O gal man liūdna,merkia visą dieną

Moliukas prie manęs nebūna.Dabar drybso ant šulinio.Yra stogelis,ten neužlyja,pledukas patiestas.Jis ne iš tų kur atbėga pašauktas,nesiglausto apie kojas.Tiesiog jis gyvena sau.Matyt labai buvo nuskriaustas.O be to už ką mane mylėti?Girdžiau vaistukus,laikiau kai statė lašalines,,neleidau numirti.Dabar skiepiju,šukuoju,valau ausiukes.Nėra namuose blogesnio žmogaus už mane

Tik prie mamos miega,prie manęs negula niekada.O kai dabar šilta,tai namo tik pavalgyti ateina.Jei maisto būtų lauke,matomai iki žiemos nepareitų.Šita naktis bus lietinga,turėtų pareiti namo.
Susitaikiau,kad kitaip nebus.Kartais pavydu žiūrint kaip jūsų murkliai vyniojas apie kojas,sėdi ant kelių.Džiaugiuosi,kad jis iš viso yra gyvas,neina ieškoti tos vietos,iš kur buvo paiimtas,kad ateina pasitikti parėjusios namo.