zmoguciais salia. Padeda man ir vyras kiek gali, ne visada zinoma, tenka ir vienai su jais pasitusyt, na bet nesu visiskai viena
Afrodite, nuostabios naujienos, labai dziugu uz jus

Tikrai sunku isivaizduot ka teko jums isgyvent belaukiant rezultatu

Aciu die jie nepasitvirtino