O pas mus išvis tokia situacija komiška. Kurmių - nors vežimu vešk. Kur koją dėsi, ten kupstas išraustas. Tik ryte viską sutvarkai per pietus vėl visa veja nusėta. O kurkliai rado išeitį - persikraustė aukščiau, į kalniuką. Gyvenime nebūčiau patikėjus kai tiek prisiklausiau, jog jie molyje negyvena. O ten ant kalniuko vienas molis, net kast neina ant kiek jis kietas ir sunkus. Ir še tau kad nori, prakasėm prie namo duobę tokią, kad sulygintumėm užvežę žemių, plušom keturiese ant kelių metrų, nes žemė kaip cementas, o ten žiū lervos jų tik raitosi, tik sukasi. Nu šakės.



