Bulgarija: tai, ko niekada nebus per daug

Judame toliau, link Stebuklingų tiltų. Kelas veda per mišką, nustembame, kad išasfaltuotas specialiai dėl šio objekto, kadangi ties juo ir pasibaigia.

Miške, įduboje šalia upelio, mus pasitinka gamtos stebuklas, dėl kurio tikrai buvo verta važiuoti - milžiniški uolų "tiltai".








Papildyta:
Tiltams apžvelgti tiek iš viršaus, tiek iš vidaus, padaryti takeliai, nusileidimai ir pakilimai.






Papildyta:
Pojūtis išties įspūdingas, ir labai norisi čia pasibūti ilgiau. Čia pat, miške, įsikūrusi nedidelė kavinukė su staliukais po atviru dangumi - galima sau sėdėti ir medituoti...



Prie automobilių stovėjimo aikštelės - keletas suvenyrų (medus, visokios smulkmenėlės) "kioskelių".
Kas dėl suvenyrų - geriausia juos pirkti, kaip bebūtų paradoksalu - prie Bačkovo vienuolyno. Būtent čia jiems išskirta nedidelė gatvelė, vedanti prie vienuolyno vartų. Būtent čia- didžiausias pasirinkimas ir geriausios kainos. Labai rekomenduoju.

Po klajonių grįžtame į savo viešbutį . Po dienos vyras jau spirga dar ką nors apžiūrėti netoliese - juk mašina aikštelėje vis dar stovi, būtų nusikaltimas ignoruoti šį faktą

Taigi, vyras pasiima berniukus ir keliauja į Laivų ir Karo muziejų Varnoje. Muziejus toks senovinis, bet bernams visai patiko.



Ir, grįžtant, atradimas- visai šalia Obzoro esantise miestelis Balčikas, kuriame ant jūros kranto, ant skardžio, labai gražiai įrengtas istorinis ir vyndarystės muziejus.

Tiek įspūdžių ir minčių. Pamilome šią šalį, jos šiltus, neįkyrius, be aršaus pietietiško priekabumo žmones. Mums Bulgarija - tai ne tik viešbutis ant jūros kranto, o labai įdomus, turtingas savo istorija ir įstabia gamta, kraštas. Kurio vis dar iki galo neištyrinėjome net per du apsilankymo kartus.

... kažkodėl įtariu, kad tai - ne paskutinis kartas...