=^..^= Mūsų katytės ir katinėliai =^..^=

nėra ką skaityti

žiūrėk foto

Papasakosiu - maciau gyvunu prieglauda Plymute, UK. Laikosi tik is auku, turi darbuotojus, salygos nerealios. Kates turi kambariukus kur gyvena po kelias, kai kurios galu iseiti pasivaikscioti po soda, ten zolynu yra. Isniurkem kurias tik sutikom.

Ir suzinojau naujiena - ten degu patinelius kastruoja, sake kad nera sudetinga.

Sveikos, mergytės
parlėkiau nusikalusi po darbų, darbe neturėjau net kada į SM įlysti
Labai smagu dėl Sofi, kad jai viskas gerai
Pimpačkiukas toks gauruotas velniūkštis
Colomba - parašyk kokia sterilizacijos kaina - tu ir taip daug darai, kad dar ir už sterilizaciją mokėtum
Busy - linksmai praleisk laiką su draugėm
Neriu dušan ir bėgsim su draugėm miestan vakarop
Beje - oras fntastiškas, pats tas driežiukams pagaliau ir dėl manęs atšilo Atsiprašom visų tų, kam toks oras per karštas, prašom truputį pakentėti

Pakentėsiu pakentėsiu

Ai- gi penktadienio vakaras. Nieko čia nėra...

Mergiukai, katyte pas mane. Pyksta vaikinai ir ne tik
Mazoji damute atskirai nuo visu pas dukryte kambary, pernakvos, o ryt i Panevezi.

Zinokit kokia ji meili Jokios baimes svetimam zmogui Glaudziasi. Eda is pirmos dienos, niekur nesislapsto.

Siaip tai Vosylijus butu nepries susipazint. Pats pirmas ejo prie jos. Zinokit daug geriau negu i Staseli reagavo. Gal kad mergaite, nezinau. O Staselis visai patrako, skersas, drakono skiautere ir snypstimas buvo girdet tikriausiai pas kaimynus.

MB taip pat patrako. Sako, kad daugiau nebutu parvelkami katinai, ne vienas...Dar pakartojo tai maziausia tris kartus. Sake, uzkresi musiskius, eis visi lauk, nes jam matai atsibodo jau ligos Na kas per harakteris... Saviskius tai myli, ale "snypscia ir putoja" Prie katytes ne nepriejo, ir sake, kad tikisi, jog greitai, labai greitai jos neliks musu namuose. Zodziu uzknisau MB, ka ir sakyt...

grynai maniškis ech...

Mano MB irgi buvo patrakęs, kai buvom vienam savaitgaliui priglaudę Kretą ( katytę su virpesiu) irgu putojosi, net nepažiūrėjo jos pusėn. O va Trišę pripažino- niurnėjimai "tavo katė" baigėsi. Ir pakalba su ja ir paglosto.. Et tie vyrai.. kai kurie

aš jau bijau ir pasivaikščiot eit, kad nesutikt kokios katės gerietės..

4 kačiukai mažiukai Palangoje tuoj atsidurs Nuare, jei nesurasiu jiem globos (dabar draugės globoje, bet nenuosavam bute, iki antradienio turim laiko ) ir ką daryt?

beje, kaip išsprendei problemą su tuo katinu gamtoje?

Sveikos, mielosios
Gal norite su manimi savaitei į Maljorką?

Pirma diena.
Skrydis iš Kauno su "Ryanair". Pakeliui į oro uostą sustojam Karmėlavos cepelinų. Na, teisybės dėlei, prisipažinsiu, aš jų nevalgiau, bet mano vyrai kažkaip juos susitalpino pilvuosna. Kavinėje paskambinu draugei, kurios vaikai entuziastingai išsiprašė prižiūrėti Čiją, kol mes atostogausime, ir davusi paskutines instrukcijas, jei kartais lėktuvas nukristų, kur išbarstyti mūsų šeimos menamus pelenus ( nu, Montblane, aišku), ramiai galiu skristi atostogauti. Lėktuve Ignas apsidairęs pareiškia, kad gavome labai blogas vietas. Į mano klausiamą žvilgsnį atsako:" Prieš mus sėdi dvyniai kūdikiai." Tikrai, pusmetinukės mergytės diržais prisegtos tėvams ant kelių, sėdi eilėje prieš mus. Beje, mergytės visą skrydį ramiai prasidairė ir neišleido nei jokio verkimo garso. Bet, žinoma, lėktuve vis tiek buvo kiti mažamečiai bambliai, kurie kartas nuo karto verkė/zyzė/rėkė/spiegė. Pasididžiavimo savo jau dideliais vaikais jausmas užpildė krūtinę.
Išlipam iš lėktuvo. AAAAAA!!!!! Tai va kas mūsų vasarą pagrobęs laiko. Kokie 35 laipsniai. Mano, gyvatiškam karščio išsiilgusiam kūnui tai tarsi..... na, labai didelis malonumas
Vyras pasiūlo lažintis, kokią auto gausime nuomoje. Iš 5 pritūpimų. Vyras- Ford, Ignas- Seat, Rapolas- Volkswagen, aš- Fiat. Gauname Fiat 500L. Cha- cha!!! Vyrai daro po 5 pritūpimus, aš mėgaujuosi. Sėdame į baltą fiatą. Kaip dažniausiai ir būna mūsų šeimoje- vienas sūnus žavisi Fiatuku, kitas jo nekenčia. Diskusijos karštos. Na ką, pamanau, harmoniška pusiausvyra turi būti visur, ir paprašau pagarsinti vietinę radijo stotį.
Viešbutyje greit įsikuriame ir kadangi pasak šeimos narių darausi panaši į alkaną primadoną, bėgame vakarienės. Jūros gėrybės, puikios daržovės ir vaisiai, burnoje tirpstantys desertai... Prisimenu vienoje kavinėje užrašą ant meniu:

Butelaitis vyno. Pavirstu į Egziuperi aprašytą smauglį, kuris prarijo dramblį. Po vakarienės einame pasivaikščioti. Nuostabi vieta. Nusileidus laiptukais- po kojomis nuostabus smėlio paplūdimys. Jau tamsu, bet pirmas įspūdis puikus.

Antra diena.
Įprastai antrąją kelionės dieną nieko neveikiam- tiesiog drybsom palūdimyje, maudomės, valgom, vaikštom netoliese- žodžiu, vegetuojam. O manote, kad lengva? Darbai darbeliai veja vienas kitą. Išsitepti kremu kruopščiai. Sparčiai žingsniuoti deginančiu pėdas smėliu ir išsirinkti gultus pagal feng šui dvasiškai priimtinoje vietoje. Prisimerkti nuo ryškios saulės, rūpinantis, kad nesusiformuotų papildomų raukšlių. Šokinėti per bangas, nepasitempiant senų sąnarių. Ir t.t.
Po pietų einame pasivaikščioti vietiniu kalnu. Vyras sako, kad traselė vaikiška, lengva. Ok. Bet kalnų takelis baigiasi, iš vienos pusės skardis ir jūra, kitoje kyla kalnas. Aš kartas nuo karto kartoju žodį ATSARGIAI, tik nesu tikra sau ar vaikams. Anie pradeda bambėti, kad karšta, sunku, negražu ir t.t. Ignas kategoriškai pareiškia, kad jis - piktas paauglys ir daugiau niekur su mumis nebeis, Rapolas staigia patapęs vieningoje komandoje su broliu, entuziastingai pritaria Ignui. Mudu su vyru pasitelkę visas įtikinėjimo/gąsdinimo galias, dar išspaudžiame vieną posūkį, bet po to pažvelgę į savo atžalų surūgusias fizionomijas, sukamės atgal. Pažvelgusi žemyn vienoje įlankėlėje matau gulintį vaikiną su 2 juodais šunimis. Sustoju pasigėrėti. Šunimis, žinoma. Vyrukas man pamoja. Tik tada pastebiu, kad jis nuogas pilnai. Beje, į tą įlankėlę joks kelias neveda, taigi jis arba turėjo atplaukti vandeniu valtimi, arba atskristi mažutėliu privat jet'u.
Po pasivaikščiojimo mano visi vyrai bėga į baseiną. Aš noriu į jūrą. Čiumpu rankšluostį, lekiu uolos laiptukais žemyn į smėlio paplūdimį. Einu tolyn, kur žmonių mažai. Prieinu nudistus. Daug jų. Nesu deginusis/maudžiusis tokioje bendrijoje. Reikia pabandyt, galvoju. Pasitiesiu rankšluostį, nusiimu maudymosi kostiumėlį ir greitai krentu kniūbsčia pilvu ant savo išganyto pakloto. Lėtai pakeliu galvą ir dairausi. Vojeristė? Galbūt. Bet tada ir maži vaikai yra vojeristai, nes moka spoksoti net išsižioję ir nė kiek nesigėdydami, kol jiems nepasidaro nuobodu. Nieko mediciniškai ypatingo nepamačiusi, gal tik kiek nustebusi, kaip drąsiai nuogaliai lenkiasi pasiimti ko nors nuo savo paklotų, nusprendžiu, kad laikas eiti man į jūrą. Atsisėdu. Nieko neįvyksta ( o ir kas turėtų?). Lėtai stojuosi, jausdamasi stipriai nejaukiai. Ir staiga už manęs stovintis vyriškis pašoka ir pirštu besdamas mano pusėn surinka:" HEY!!!! LOOOOK!!!!". Nu brač, man net kojas pakirto, vos nekritau vėl kniūbsčia į smėlį. (Kaip sapne, kai atsakinėji prie lentos ir staiga suvoki, kad stovi prieš klasę nuoga. ) Bet tik lėtai įkvėpiau ir iškvėpiau. Vyriškis tuo metu skubiai pribėgo prie manęs ir vėl atkišo pirštą LOOOK link jūros. Ir aš pamačiau. Delfinas. Šokinėjo per bangas. Aš nevalingai išsišiepiau iki ausų. Tai buvo taip nuostabu. Kokias 10 minučių mes, visi nuogaliai, šypsojomės tam vandenyje tai pasirodančiam, tai išnykstančiam padarui. Man tai buvo laimės jausmas, ne kitaip.

Trečia diena.
Sėdam į savo fiatuką ir lekiam į internete visų labai išgirtą šiauriausią salos tašką- švyturį Formentoro pusiasalyje. Tai taip vadinama vėjų susitikimo vieta. Keliukas kalnais stipriai vingiuotas, bet mes gudrūs ir taupūs- išgėrėme vaistų nuo pykinimo- todėl viešbučio pusryčiai lieka užtikrintai pilvuose. Vaizdai gražūs. Na, bet kažkiokio super truper vau efekto nebuvo. Gal jau kiek ir išlepinti mes esame kalnų grožiais, nežinau.


Grįžę viešbutin vėl pasidžiaugiame puikia vakariene ir vynu. Šokolado balto ir juodo fontanai, braškės, trešnės, mango... Rapolas klausia, kaip aš įvertinčiau viešbutį. Sakau 9 iš 10. Vaikis susinervina, kad ne 10, nes pats jis labai susižavėjęs viešbučiu.
Prieš miegą einame "pavedžioti Čiją". Kopose vingiuoja medinis takelis.

Pilnatis. Danguje pastebiu 2 žvaigždes viena šalia kitos. Klausiu retoriškai vyro- kas ten? Jis galėtų sakyti man bet ką ( Vega ir Liūtas), vis tiek nežinau. Bet mano išmanusis vyras atsuka mobilų į dangų, patyli ir tada užtikrintai taria :" Venera ir Jupiteris". Ir kažkodėl aš vėl jaučiuosi laiminga. Nes maži dalykai yra dideli dalykai. O dideli išties yra maži.

(To be continued )

Taigi pasiulyk Zundytes draugei, bent kelis Nuare tai amen jiems, kaip as suprantu

Labukas,

suprantu Vėtrą, maniškis dar baisiau reaguotų...

Aist pasakojimas

Na, o mano Nikutė braškių pievoj vartosi