Pradedančios vairuotojos

Aišku, kad būtų bėgę, bet ar būtum galėjusi susimokėt, tai klausimas.

tai ka but reikeje daryt? Nesamone kazkokia, galetu uzrasyt aiskiai kas ten. O tai mums nesusiprantantiems didmiestieciams neaisku i mazo miestelio degaline atvaziavus.

Tai, kad ir mieste yra tokio dyzelio. Sorry, bet labai nustebinai, kad nežinai kas yra dažytas dyzelis. O tai kad kaina per pus mažesnė nesukėlė įtarimų?

Rankos vargsta tada, jei netaisyklingai sėdi. Pasidomėk. Na, man dar vargsta, būna, kai kaklo išvarža paūmėja, nes tada negaliu alkūnių pakelti, o lengvuškėse vairas ant kelių nepasideda, kaip darbinėje bet šiaip rimtai- tvarkyk sėdeseną. Kaip pasitikrinti, ar tinkamu atstumu sėdi- įsirėmus nugara į sėdynę ir uždėjus ištiestas rankas ant vairo viršaus, vairas turi eiti per riešus. Tada lengvai vairuojasi ir niekas nevargsta Matai, koks čia fintas- kai rankos ant vairo guli neteisingai- susidarius avarinei situacijai praktiškai beveik neturi šansų išsisukti, paprasčiausiai nespėsi. Gali nespėti ir duobės apvažiuoti, jei iš anksto jos nepamatei. nes lemia sekundės dalys, ir tada viskas priklauso ne tik nuo reakcijos, bet ir nuo to, kaip rankos ant vairo padėtos

Na, diena vakar isties bjauri buvo: mano vaikas apie 11 vakaro aikstelėj besisukiodamas sudauze kitos masinos posukio lempute. Issisuko pinigais. Kai grizo namo, pasakiau, kad tai paveldima. As irgi dauzausi tik i stovincias tuscias masinas Ne vaziuojant.
Vaziuoja jis nuo kovo 1 d. Tai pirma avarijytė del jo kaltes po 2 menesiu beveik nuo karjeros pradzios.

Sveikutės,

Pastebėjau, kad kai pradėjau vairuoti, pradėjau ir stebėti kas vyksta keliuose, net kai nesu už vairo. Matyt, pasamonė informaciją kaupia Pirmą kartą gyvenime, rodos, girdėjau troleibusą pypinantį. Na bet ten jau tikrai reikėjo pypinti, lindo mašina ant posūkio prieš pat nosį jam.
Taigis, prisiduodu.

Antradienį vakare labai sunkiai išsiparkavau iš darbo aikštelės. Tą sunkumą dar uždidino, kad gretimoje mašinoje sėdėjo žmogus ir žiūrėjo. Parvažiavau sėkmingai. O į namų kiemą įsukus jaučiau spaudimą greičiau parkuotis, nes iš galo važiavo kita mašina. Na įsiparkavau, betgi galėjau ir geriau, nes labai jau mažai vietos sau išlipti palikau Kai išlipau, tai net kailiukas pasisšiaušė pamačius kad iki "kaimyno" tiek mažai cm likę. Nenorėjau bandyti pasitaisyti, nes tikrai nedaug cm - tikimybė besitaisant brūkštelti buvo pernelyg didelė. Po to dvi dienas stresavau galvodama kaip iš to "garažo" vietos reiks išvažiuoti atbulai.

Trečiadienį nevažiavau, nes buvau seminare prie CUP'o - nesugalvojau kur ten nemokamai mašiną pasistatyti.

Šiandien gi visai sėkmingai pavyko išsiparkuoti, nes jau buvo "kaimynas" pasikeitęs ir gale prie bortelio tuščia, o tiesiai važiuoti moku, net ir atbula, valio!

Betgi, ant pirmo to sudėtingojo išsukimo (iš šalutinio turiu sukti kairėn į pagrindinį, kuris eina lanku ir visada su mašinų srautu plius iš kairės turiu stebėti dvigubai, nes ten dar viena gatvelė įsiliejanti į pagrindinę, plius perėjos vos išvažiavus į pargindinę ir dar man prieš nosį kartais žmonės praeina). Taigi, pamačiau tarpą tame sraute ir mačiau, kad tame tarpe dviratininkas važiuoja. Nu mačiau aš jį, bet sukau (jis kaip ir prie bortelio važiavo). O tada jis mane aplenkė ir pradėjo šaukti. Ant šviesoforo raudonos prie manęs atsistojo ir toliau rėėėėėkia. Atsidariau langus, rėkiu atgal, kad man nerėktų ir kad mačiau aš jį, o anas - "man pagindinis buvo!".
Nu žodžiu: 1. nereikėjo man ant jo rėkti, pasidaviau situacijai 2. mašina būtų pastabdžiusi ir mane užleidusi, manau, o vat dviratininkai, hm, nenori stabdyti 3. arba dviratininkai užima daugiau nei "prie bortelio", arba netyčia sukdama tikrai jį "paspaudžiau".
Taigi, susinervinau juodai. Po to važiuoju, žiūriu, reakcija atbukus, nervas ima. Ne taip jau iškart sekasi susiimti po situacijų. Dar ant šviesoforinės sankryžos, kur šiaip nieko mandro išsukti į kairę, tiesiog reikia praleisti tiesiai važiuojančius - kažkoks apipypino iš galo nekantraujantis.

Merginos, pasimokykit iš mano situacijos, atsargiai, dviratininkai išlindo.

Papildyta:


Parvažiavai su policijos palyda



Pagal mano seną mokyklos laikų teoriją, jei vakar buvo bloga diena, tai kita diena turi būti gera diena.... ir gera diena nebūtinai turi būti viena. O kadangi bloga diena tau jau prėjo, vadinasi, dabar baltas periodas - skubėk tuo naudotis.

Oi, parkingas man pats didžiausias galvos skausmas

Aham, ir man.

Jaučiu visai gali būti, kad važiuoti bus baisu vien todėl, kad "galinėje stotelėje" vis tiek nori nenori teks parkuotis.

Šįmet turiu daug komandiruočių į Ispaniją, tai kaip man čia baisu vairuot, nepaisant to, kad ispanai gana tolerantiški ir geranoriški vairuotojai. Bet gatvelės siauros, mašinas statosi milimetro atstumu Mašiną statau kitoj gatvėj, dažniausiai taip, kad galėčiau lengvai išvažiuot, tad kartais reik iki viešbučio paeit nemenką gabalą. Ir nors ėmiau pilną draudimą (be frančizės, tad net jei nubrauksiu ar įlenksiu nieko papildomai nekainuos), vis viena baisu čia parkuotis. O jei dar nuvažiuoju į kitą kokį miestelį, tai dažniausiai statausi mokamose aikštelėse, nes ten vietos daugiau būna.

Bet tai, pikkolo, komandiruotės į Ispaniją... Kai Lietuvoje už lango "pavasaris" su +3 laipsniais šilumos ir šlapdriba iki pat gegužės vidurio... Žinai, mergyt, parkuokis į tuos milimetrus ar į tą kitą gatvelę (koks gi skirtumas) ir galvok, kaip mes čia likusios bandom įčiuožti į kišenę kokiame nors tiesiog beprotiškai užgrūstame perkūnkiemio kieme (važiavau pas draugę į svečius ten, tai fantazija atšoko. Gerai, kad vyras vairavo)... Žodžiu, žinok, kad tau sekasi, net jei ir labai labai sunku prisiparkuoti.

Yra dalykų, kurių net šiltas oras neatperka.

na man irgi bloga darosi kai vaziuoju namo del tos pacios priezasties. Bet siaip dėl to, kad per arti kitos mašinos šono pavyko pasistatyt mašiną- tai jeigu pavyko išlįsti pro savo dureles, tai pastatyta dar labai gerai. O kartais teko statyt taip, kad išlipau pro keleivio, arba įlipt pro keleivio. Ai, nesvarbu.
O šiandien reikėjo stabdyt iki dugno autostradoj, nes kiti du prieky niekaip kelio nepasidalijo. Įžymiojoj vietoj ant Kleboniškio tilto, kur labai avaringa vietelė. Užgesau. Bet džiaugiuosi, kad užpakalys liko sveikas, nes kitas paskui irgi negreit važiavo.